Suvalkijoje užaugusi Laura – viena iš sėkmingų socialinio projekto
„Jungtys“ dalyvių ir pavyzdžių. Jaunimo reikalų agentūros (JRA) su 34 atviraisiais jaunimo centrais visoje šalyje įgyvendinamas projektas skirtas padėti 14–29 metų jaunuoliams įveikti kasdienius iššūkius, siekti išsilavinimo, pradėti savanoriauti ar dirbti.
Partnerių nuotr.Užsispyrimas virto perdegimu
Laura užaugo mažame miestelyje Marijampolės rajone su mama, sese ir močiute.
„Augau kaimiškoje vietovėje, turėjau laimingą vaikystę su daug laisvės ir laiko gamtoje. Užsiėmėme sodininkyste. Visuomet žinojau, ką veiksiu kiekvieną sezoną, o turėdama laisvą minutę grauždavau knygas.
Užsispyrimas ir atkaklumas pasireiškė anksti. Būdama vaikas, pasakiau sau, kad studijuosiu universitete. Tai atrodė ne mano nosiai, kaip prestižas, kurį sau leisti galėjo tik labai protingi žmonės“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Tikrasis suvokimas, kaip svarbu mokytis, Laurai atėjo apsilankius draugų namuose. Ji iš arti pamatė dviaukščius namus su plastikiniais langais, viduje esančiu sanitariniu mazgu ir iš čiaupo bėgančiu vandeniu. Tuo metu jos gyvenime tai atrodė nepasiekiama.
„Supratau, kad tai turėsiu tik dirbdama gerai apmokamą darbą. Norėjau būti ir gydytoja, ir psichologe, ir aktore, ir architekte. Vėliau panorau dirbti krašto apsaugoje.
Man nuolat reikėdavo veiklos, kur galėčiau save išreikšti ir parodyti“, – sakė Laura. Ji pasakojo, kad mokykloje stengėsi užsiimti kuo daugiau veiklų, o susitelkusi tik į tikslą – perdegė. Dar vienuoliktoje klasėje perdegimas pasireiškė epilepsijos forma, o netrukus buvo diagnozuota depresija ir nerimo sutrikimas.
„Buvo sunku sau pripažinti, kad mano gyvenimas taps šiek tiek apribotas, kad visą gyvenimą turėsiu gerti vaistus, tačiau labiausiai liūdėjau dėl to, kad susiaurės profesijos pasirinkimo galimybės“, – kalbėjo ji.
Prireikė laiko išgirsti savo poreikius
Sprendimas lankyti gimnaziją Marijampolėje tuometinei moksleivei atvėrė naujus kelius. Dviejose paskutinėse klasėse mergina suprato norinti studijuoti lietuvių literatūrą ir leidybą. Būtent literatūra padėjo jai svajoti ir išvengti nykumo.
Įstojusi į universitetą, Laura jautėsi laiminga ir užtikrinta, jog tai – jos vieta, nors ir reikėjo pasinaudoti studento paskola dėl nelaikyto matematikos egzamino.
„Pirmąjį studijų mėnesį stipriai pablogėjo mano psichologinė sveikata, padažnėjo epilepsijos priepuoliai – mokytis tapo sudėtinga. Po mėnesio mečiau studijas ir išvykau pas sesę į užsienį be atgalinio bilieto.
Esu girdėjusi sakant, kad kai žmogus jaučiasi esantis saugioje aplinkoje, į paviršų iškyla visi neramumai. Tikriausiai ir man taip nutiko.
Po septynių mėnesių nusipirkau bilietą atgal į Lietuvą – pamiršau mylėti ir prioritetizuoti save, todėl atsiliepiau į vidaus prašymus“, – atviravo mergina.
Grįžusi į gimtąją šalį, Laura konsultavosi su specialistais, pradėjo lankyti psichikos dienos centrą, susirado darbą, tačiau dėl sveikatos problemų priėmė sprendimą keisti darbo kryptį. Tai buvo laikas, kai dėl diagnozės apribojimų neįgalumas tapo kliūtimi dirbti.
Mergina kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (UŽT), kur jai buvo pasiūlyti finansuojami apskaitos kursai specialybei įgyti. Kursų užbaigimą sustabdė kardinaliai gyvenimą pakeitusi diagnozė – smegenų aneurizma, kurią reikėjo skubiai operuoti.
