Sėk­mės is­to­ri­ja: su­ža­lo­tą ko­ją pa­vy­ko iš­sau­go­ti

O is­to­ri­ja to­kia. „Prie na­mų tu­ri­me tven­ki­nį. Ma­ty­da­mas, kad per­ne­lyg už­žė­lė, nu­spren­džiau iš­va­ly­ti. Įsib­ri­dęs į van­de­nį, pei­liu pjo­viau au­ga­lus. Dar­ba­vau­si jau ket­vir­tą die­ną ir kai dar­bo bu­vo li­kę tik ko­kioms pen­kioms mi­nu­tėms, ran­ka, ku­rio­je lai­kiau pei­lį, ėmiau bai­dy­ti man apie ko­jas plau­kio­ju­sią var­lę. Ir stai­ga pa­si­ju­tau blo­gai. Kai iš­li­pau iš van­dens, iš ko­jos čiurkš­le bė­go krau­jas. Nors skaus­mo ne­ju­tau, su­pra­tau, kad bū­siu ne­ty­čia pei­liu kliu­dęs ko­ją“, – pa­sa­ko­jo Al­gir­das.

Anot vy­ro, lai­mei, kad vi­sai ne­to­lie­se duk­ra pjo­vė žo­lę. Al­gir­das ėmė ją šauk­ti. Iš­gir­dę šauks­mą, at­bė­go ir duk­ra, ir žen­tas, ir žmo­na. Na­miš­kiai ne­dels­da­mi iš­kvie­tė grei­tą­ją, už­ver­žė šlau­nį, ant žaiz­dos už­dė­jo tvars­tį. At­vy­kę Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kai dar už­dė­jo tur­ni­ke­tą ir iš­ga­be­no nu­ken­tė­ju­sį­jį į Plun­gės li­go­ni­nę.

Plun­gės li­go­ni­nės nuo­tr.

„Są­mo­nės pra­ra­dęs ne­bu­vau, bet bu­vo la­bai silp­na. Ko­kiu mo­men­tu įsi­dū­riau, net ne­ži­nau. Tik iš me­di­kų ži­nau, kad nors dū­ris bu­vo ne­pla­tus, ta­čiau la­bai gi­lus su pa­žeis­ta pa­grin­di­ne ko­jos ar­te­ri­ja. Ma­ne ope­ra­vo trys chi­rur­gai ir ope­ra­ci­ja bu­vo vie­na iš su­dė­tin­ges­nių“, – pa­sa­ko­jo Al­gir­das.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. liepos 8 d. numeryje (Nr. 51).