Naujausios
Kas tas įtraukusi ugdymas?
Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šalies mokyklose šiuo metu mokosi 75 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tai sudaro 15,6 proc. nuo visų šalies moksleivių. Didžioji jų dalis mokosi bendrojo pobūdžio švietimo įstaigose, tačiau bendrai vertinant mūsų švietimo sistema dar nėra pakankamai pritaikyta tokiems vaikams.
Reaguojant į tai iki 2029 metų į šalies ugdymo įstaigas suplanuota investuoti 150 mln. eurų mokymosi aplinkai pagerinti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.
Prieš porą metų priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numatė, kad nuo šių metų rugsėjo švietimo įstaigos – mokyklos ir darželiai – turi priimti visus specialiųjų poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Tam ir sukurtas įtraukiojo ugdymo modelis. „Žemaitis“ domėjosi, kaip sekėsi pasiruošti šiems pokyčiams Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės mokykloms.
Pasikeitė teisės aktai
Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis „Žemaičiui“ sakė, kad nauji mokslo metai rajono mokykloms ypatingų permainų neatnešė. Vedėjo teigimu, įtraukiojo ugdymo principai čia diegiami jau keletą dešimtmečių.
Kita vertus, įsigaliojo nauji teisės aktų pakeitimai. Vienas ryškesnių pokyčių – kitaip organizuojamas švietimo pagalbos skyrimas.
„Pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą atlieka mokyklos vaiko gerovės komisija. Nuo šiol ji gali skirti švietimo pagalbą nelaukdama Pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPT) išvadų. Be to, mokytojo padėjėjai nuo dabar tampa mokinio padėjėjais“, – vardino G. Rimeikis.
Pasak jo, kita nauja nuostata – ugdymo įstaigos negali atsisakyti priimti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Anksčiau mokykloms tokia teisė būdavo suteikta. Visgi skyriaus vedėjas pabrėžė, kad Plungės rajone praktika nepriimti tokių vaikų taikoma nebuvo arba bent jau Švietimo ir sporto skyrius tokios informacijos neturėjo.
Rietavo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė taip pat teigia, jog pasikeitę teisės aktai situacijos nekomplikavo. Mokyklos su įtraukiuoju ugdymu susijusias funkcijas atlieka pakankamai gerai. Pasak jos, specialiųjų poreikių turinčių vaikų daugėja visoje Lietuvoje, platėja ir šių poreikių spektras, dėl to išaugo mokinių padėjėjų skaičius.
Viena iš esminių problemų, susijusių su įtraukiuoju ugdymu, dabar – švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Antai Tverų gimnazija neranda logopedo.
Prireikė daugiau personalo
Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ivanauskas irgi įvardino, jog šiais metais į mokyklą teko priimti dirbti daugiau mokytojo padėjėjų. Jų poreikis išaugo, kadangi ugdymo įstaigą pradėjo lankyti daugiau specialiųjų poreikių turinčių mokinių.
Mokykla yra sudariusi sutartį su Plungės specialiojo ugdymo centru. Jo specialistai lanko mokyklą bei teikia konsultacijas. Prireikus į centrą kreipiasi ir patys pedagogai. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su Plungės PPT.
S. Ivanauskas neslėpė, kad ėmus diegti įtraukiojo ugdymo modelį iškilo įvairių iššūkių, pavyzdžiui, psichologo asistentą pavyko surasti ir įdarbinti tik prasidėjus mokslo metams.
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė „Žemaičiui“ teigė, kad jos vadovaujamos ugdymo įstaigos darbuotojams įtraukusis švietimas nėra jokia naujiena. Anot pašnekovės, gimnazija įtraukia mokykla tapo jau prieš penkerius metus, kadangi ją lanko nemažai specialiųjų poreikių turinčių mokinių.
„Priimame visus, kurie į mus kreipiasi. Vaikų poreikiai labai įvairūs. Jiems talkina 14 padėjėjų, trys specialiosios pedagogės, logopedė, dvi socialinės pedagogės, psichologas“, – vardino direktorė.