
Naujausios
Įspūdinga šventės pradžia
Ne kartą rašėme, jog šiemet mūsų miestas pažymi reikšmingą sukaktį – prieš 230 metų jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o tai reiškia, kad laisviems plungiškiams išreiškus valią ir įdėjus nemažai pastangų, Plungė tapo savavaldžiu miestu. Gauta pergamentinė privilegija su spalvotu miesto herbu, įrišta į puošnius rudos odos kietviršius, išliko iki mūsų dienų – ją galima išvysti Žemaičių dailės muziejuje.
Apie svarbų miestui istorinį momentą per tris dienas trukusią miesto šventę kalbėta ne kartą. Pirmiausia – per penktadienio popietę Mykolo Oginskio rūmuose vykusį iškilmingą Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdį, kuriuo ir pradėta visą savaitgalį plungiškius bei miesto svečius džiuginusi šventė.
Iškilmingo posėdžio, kurį vainikavo laiko kapsulės „Plungė–Plateliai“ įkasimo ceremonija, metu toliau puoselėta tradicija pagerbti mūsų krašto kultūrai ir menui nusipelniusius žmones. Tik įprastos garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonijos šiemet nebuvo.
Penktadienio vakarą visi rinkosi į Dievo namus – Plungės Šv. Jono krikštytojo bažnyčią. Šiemet būtent čia nutarta paskelbti nuo penktadienio iki sekmadienio trukusios šventės pradžią, taip visuomenei parodant, jog bažnyčia atvira ne tik maldai, bet ir menui bei kultūrai. Už galimybę atidarymo koncertą surengti miesto šventovėje Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis dėkojo klebonui dekanui Vytautui Gedvainiui.
Savivaldybės vadovas pasidžiaugė ir tuo, jog Plungei švenčiant gimtadienį su ja drauge – ir bičiuliai iš kitų šalių: delegacijos iš Plungės miesto partnerių Tukumo (Latvija), Golub-Dobžyno (Lenkija), Bruntalio (Čekija), Kvarelio (Sakartvelas) ir Mendeno (Vokietija).
Prieš prasidedant įspūdingam koncertui, kurio metu bažnyčios erdves užliejo užburianti muzika, dovanota ansamblio „Il Senso“ solistų Indrės Anankaitės, Ievos Barboros Juozapaitytės, Laimono Bendaravičiaus ir Kasparo Damulio, šiuolaikinės muzikos hitus smuikais interpretuojančios grupės „Electric Ladies“ merginų ir Plungės kultūros centro simfoninio orkestro (vadovai Ieva ir Paulius Lygnugariai), švenčiančią Plungę pasveikino ir V. Gedvainis.
Buvo perduotas ir Seimo nario Jono Varkalio sveikinimas. Politikas dėkojo už išties išskirtinę miesto šventės programą. Anot jo, Plungė dar kartą įrodė esanti ne tik sparčios pramonės vystymosi, bet ir kultūros bei menų miestas. Koncertinę programą, kurios metu skambėjo garsiausi populiariosios ir šiuolaikinės muzikos kūriniai, praturtino ir unikalus šviesų šou.
Traukė šviesų magija
Nuskambėjus paskutiniesiems koncerto akordams, susirinkusiųjų laukė staigmena – bažnyčia ir teritorija aplink ją sušvito įvairiaspalvėmis šviesomis, kurių instaliacijas Plungės kultūros centrui padėjo sukurti UAB „Šviesos ir garso dizainas“. Tai – šiuolaikinių scenos menų festivalio „Eksperimentinės meno jungtys“ dalis.
Pasigrožėję neeiliniu reginiu, plungiškiai Vytauto gatve patraukė Senamiesčio aikštės link. Mėgaudamiesi pasivaikščiojimu šventės dalyviai galėjo stebėti įtraukiantį gatvės teatro muzikinį spektaklį, kurį Kultūros centras kūrė drauge su Klaipėdos Pilies teatro aktoriais. Jų dėka per muzikos, dainų ir šokių sintezę buvo galima iš naujo atrasti Vytauto gatvės pastatus.
Kelionės metu patirtus įspūdžius vainikavo intriguojantis šokio, muzikos, šviesų ir vandens etiudas „Šokantis miesto fontanas“. „Nepaprastas grožis. To dar Plungėje nėra buvę“, – girdėjosi Senamiesčio aikštėje, skambant muzikai, kurios fone sukosi žaviosios Eglės baleto studijos šokėjos bei įspūdingai apšviesto fontano čiurkšlės.
