Naujausios
Joje – ne tik minėta pereinamoji Lietuvos ledo ritulio čempionato taurė, ant kurios didesniu šriftu nei kitų komandų išgraviruotas ir „Linų audinių“ pavadinimas. Kartu eksponuojama ir Zigmono Gaučio pereinamoji „Žemaitijos ledo“ taurė, auksinis „Linų audinių“ komandos žaidėjo Jono Dirvonskio medalis, kurį parodai sutiko paskolinti jo šeima, trenerio Genadijaus Glikmano tėvuko pačiūžos, pagamintos 1952 metais, ir dar senesnės, pagamintos matyt tarpukariu, prisukamos prie batų. Beje, G. Glikmanas papasakojo, kad pirmą kartą plungiškiai žaidėjai Lietuvos ledo ritulio čempionate dalyvavo 1947 metais ir čiuožė būtent su tokiomis pačiūžomis.
„Gal pačiūžos ir pačios prasčiausios buvo, bet lazdos – geriausios. Plungėje jas gamino toks Kirklys. Ir kai mūsiškiai nuvažiuodavo į Kauną, vieną tokią rankų darbo lazdą išmainydavo į tris valdiškas, krautuvines“, – pasakojo G. Glikmanas.
Visų dėmesio laukia ir nuotraukų ekspozicija, kurioje – Plungės garbę kelis dešimtmečius gynę ir ginantys ledo ritulininkai.
„Linų audinių“ komandos šlovės pakartoti Plungei nebepavyko, tačiau plungiškiai žaidėjai ne kartą skynė laurus Lietuvos ledo ritulio čempionate: 1956 ir 1971 metais buvo treti, 1965, 1967 ir 1974 m. – antri.
Kaip pasakojo ekspoziciją pirmadienio pavakarę prie „ExLibrio“ susirinkusiai publikai, daugiausia – buvusiems ir esamiems ledo ritulininkams, pristatęs G. Glikmanas, Lietuvos ledo ritulio čempionato taurė su išgraviruotu „Linų audinių“ komandos pavadinimu gana ilgą laiką buvo dingusi, bet galiausiai atsirado ir su dideliais nuotykiais buvo parvežta į Plungę. Plungiškis užsiminė, esą manyta, kad taurė jau išlydyta, bet galiausiai po didelių žygių buvo rasta Lietuvos sporto muziejuje Kaune.
„Ačiū susirinkusiesiems, kai kurie iš tos taurės yra gėrę čempioniškus gėrimus: Viktoras Vaitkus – net tris kartus, Eduardas Marcinkevičius – du kartus, nors ir čempionais tapo žaisdami už kitų miestų komandas, – sakė G. Glikmanas. – Jei esat ir kiti gėrę – sakykit, nenoriu ko nors įžeisti pamiršęs paminėti. 1964-ųjų čempionų nėra tarp mūsų, tačiau atėjo jų vaikai ir anūkai – ačiū jiems. Matau kai kuriuos vyrus, kurie 1971–1974 m. iškovojo Plungei medalius ir garbingą vardą, taip pat 2012–2013 metų Vakarų Lietuvos čempionus.“
O didžiausia padėka, pasak jo, turėtų nuskambėti šviesaus atminimo visų sporto šakų mylėtojui, „Linų audinių“ direktoriui Alfonsui Čerškui, kurio iniciatyva ir buvo suburta būsimųjų Lietuvos čempionų komanda.
Renginyje dalyvavęs meras Audrius Klišonis pasidžiaugė, kad garbingai Plungės ledo ritulio istorijai neleidžiama nugrimzti užmarštin.
„Kiekviena sporto šaka reikalauja entuziazmo ir pasiryžimo. A. Čerškus buvo tas variklis, kuris ir užvedė, kad žaisti norintys vyrai galėtų tą daryti. Nes pirmiausia reikia noro, o po to atsiranda ir galimybės“, – kalbėjo meras ir įteikė padėkas aistringiems ledo ritulio žaidėjams Eduardui Marcinkevičiui, geležiniam Vaciui – Vaclovui Ruibiui, Kęstučiui Zavackui, garbės piliečiui Viktorui Vaitkui, Algimantui Bukartui, Viktorui Gedgaudui ir, žinoma, G. Glikmanui.
Dėkodamas už parodytą dėmesį, G. Glikmanas susirinkusiesiems priminė, kad minėtas A. Čerškus, daug nuveikęs Plungėje ledo ritulio vardan, buvo kilęs iš Obelių, esančių Rokiškio rajone. „Mūsų meras taip pat kilęs iš Rokiškio, kur yra dirbtinio ledo čiuožykla ir aš galvoju, kad meras tikrai širdy nešiojasi norą tokią padaryti ir Plungėje“, – spėjo G. Glikmanas. Ir, matyt, neprašovė pro šalį, nes A. Klišonis priminė, jog šiemet planuojama pabaigti statyti irklavimo bazę, kitais metais – universalią sporto salę, o tada jau bus galima ir apie ledo areną pagalvoti.
Garbingos plungiškių pergalės 60-mečiui skirta ekspozicija „ExLibrio“ vitriną puoš iki balandžio 20 dienos, o tada kartu su plungiškiais ledo ritulininkais grįš atgal į Kauną, kur yra numatyta sužaisti draugiškas simbolines rungtynes tarp improvizuotų Plungės „Linų audinių“ ir Kauno „Inkaro“ komandų, taip atkartojant 1964-ųjų čempionato kulminaciją, atnešusią laurus Plungei.