„Po operacijos turėjau visiškai sustoti, priimti ir prašyti pagalbos. Jaučiausi bejėgė ir nurašiau save nesėkmei“, – sakė projekto dalyvė.
„Jungtyse“ atrado viską pakeitusią pagalbą
Mergina prisimena naudojusis viskuo, ką gyvenimas siūlė, kad galėtų pabėgti nuo sąstingio: išbandė saviugdos kursus, lankėsi pas psichologus, bendravo su panašiomis kliūtimis susidūrusiais asmenimis.
Užimtumo tarnyba pasiūlė Laurai sudalyvauti projekto paslaugų pristatymo renginyje, kuriame mergina sužinojo apie projektą „Jungtys“ ir į jį užsiregistravo.
„Jungtys“ buvo tarsi atskaitos taškas jos gyvenime, padėjęs išsigryninti tikslą ir jį pasiekti. Projekto metu noras tapti „viskuo“ išsikristalizavo į socialinio darbo ir žmogaus teisių studijas ir tapo realiai įgyvendinamu tikslu.
Megzdami glaudų ryšį su dalyviais, jaunimo darbuotojai-atvejo koordinatoriai identifikuoja jaunų žmonių poreikius, pagal tai teikiamos nemokamos paslaugos. Individualiai lavinami asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai, suteikiamos žinios ir gebėjimai padeda jaunuoliams integruotis į darbo rinką, grįžti į švietimo sistemą ar prisijungti prie savanorystės programų.
Per du projekto metus 383 jaunuoliai įsidarbino, 246 ieško darbo, dar 373 savanoriauja, o mokytis pradėjo net 209 dalyviai. Projekte daugiau nei devynis mėnesius dalyvavusi Laura yra to pavyzdys:
„Jungtyse“ susipažinau su matematikos konsultante, mokytoja iš didžiosios raidės – Jūrate. Pradėjome mokytis likus mažiau nei pusmečiui iki egzamino. Išlaikius egzaminą, atsirado galimybė studijuoti studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.“
Gebėti priimti ir prašyti pagalbos – būtina
Žinia apie priėmimą į aukštąją mokyklą iš pradžių atrodė neįtikėtina – tai buvo Lauros svajonė:
„Viduje paaugau ir save stipriai apkabinau, leidau sau save girti ir savimi didžiuotis. Buvo baisu per daug džiaugtis. Kai eini link savo tikslų ir kažkas vis pakiša koją, pradedi atsargiai džiaugtis, bet dabar, pirmąjį pusmetį baigusi 9 balų vidurkiu, labai savimi didžiuojuosi ir stengiuosi nebijoti laimės“, – akimirkas prisiminė ji.
Šiandien pirmo kurso studentė drąsiai ragina nebijoti prašyti ir ieškoti pagalbos. Bendrystė ir žmonės aplink yra būtinos sąlygos sėkmingam ir tikslingam gyvenimui, net ir tuo atveju, jei,, rodos, reikia paminti principus ir nusižeminti prašant pagalbos.
„Sunku patikėti kitu, kai netiki savimi pats. Projekte be galo daug palaikymo sulaukiau iš JRA jaunimo darbuotojo-atvejo koordinatoriaus Simono Dainausko ir matematikos konsultantės Jūratės Petrylienės. Be jų pagalbos ir buvimo šalia būtų buvę kur kas sunkiau susigrąžinti gyvenimą į savo rankas.
Yra lotyniškas posakis „carpe diem“, reiškiantis „skink dieną“. Vis labiau jį įtraukiu į savo dienas, mėgaujuosi akimirkomis ir esu pilna dėkingumo visiems, kurie matomais ir nematomais būdais man padėjo.“
Centrinės projektų valdymo agentūros užsakymu, 2025 ir 2026 metų sandūroje atliktos projekto dalyvių apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei 80 procentų paslaugas gavusių jaunų žmonių teigia jaučiantys teigiamą „Jungčių“ įtaką jų gyvenimo kokybei. Teigiamas vertinimas dažniausiai siejamas su socializacija, gera patirtimi, naudinga informacija, specialistų profesionalumu ir didesne motyvacija.
Norintys dalyvauti 14–29 m. jaunuoliai kviečiami užpildyti anketą nuskaitant QR kodą apačioje. Projekto darbuotojas susisieks per 3 d. d.
Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
Užs. Nr. 381