Paciento vardas ir pavardė – ne asmens duomenys?

„Že­mai­čio“ skai­ty­to­jo nuo­trau­ka
Pa­cien­tų są­ra­šai ant gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų du­rų – su įsta­ty­mu pra­si­len­kian­tis su­ma­ny­mas
Nors prieš me­tus įsi­ga­lio­jęs nau­jas As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mas, at­ro­do, la­bai aky­lai sau­go vi­są su kiek­vie­nu iš mū­sų su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją, vis dėl­to dar pa­si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai į drau­di­mą vie­šin­ti mū­sų duo­me­nis žiū­ri­ma pro pirš­tus. Štai jums pa­vyz­dys: ant gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to du­rų – tą­dien pas jį ap­si­lan­ky­ti tu­rin­čių pa­cien­tų są­ra­šas. Ja­me – žmo­gaus var­das, pa­var­dė ir jam pa­skir­tas vi­zi­to lai­kas. Ar tai, kas pa­ra­šy­ta, – as­mens duo­me­nys? Ar juos ga­li­ma vie­šin­ti? To­kius klau­si­mus kė­lė į „Že­mai­čio“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs vie­nas „Kli­ni­kos Pul­sas“ pa­cien­tas. Mat bū­tent ten jis ir iš­vy­do mi­nė­tą­jį są­ra­šą, ku­ris, jo nuo­mo­ne, ne­vie­šin­ti­nas.
„Žemaičio“ nuotr.
„Kli­ni­kos Pul­sas“ va­do­vas To­mas Za­muls­kis įsi­ti­ki­nęs, kad skelb­ti pa­cien­to var­dą ir pa­var­dę – ne­drau­džia­ma

Pa­cien­to sam­pro­ta­vi­mai

„Prieš ku­rį lai­ką toks są­ra­šas gal ir ne­bū­tų ma­nęs šo­ki­ra­vęs, bet da­bar šis as­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos iš­vie­ši­ni­mas ma­ne ge­ro­kai nu­ste­bi­no. Tie­sa, ma­no pa­var­dės ta­me są­ra­še ne­bu­vo, bet ja­me ra­dau sa­vo pa­žįs­ta­mos duo­me­nis. Tad jau ži­nau, kad ji lan­ko­si pas gy­dy­to­ją, ir ga­liu su­gal­vo­ti, kad ser­ga. Dar ga­liu pain­terp­re­tuo­ti, kuo ser­ga, ir sa­vo in­terp­re­ta­ci­jo­mis pa­si­da­lin­ti su ki­tais ją pa­žįs­tan­čiais žmo­nė­mis“, – kal­bė­jo „Že­mai­čio“ skai­ty­to­jas.

Pa­sak skam­bi­nu­sio­jo, vi­zi­tas pas gy­dy­to­ją – la­bai jau as­me­niš­kas rei­ka­las. Kai kas gal no­rė­tų iš­lai­ky­ti tai pa­slap­ty­je, o čia – juo­du ant bal­to su­rai­ty­tas ir var­das, ir pa­var­dė. Ir pa­ka­bin­ta ant du­rų. Bet­rūks­ta diag­no­zės...

„Žmo­gus – žin­gei­dus su­tvė­ri­mas. Tad atė­jęs pas gy­dy­to­ją ir pa­ma­tęs to­kį są­ra­šą bū­ti­nai pa­si­do­mės ne tik sa­vi­mi, bet ir ki­tais. O ra­dęs pa­žįs­ta­mo pa­var­dę bū­ti­nai pa­samp­ro­taus, kas tam žmo­gui ga­lė­jo nu­tik­ti, ko jis čia lan­ko­si. Plun­gė – ne­di­de­lis mies­tas, žmo­nės čia vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, tad var­das ir pa­var­dė – jau daug ką pa­sa­kan­tys duo­me­nys. Jau ne­kal­bu apie vi­siems ži­no­mus as­me­nis. Tar­kim, ta­me są­ra­še at­si­ras­tų me­ro pa­var­dė. Vi­si į ją pirš­tu baks­no­tų ir ap­ta­ri­nė­tų. Vie­ni ap­gai­les­tau­tų: varg­še­lis su­si­rgo. Ki­ti gal pikt­džiu­giš­kai pa­ki­ken­tų: esą taip jam ir rei­kia. Bet abe­jin­gų, ga­ran­tuo­ju, ne­bū­tų“, – min­ti­mis da­li­jo­si plun­giš­kis.

