Naujausios
Kaip gyventi be vaistų?
Kelmėje viešėjęs natūralios medicinos žinovas Liudvikas Šalčius sakė, jog, nors ir sunkiai, šiuolaikinis žmogus gali išgyventi be vaistų. Tačiau tam būtina ne viena sąlyga, pavyzdžiui, teisingai maitintis, daug judėti.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kaip ir kuo maitintis?
L. Šalčius kalbėjo apie du, jo teigimu, bene svarbiausius dalykus šiuolaikinio žmogaus gyvenime: mokymąsi, stengimąsi gyventi be vaistų bei judėjimo įtaką žmogaus sveikatai.
L. Šaltis svarstė, ar gali šiuolaikinis žmogus prie šiuolaikinio gyvenimo tempų bei sąlygų gyventi be vaistų. Ir atsakė: sunkiai, bet gali.
Jis kvietė pamąstyti, kas iš tikrųjų yra vaistas.
„Dažnas mano, kad vaistais – cheminiais preparatais – prekiaujama tik vaistinėse. Tačiau yra ne visai taip. Viskas priklauso nuo dozės. Visi vaistai – savotiški nuodai. Pavyzdžiui, mano 90-etė kaimynė kas dieną valgo po gabalėlį musmirės, užpiltos spiritu. Ir jos nepuola jokios ligos. Moters organizmas prisitaikė prie nuodų dozės. Beje, grybai priklauso gyvūnų kategorijai, nėra augalai“, – sakė Liudvikas Šalčius.
O kuriai kategorijai priklauso žmogus? Ar jis mėsavalgis ar žaliavalgis? Vėl gi, pasak pranešėjo, diskutuotinas klausimas. Pagal ląstelių sandarą žmogus – mėsavalgis, bet pagal skrandžio sulčių turinio koncentraciją, trumpą žarnyną – jau žaliavalgis. Mėsavalgiui skrandžio sulčių koncentracija būtų per silpna.
„Pagrindinis rodiklis – skrandžio ir dvylikapirštes žarnos tūriai. Skrandis suvirškina visus baltymus, dvylikapirštė žarna padeda ardyti augalus. Bet pastaroji septynis kartus mažesnė už skrandį“, – aiškino L. Šalčius.
Žmonėms natūraliai kyla klausimas: kaip tuomet turėtume maitintis? Nustatyta, kad baltymų turėtume gauti vieną ketvirtadalį, tris ketvirtadalius – augalų. Deja, pasak L. Šalčio, yra kitaip.
Išsigelbėjimas – rauginti augalai ir kiškio kopūstai
Pranešėjas siūlė prisiminti Visatos dėsnius, pagal kuriuos nė vienas augalas negali gyventi be gyvūnų, ir atvirkščiai.
„Vėl kyla klausimas: kuo turėtų maitintis augalai ir kuo gyvūnai? Viskas paprasta. Augalai minta pūvančiais gyvūnais, ir yra patenkinti. Juk ne veltui sakoma: pastipusį šunį pakasė po obelimi, iš karto obuolių pilnas vaismedis. Kad palengvintume organizme medžiagų įsisavinimą, mes turėtume maitintis raugintais augalais“, – sakė Liudvikas Šalčius.
Mūsų protėviai niekuomet nesirgo akmenlige, nes nevalgė konservuotų, marinuotų maisto produktų, tik raugintus kopūstus, agurkus, burokėlius, grybus, česnakus.
Susiformavusios rūgimo bakterijos turi savybę tirpdyti kalcio fosfato ir kitus derinius, kurie netirpsta vandenyje.
„Ar reiktų vaistų ardyti akmenis, chirurginio įsikišimo, jei žinome, kad maitindamiesi raugintais produktais tų akmenų paprasčiausiai neturėtume?“, – retoriškai klausė svečias.
Jei neturime galimybės valgyti raugintų produktų, kas dieną reiktų išgerti po šaukštą obuolių acto.
Viena iš kapiliarų susiaurėjimo arba užsikimšimo priežasčių yra alkoholis.
Pranešėjas siūlė į taurelę degtinės įlašinti lašą kraujo, kad būtų galima įsitikinti, jog iš karto susidaro krešulys. Toks yra alkoholio poveikis. Kai kuriose valstybėse vairuotojams iš viso uždrausta vartoti alkoholį, galioja 0 promilių reikalavimas. Nes mikrotrombai, susidarę kapiliaruose, greitai neišnyksta. Juos ištirpdyti padeda tam tikri augalai. Pavyzdžiui, zuikio kopūstai.
