Naujausios
Direktorius ir viešųjų pirkimų specialistas – nepasiekiami
Penktadienio rytą spaudos konferenciją surengę Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai kalbėjo apie tai perskaitę naujienų portaluose, o kaip yra iš tikrųjų – nežinantys. Pasirodo, Plungės rajono ligoninė ir jos vadovas yra tiesiogiai pavaldūs merui, o šis esą situacijos nekomentuoja.
„Šią dieną man žinoma tik ta informacija, kuri prieinama viešai“, – per spaudos konferenciją sakė Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Jis pasakojo dar trečiadienio vakarą, kai tik pradėta skelbti informacija apie STT atliekamą stambią operaciją, bandęs susisiekti su ligoninės vadovybe ir išsiaiškinti situaciją, tačiau tiek A. Martusevičiaus, tiek viešųjų pirkimų specialisto Edvardo Bieronto telefonai buvo išjungti.
Į skambučius neatsiliepė ir ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė, tačiau kiek vėliau ji pati perskambino. „Pranešė, kad tam tikros specialiosios tarnybos vykdo savo procesinius veiksmus: tai yra kratos, apklausos, poėmiai galbūt. Informacija tokia trumpa. O visa kita – jau iš žiniasklaidos.“
M. Kaunas apgailestavo jokios informacijos nesulaukiantis ir iš mero Audriaus Klišonio, kuriam A. Martusevičius tiesiogiai pavaldus.
„Šiandien dar peržiūrėjau Savivaldybės dokumentus. Nėra nieko atėję iš teisėsaugos institucijų. Žiūrim, kad Vilniaus savivaldybė bando nušalinti ar sustabdyti įtariamų direktorių veiklą, o mes net negalime informuoti žiniasklaidos, kokie mūsų veiksmai. Žinau tik tai, kad A. Martusevičius šią savaitę buvo nedarbingume“, – tęsė direktorius.
„Mes nežinom, ką meras žino“
Jam antrino ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė. „Dėl ligoninės meras yra atsitvėręs tylos siena. Neturiu visiškai jokio kontakto. Viskas, ką žinau, – iš interneto ir televizijos. Čia yra neeilinis atvejis. Turėtų būti informuojama ir administracija, ir Taryba. O dabar mes nežinom, ką meras žino“, – stebėjosi ji.
– O kodėl meras nedalyvauja šioje spaudos konferencijoje? – teiravosi spaudos atstovai.
M. Kaunas: – Galiu pasakyt atvirai – tikrai nekvietėm, kaip ir meras mūsų niekur nekviečia.
A. Beierle-Eigirdienė: – Norėjom ramiai išdėstyti savo, kaip valdančiosios daugumos, poziciją.
– Vakar per žinias skelbta, kad A. Martusevičius pusei metų nušalintas nuo pareigų. Ar tai tiesa?
M. Kaunas: – Savivaldybė tokios informacijos nėra gavusi. Ligoninės direktorių galima nušalinti arba mero potvarkiu, arba Tarybos sprendimu, bet dėl šito bent jau Taryba tikrai nėra priėmusi jokių sprendimų.
– Skelbiama, kad tai padaryta teismo sprendimu. Esą į teismą dėl to kreipėsi STT. Taip pat buvo pranešta, kad ligoninės steigėjai jau yra informuoti apie tai.
A. Beierle-Eigirdienė: – Šiuo atveju ligoninės steigėjas yra Taryba, o jai atstovauja meras. Tik jis mūsų nei raštu, nei žodžiu neinformavo apie jokį nušalinimą.
– Tai jūs nežinote, kas šiuo metu vadovauja ligoninei?
M. Kaunas: – Kadangi A. Martusevičius dėl sveikatos problemų šios savaitės pradžioje ar dar praėjusią savaitę pasiėmė nedarbingumą, vadovavimą ligoninei automatiškai perėmė jo pavaduotoja Danguolė Luotienė.
– Žmonėms kyla klausimų, kodėl tokios įstaigos, kaip ligoninė, nėra tikrinamos, kodėl nekontroliuojama jų veikla. Ir tik įsikišus teisėsaugai ima aiškėti tokie negražūs dalykai.
M. Kaunas: – Tikrinama. Kasmet būdavo atliekamas ligoninės finansinis auditas. Kodėl nerasdavo kažkokių blogybių? Reikėtų klausti auditorių. Juos visad samdydavo pati ligoninė, tik praėjusį rudenį audito pirkimą inicijavom mes. Šią savaitę kaip tik gavau 2020 m. ligoninės finansinio audito ataskaitą. Ji kaip ir graži yra. Viešųjų pirkimų pažeidimų nenustatyta. Klausimas tik, kaip tie auditai atliekami...
A. Beierle-Eigirdienė: – Tikrai mums kildavo klausimų dėl ligoninės vadybos, dėl pirkimų. Todėl dar prieš šiuos įvykius paprašėme Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos iki liepos 1 d. atlikti ligoninės veiklos auditą, kuris kartu užkabins ir viešuosius pirkimus.
M. Kaunas: – Matėt, kad pernai tiek per Tarybos, tiek per komitetų posėdžius buvo nuolat baksnojama į ligoninės veiklą. Kelti klausimai dėl viešųjų pirkimų, finansinių reikalų, darbuotojų atlyginimų, ligoninės vadybos, komunikacijos. Finansinis auditas parodė, kad praėjusiais metais ligoninė patyrė 240 tūkst. eurų nuostolį, kas sukėlė labai daug klausimų. Bent jau lapkričio mėnesį, kai bendravom su ligonine, buvo kalbama, kad 2020 metai bus baigti plius minus su tūkstančio eurų nuostoliu arba pelnu. Nuo lapkričio iki sausio – trumpas terminas, bet nuostolis toks didelis. Nagrinėsime, iš kur tai.