Baig­da­mas kal­bė­ti jis pri­dū­rė: „As­me­niš­kai aš tik­rai ne­no­rė­čiau, kad ma­ne taip pa­vie­šin­tų. Ma­nau, ne­no­ri ir ki­ti, tik jų, prieš ka­bi­nant šį są­ra­šą, ko ge­ro, nie­kas net neat­sik­lau­sia. Aš įsi­ti­ki­nęs, kad šiuo at­ve­ju pa­žei­džia­mas As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mas. O gal aš klys­tu? Gal vi­siems, atė­ju­sie­siems į šią svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą va­lia ži­no­ti, kad šian­dien, 13.30 va­lan­dą, toks Var­de­nis Pa­var­de­nis, tu­rė­da­mas kaž­ko­kių tai svei­ka­tos pro­ble­mų, pa­si­bels į štai šio gy­dy­to­jo du­ris?“

Di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kd įsta­ty­mo ne­pa­žei­džia

„Že­mai­čio“ kal­bin­tas UAB „Kli­ni­ka Pul­sas“ di­rek­to­rius gy­dy­to­jas To­mas Za­muls­kis įsi­ti­ki­nęs, kad skelb­ti as­mens var­dą ir pa­var­dę ne­drau­džia joks įsta­ty­mas. „Kai pa­cien­tas už­si­ra­šo pas gy­dy­to­ją, be var­do ir pa­var­dės neap­siei­si. Jei ne­bus są­ra­šo, gy­dy­to­jas, kvies­da­mas as­me­nį į ka­bi­ne­tą, vis tiek tu­rės pa­šauk­ti jį pa­var­de. Juk ne­sa­kys: žmo­gau mė­ly­nais marš­ki­nė­liais, užei­ki­te. Tai koks skir­tu­mas, ar žmo­gus šau­kia­mas, ar pa­var­dė už­ra­šo­ma? Juk ta­me są­ra­še ant du­rų nė­ra nei as­mens ko­do, nei ad­re­so, nei te­le­fo­no nu­me­rio. Tai­gi jo­kio įsta­ty­mo mes tik­rai ne­pa­žei­džia­me“, – ti­ki­no T. Za­muls­kis.

Jis pa­tei­kė keis­tą pa­ly­gi­ni­mą: „Jei pa­cien­to pa­var­dės skelb­ti ne­ga­li­me, va­di­na­si, ir gy­dy­to­jo pa­var­dė ant du­rų – įsta­ty­mo pa­žei­di­mas?“

Pa­sak „Kli­ni­kos Pul­sas“ va­do­vo, to­kia pra­kti­ka, kai tą die­ną pas gy­dy­to­ją už­si­ra­šiu­sių as­me­nų są­ra­šas iš­ka­bi­na­mas ant du­rų, tai­ko­ma vi­so­se gy­dy­mo įstai­go­se (be­je, lan­ky­da­mie­si ki­to­se dve­jo­se Plun­gės po­lik­li­ni­ko­se to ne­pas­te­bė­jo­me – au­to­rės pa­sta­ba). Ją esą ir Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa re­ko­men­duo­ja – kad įstai­go­je bū­tų dau­giau tvar­kos, o lan­ky­to­jams – aiš­ku, kas po ko ri­kiuo­ja­si.

O ar pa­cien­tai, iš­vy­dę sa­vo pa­var­dę ant du­rų, ne­reiš­kia pre­ten­zi­jų? Pa­sak T. Za­muls­kio, jam dėl to dar nie­kas ne­si­skun­dė.

