Poilsinės – nemokamos, tačiau su erkėmis

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Seniūnai džiaugėsi šiemet pagaliau gavę lėšų darbininkams paskiepyti
Neseniai į susitikimą su Plungės rajono seniūnais atvykęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjas Dalius Abromavičius sakė savaitgalį ilsėjęsis prie Platelių ežero ir likęs nemaloniai nustebęs. Žmonių – daug, o poilsiavietės nešienautos, neprižiūrimos. Kaip žinia, tokios vietos – puikiausia terpė plisti erkėms. Liūdniausia, kad jų platinamomis itin pavojingomis ligomis (Laimo liga ir erkiniu encefalitu) šiemet jau susirgo kaip niekad daug žmonių, tad toks aplaidus požiūris į tvarką poilsiavietėse, specialisto žodžiais, yra nesuprantamas.

Į raginimus tvarkytis nereaguoja

Išgirdęs šią pastabą, Platelių seniūnijos vyresnysis specialistas Justinas Uščinas kalbėjo, kad dauguma poilsiaviečių prie Platelių ežero priklauso Valstybinei miškų urėdijai, o ši jau antrus metus yra jas apleidusi ir į pastabas tvarkytis nereaguoja. Tiesa, šiemet prispausta sykį pjovusi žolę, tačiau nuolatinės priežiūros nėra.

Būtų galima pasidžiaugti nebent tuo, kad anksčiau iš norinčiųjų apsistoti tokiose poilsiavietėse būdavo renkamas mokestis, o dabar jos atviros visiems. „Nemokamos, tačiau su erkėmis“, – išgirdę tai juokavo seniūnai.

Juokai išgaravo išgirdus D. Abromavičiaus pasakojimą, kad pernai šukuotos Platelių apylinkės, teritorija prie Plokštinės. Rezultatas – per vieną valandą kilometro spinduliu rasta apie 100 erkių.

O paklaustas, koks pavojingų ir nepavojingų erkių santykis, telšiškis atsakė nudžiuginti negalintis. „Anksčiau erkės būdavo renkamos ir vežamos tirti, tai užkratas būdavo nustatomas net dviem iš trijų. Tačiau gal dveji metai to nebedaroma. Tiesiog tų užkrato nešiotojų jau tiek daug, kad nebėra tikslo tirti“, – sakė D. Abromavičius.

Patikimiausia apsauga – skiepai

NVSC specialistas priminė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bei dalimi kaimyninės Rusijos patenka į erkių nešiojamų ligų endeminę zoną. Užsienio šalių medikai žmonėms, besiruošiantiems skristi į šią teritoriją, pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Skiepais pasirūpinti turėtume ir mes, šioje zonoje gyvenantieji, bet ne paslaptis, kad dažną sustabdo nemaža vakcinos kaina (trijų skiepų kursas atsieina apie 100 eurų). Kaip pastebėjo D. Abromavičius, daugeliui tai – nemaža suma, bet kai susergama smegenis pažeidžiančiu encefalitu, net ir tas 100 eurų netenka vertės, nes, kaip žinia, nieko nėra brangesnio už sveikatą. O ją išsaugoti susirgus šia klastinga liga praktiškai nėra vilties. Pasak specialisto, dar nėra nė vieno žmogaus, kuriam erkinis encefalitas būtų praėjęs be didesnių ar mažesnių liekamųjų reiškinių.

Nuo kitos erkių platinamos – Laimo ligos – skiepų nėra, tačiau jos pasekmės sveikatai, laiku ligą pastebėjus, ne tokios sunkios.

Statistika nedžiugina

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių. Paprastai pirmieji susirgimai nustatomi balandį, tačiau specialistai perspėja, kad dėl itin šiltos praėjusios žiemos šie gyviai buvo aktyvūs praktiškai visus metus. Antai praėjusį gruodį erkių platinamomis ligomis susirgo 12 šalies gyventojų.

Neramina ir sergamumo statistika. 2019 metais Lietuvoje užfiksuotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis. Visgi šių metų pirmųjų penkių mėnesių preliminarūs duomenys rodo, kad šiemet sergančiųjų – netgi daugiau. 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais užregistruoti 33 erkinio encefalito ir 245 Laimo ligos atvejai, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu erkinio encefalito atvejų šalyje užregistruota jau per 50 (Plungės rajone dar nenustatyta), o Laimo ligos – daugiau nei 300 (Plungės rajone – 9).

Pasak susitikime su seniūnais dalyvavusios NVSC Plungės skyriaus vedėjos Rimos Razguvienės, gera žinia ta, kad sergamumas šiomis ligomis Telšių apskrityje kiek mažesnis už šalies vidurkį, bloga – kad susirgusieji Laimo liga nurodo erkę „pasigavę“ ne tik kaimiškose, bet ir Plungės miesto vietovėse. Tarp tokių, kurias susirgusieji Laimo liga nurodė pernai, – Plungės pakas, Medingėnų, Atžalyno, J. Tumo-Vaižganto, Telšių gatvės, taip pat sodų bendrija „Žilvitis“.

Pernai susirgusieji erkiniu encefalitu nurodė, kad erkė jiems įsisiurbė Mišėnų (Šateikių seniūnijoje), Paežerės (Paukštakių sen.), Virkšų (Žemaičių Kalvarijos sen.) kaimuose, Stalgėnų miškuose.

Būtina stebėti savijautą

Vis dėlto, pabrėžė D. Abromavičius, susirgusieji erkiniu encefalitu dažniausiai teigia išvis nematę, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė. Pasak specialisto, jei vis dėlto radote įsisiurbusią erkę, nereikia skubėti į gydymo įstaigą, nes kraujo tyrimu užkratą galima nustatyti tik praėjus porai savaičių. Esą svarbiausia erkę ištraukti ir stebėti savijautą, o pajutus kokius nors negalavimus – nedelsti, kreiptis į savo šeimos daktarą.

Seniūnams pasiteiravus, ar tiesa, kad svarbu įsisiurbusią erkę ištraukti kuo greičiau, kol ji dar nespėjo išleisti savo nuodų, specialistai atsakė, kad tiesos tame yra, tačiau tik dalis. Mat erkinio encefalito užkratas į kraują patenka tik maždaug po 48 valandų nuo įsisiurbimo, o Laimo ligos – iškart. Be to, viena erkė gali būti abiejų ligų nešiotoja.

NVSC specialistai ragino Savivaldybės administraciją skirti lėšų seniūnijų darbuotojams, kurie prižiūri viešąsias erdves, paskiepyti nuo erkinio encefalito. Seniūnai džiaugėsi šiemet pirmąsyk gavę tam lėšų ir galėję nusiųsti skiepyti bent po du nuolatinius darbininkus. O tiems, kas samdomi tik mėnesiui ar dviem, pinigų neužtekę.