Didžiausią indėlį kasmet į miesto šventę įdedantis Kultūros centras tą pačią dieną kvietė apsilankyti ir interaktyvios šiuolaikinio meno erdvės „Sklepas“, esančios įstaigos rūsiuose, atidaryme. Neįprastoje, iki tol visuomenei uždaroje vietoje pristatyti net dvylikos profesionalių šalies jaunųjų šiuolaikinio meno atstovų kūriniai.
Paskutiniu penktadienio akcentu tapo prieš pat vidurnaktį vadinamojoje Plungės jūroje įsižiebusi šviesų instaliacija „Tiltai“, kurią būtent Plungei sukūrė menininkas Ray Bartkus, kuriantis ir gyvenantis JAV. Kitos šio menininko instaliacijos sužibo kunigaikščio M. Oginskio rūmų žirgyne bei parke.
Prieš įžiebiant neeilinius meno kūrinius pasidžiaugta atgimusia Plungės jūros pakrante ir, perkirpus simbolinę jos atidarymo juostelę, oficialiai paskelbta apie jos rekonstrukcijos pabaigą, kartu padėkota prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjusiems asmenims.
Kvietė tradiciniai renginiai
Birželio 17–19 dienomis mūsų miestą sudrebinusi šventė tiek plungiškiams, tiek svečiams dovanojo daugybę renginių. „Sotūs“ liko ir kultūros, ir meno gerbėjai. Nors šiemet gimtadienį mininčios Plungės šventinėje programoje netrūko naujovių, užnugaryje neliko ir tradiciniai renginiai, be kurių miesto šventė netektų savo žavesio.
Atiduodant duoklę tradicijoms, jau nuo ankstyvo šeštadienio ryto Senamiesčio aikštėje, Vytauto ir J. Biliūno gatvėse šurmuliavo prekybininkų, tautodailininkų ir amatininkų mugė, kurioje apsilankęs retas išėjo be gardžios rūkytos mėsos šmoto, pyrago ar kitų skanėstų.
O kur dar įvairiausi rankdarbiai, knygos, suvenyrai, papuošalai, molinukai ir mažųjų dėmesį kaustę žaislai.
Šventinio šurmulio bei judesio netrūko ir kitose miesto erdvėse. Antai prie vaikų bibliotekos tradiciškai savo kūrybą pristatė fotografijos meno puoselėtojai, čia pat – advokato namelyje – dėmesio laukė istorinės ekspozicijos „Plungės Laisvės alėja“ ir „Plungės pramonė – linininkystė“.
Gyvybės netruko ir Babrungo slėnyje, kuriame šeimininkavo XIV tarptautinio folkloro festivalio „Saulelė raudona“ dalyviai, suvažiavę ne tik iš įvairių Lietuvos vietovių (Vilniaus, Pasvalio, Birštono, Šilutės, Telšių), bet ir iš Latvijos, Lenkijos bei Slovėnijos.
Žinoma, buvo pagalvota ir apie mažuosius šventės dalyvius, kurių parke laukė konkursai, žaidimai, batutai, įvairūs atrakcionai bei kiti užsiėmimai.
Šiemet į miesto šventės programą po pertraukos sugrįžo ir minias žiūrovų bei dalyvių kaskart sutraukianti eisena, kaip ir ankstesniais metais nusidriekusi J. Tumo-Vaižganto gatve, kuri šiemet buvo išskirtinai pasipuošusi – prie kiekvieno pastato plevėsavo Plungės miesto vėliavos.
Nors kiekviena įstaiga, įmonė, organizacija stengėsi kuo įdomiau prisistatyti, kai kurie į šią užduotį pažiūrėjo itin atsakingai ir už tai buvo apdovanoti. Spalvingiausiais eisenos dalyviais pripažinti VšĮ „Plungės futbolas“ ir tarptautinio futbolo turnyro „Plungė 2022“ dalyviai, originaliausia paskelbta Plungės technologijų ir verslo mokyklos komanda, muzikaliausiais – liaudiškų šokių grupė „Raciborzanie“ iš Lenkijos. Alsėdžiuose veikiančių įstaigų ir organizcijų komanda buvo pripažinta bendruomeniškiausia, o Plungės Senamiesčio mokyklos komanda – gausiausia.
Pasižiūrėti eisenos suplūdo minios smalsuolių. Tiek žmonių Plungė jau seniai buvo mačiusi, tačiau didžiausio antplūdžio sulaukta vakare, kai vienas po kito į sceną Babrungo slėnyje žengė grupė „Tabasco“, kolektyvas „Lietuvos trombonų projektas ir Loreta Sungailienė“, grupė „8 kambarys“, atlikėjas Donatas Montvydas bei vakarą užbaigęs DJ Paul Carlos.
Šventinis savaitgalis baigėsi sekmadienį vykusia bendruomenių iškyla, kurią dėl prasto oro iš parko teko perkelti į žirgyną.