„Juk iš­ties tas są­ra­šas – ne tam, kad kaž­ką pa­vie­šin­tu­me, o kad bū­tų tvar­ka, – sa­kė jis. – Jei pa­cien­tai ne­lįs­tų be ei­lės, jei ne­no­rė­tų vi­si bū­ti pir­mi ir ne­bū­tų ap­gul­ties, to są­ra­šo gal ir ne­rei­kė­tų. Bet gy­dy­to­ja ki­taip ne­su­sit­var­ko.“

Pa­si­do­mė­jus, ką da­ry­ti pa­cien­tui, ku­ris ne­no­ri bū­ti pa­vie­šin­tas, bend­ro­vės di­rek­to­rius siū­lė: „Yra ano­ni­mi­nės įstai­gos, ten sa­vo duo­me­nų at­skleis­ti ne­rei­kia. O čia tei­kia­mos vie­šos pa­slau­gos. Dar yra ga­li­my­bė pra­šy­ti, jog į sis­te­mą bū­tu­mėt įves­tas ko­kiu tai sla­py­var­džiu, bet čia jau per­len­kia­ma laz­da.“

Ar to­kius pat są­ra­šus ka­bi­na ir „Kli­ni­kos Pul­sas“ gi­ne­ko­lo­gas? Psi­chiat­ras? Pa­sak T. Za­muls­kio, šie spe­cia­lis­tai iš­si­ver­čia be są­ra­šų. Žo­džiu, pas šiuos gy­dy­to­jus ga­li­te re­gist­ruo­tis drą­siau – to, kad jums ga­li­mai pa­kri­ko ner­vai ar­ba jūs lau­kia­tės, ap­lin­ki­niai ne­tu­rės ga­li­my­bės ap­ta­ri­nė­ti.

Mi­nis­te­ri­jos pa­ta­rė­jos ko­men­ta­ras

Po­lik­li­ni­kos va­do­vo įti­ki­nė­ji­mai, kad žmo­gaus var­das ir pa­var­dė – ne as­mens duo­me­nys, nu­skam­bė­jo ma­žų ma­žiau­siai keis­tai, tad pa­ko­men­tuo­ti šią si­tua­ci­ją pa­pra­šė­me Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­ta­rė­jos, Duo­me­nų ap­sau­gos pa­rei­gū­nės Ne­rin­gos Vi­liū­nai­tės. Jos at­sa­ky­mas – ne „Kli­ni­kos Pul­sas“ nau­dai.

„Dė­ko­ja­me už rū­pes­tį dėl pa­cien­tų duo­me­nų ap­sau­gos. Iš­ties, as­mens duo­me­nys yra bet ko­kia in­for­ma­ci­ja, įskai­tant var­dą, pa­var­dę, na­mų ad­re­są ir kt., su­si­ju­si su as­me­niu, ku­rio ta­pa­ty­bė yra nu­sta­ty­ta ar­ba ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta. Vi­si duo­me­nys, su­si­ję su pa­cien­tų svei­ka­tos duo­me­ni­mis, įskai­tant ir gy­dy­mo­si sta­cio­na­re ar am­bu­la­to­riš­kai fak­tą, yra lai­ko­mi spe­cia­lių­jų ka­te­go­ri­jų as­mens duo­me­ni­mis ir yra sau­go­mi, tad vie­ši­na­mi ne­tu­rė­tų bū­ti.

Tai nu­ma­to Bend­ra­sis duo­me­nų ap­sau­gos reg­la­men­tas, ku­ris yra tie­sio­giai tai­ko­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tas. Tad gy­dy­mo įstai­gos pri­va­lo jo pai­sy­ti vi­sais at­ve­jais, nes už pa­žei­di­mus gre­sia ne tik at­sa­ko­my­bė, bet ir ki­tų pa­cien­tų pa­si­ti­kė­ji­mo pra­ra­di­mas“, – ra­šo N. Vi­liū­nai­tė.

Tai­gi abe­jo­nių dėl to, ar var­das ir pa­var­dė – as­mens duo­me­nys, nie­kam ne­be­tu­rė­tų kil­ti. Ar gy­dy­mo įstai­ga į tai su­rea­guos? Bus ma­ty­ti.