„Rytiečių išmintis teigia, jog liga yra gamtos kerštas už jos dėsnių ir įstatymų nesilaikymą. Hipokratas yra sakęs, kad kiekvienos ligos pagrindas yra priežastis, kurios nepakeis jokie vaistai. O mūsų laikais gydomi ligos simptomai, padariniai“,– sakė L. Šalčius.
Druska – būtina
Dažną šiuolaikinį žmogų, pasak L. Šalčio, kamuoja sąnarių ligos.
„Drąsiai galiu teigti, jog vaistų nuo šių ligų nėra ir niekada nebus. Bet yra kitokių priemonių“, – tvirtino pranešėjas.
Sąnarys – elastingas darinys, kuris turi judėti ir visą laiką būti tepamas. Sąnarius tepa pirmiausia vanduo. Tačiau negalima pamiršti, jog vandenyje turi būti tam tikras procentas druskos – 5-6 gramai suaugusiam žmogui. Skysčių reikia gauti apie 3 procentus savo svorio.
„Tokį santykį ir reikėtų išlaikyti. Negalima naudoti nei skysčių be druskos, nei druskos be skysčių. Druska reikalinga, tačiau be vandens ji žalinga. Natrio chloridas organizmui būtinas. Nėra natrio – nėra ir raumenų, nėra chloro – nebus ir pagrindinio skrandžių sulčių komponento – druskos rūgšties“, – sakė pranešėjas.
Kas mus gydo?
50 procentų, pasak pranešėjo, mus nuodija oras, maistas ir vanduo. O kas mus gydo? Liudviko Šalčiaus teigimu, žmonės inertiškai įtikėję, jog gydo įvairūs gydytojai ir vaistai.
„Jeigu pagaliau suvoktume, kad liga yra tik būsena, viskas pasikeistų. Iš esmės yra tik dviejų rūšių ligos: traumos ir vidaus susirgimai, nuo kurių priklauso žmogaus gyvenimas. Liga per dieną ar dvi neatsiranda. Širdies infarktas kaupiasi 11 metų. Žmogus, žinodamas arba nežinodamas, pats yra savo ligos sukėlėjas“, – tvirtino natūralios medicinos žinovas.
Gamta tobulai surėdžiusi žmogų. Prieš kiekvieną organų sutrikimą parodo tam tikrus ženklus. Bėda ta, pasak L. Šalčiaus, kad žmogus į perspėjimus nekreipia dėmesio. Į gydytojus kreipiasi tik tada, kai atsiranda skausmas. O tai – jau paskutinioji ligos stadija.
Dauguma ligų – dėl judėjimo stokos
Yra nemažai priežasčių, kodėl žmogus suserga, tačiau, pasak L. Šalčiaus, didžioji dalis ligų atsiranda dėl judėjimo stokos.
Dalis žmonių, ypač miestiečių, žiemos metu gyvena vadinamojo Bermudų trikampio dėsniu: darbas, lova, šaldytuvas. Per dieną sėdime darbe, prie kompiuterių, vakare – prie televizorių. Ir taip – diena iš dienos.
Mūsų organizmas yra labai protingas, nenaudojamas organas atrofuojasi. Jei daugiausia žmogus sėdi, organizmas nusprendžia, kad kojos jam nebereikalingos. Į jas nebesiunčiamos maistingos medžiagos, deguonis ir panašiai.
„Populiariai kalbant, organizmas priaugina ataugų. Jei pagal prigimtį judėtume nuo ryto iki vakaro, neturėtume nei ataugų, nei to baisaus cholesterolio. Dabar vidutiniškai gryname ore per dieną žmogus praleidžia vos dvi valandas“, – tvirtino L. Šalčius.
30 procentų žmonių pasveikti nenori
Natūralios medicinos žinovas Liudvikas Šalčius sakė, jog pagal statistiką, maždaug 30 procentų lietuvių pasveikti nenori.
Norint įveikti ligą, reikia pašalinti jos priežastį. Dažnas pradeda samprotauti, jog neturi laiko, to padaryti neleidžia įsitikinimai, trukdo darbas ar paprasčiausiai tingi. Kompiuteris ir televizorius iš mūsų laiką atėmė. Priežastis šalinti nėra lengva. Paprasčiau išgerti piliulę.
Autorės nuotr.
PATARIMAI: Natūralios medicinos žinovas Liudvikas Šalčius negailėjo patarimų, kaip mokytis gyventi be vaistų, kokią įtaką žmogaus sveikatai daro judėjimas.
KLAUSIMAS: Ar žmogus – mėsėdis ar žaliavalgis? Pagal ląstelių sandarą žmogus – mėsavalgis, bet pagal skrandžio sulčių turinio koncentraciją, trumpą žarnyną – žaliavalgis.