– Savivaldybės vadovybė neseniai domėjosi ligoninės vykdytu deguonies generatoriaus pirkimu. Ligoninė laimėtoja paskelbė UAB „Limeta“, kurios direktoriui dabar pareikšti įtarimai. Ar jau tada pastebėjot signalų, kad galbūt kažkas negerai su tuo pirkimu?
A. Beierle-Eigirdienė: – Tąkart ligoninės paprašiau šio pirkimo dokumentų. Juos gavusi palyginau ligoninės parengtą pirkimo specifikaciją su „Limetos“ pasiūlymu. Ir žinote – viskas atitinka vos ne žodis žodin. Peršasi mintis, kad pirkimo sąlygos buvo nusirašytos nuo tiekėjo. Ligoninė aiškino domėjusis rinka, kokios kainos, bet paprašyta pateikti informaciją, ar buvo daugiau pasiūlymų, ji negalėjo to padaryti.
Dešimtys tūkstančių ėjo pro šalį
Apie šią situaciją „Žemaitis“ kalbėjosi ir su Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininku Adomu Zamulskiu. Jis pastaruosius porą metų itin atidžiai domėjosi ligoninės finansine veikla ir viešaisiais pirkimais. Ne sykį tomis temomis gana aštriai yra pasisakęs ir per Savivaldybės tarybos bei komitetų posėdžius.
A. Zamulskis pasakojo sekęs ir minėtąjį ligoninės skelbtą deguonies generatoriaus pirkimo konkursą. Esą sužinojęs, kad ketinama šį prietaisą už 98 ar 99 tūkst. eurų pirkti iš „Limetos“, pats apskambinęs kelias internete rastas medicinine įranga prekiaujančias įmones ir teiravęsis jų, kokia yra tokio prietaiso kaina.
„Man buvo įvardintos visai kitos sumos. Per pastaruosius porą metų šitaip „pačiupinėjau“ 3 ar 4 ligoninės vykdytus viešuosius pirkimus. Ir mano išvados vienareikšmiškos – reikia dirbti Plungės žmonių ir pačios ligoninės naudai, o ne priešingai. Galiausiai netekęs kantrybės pasakiau jiems, kad nebėra tikslo mums bendraut“, – kalbėjo politikas.
A. Zamulskis prisiminė domėtis šios įstaigos viešaisiais pirkimais pradėjęs prieš porą metų, po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai ligoninė skubėjo pirkti rentgeno aparatą, užuot palaukusi Sveikatos apsaugos ministerijos žadėtų nupirkti ir ligoninei dovanoti net dviejų tokių prietaisų.
„Tada ir pradėjau domėtis, kas ir kaip daroma. Kodėl skubama atsikratyti sena įranga, kuri dar galėtų kurį laiką tarnauti, ir pirkti itin brangiai naują. Mes Savivaldybėj kartais ilgai ir nuobodžiai diskutuojam dėl tūkstančio kito eurų, o ten akivaizdžiai dešimtys tūkstančių eina pro šalį, ir nieko...“
A. Zamulskis išreiškė viltį, kad dabar rengiamuose naujuose ligoninės įstatuose bus numatyta prievolė didesnius pirkimus derinti su Savivaldybe. Tai galbūt užkirstų kelią galimam savivaliavimui. Ir kad specialiųjų tarnybų atliekamas tyrimas atsakys į visuomenei kylančius klausimus. „Gal šįkart neatsitiks taip, kaip kartais būna, kai randama neva dėl visko kalčiausia kokia valytoja, per brangiai pirkusi šluotas“, – ironizavo politikas.
Pasižadėjo neteikti informacijos
Turintis viltį kuo greičiau sužinoti tikrąją situaciją penktadienį kalbėjo ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
„Kiek man žinoma, bet informacija labai ribota, kad tiriama dviejų medicinos prietaisus, priemones ir įrengimus tiekiančių įmonių veikla ir apie 20 medicinos įstaigų visoje Lietuvoje. Deja, į tą sąrašą yra įtraukta ir mūsų ligoninė. Tikimės, kad tie tyrimai bus padaryti labai greitai ir arba bus įrodyta, kad iš tikrųjų buvo korupcinės apraiškos ir poveikiai, arba bus numestas tas šešėlis, kuris dabar krito ant gana didelio skaičiaus gydymo įstaigų“, – sakė jis.
STT dar ketvirtadienį pranešė, kad didelio masto tyrime dėl neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų, sukčiavimo ir papirkinėjimo įtarimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų pareikšti 35 asmenims, tarp jų – 4-ių privačių įmonių bei 6-ių gydymo įstaigų vadovai. Tarp įtariamųjų paminėta ir Plungės ligoninės direktoriaus A. Martusevičiaus pavardė.
Vėliau pranešta, kad prokurorai kreipėsi į teismą ir jis nuo pareigų trims mėnesiams nušalino Kėdainių ligoninės direktorių Stasį Skauminą, o Plungės ligoninės vadovą A. Martusevičių – net pusei metų. Esą tokiam laikotarpiui nušalintas ir vienas Plungės ligoninės darbuotojas.
Šitą penktadienį „Žemaičiui“ patvirtino A. Martusevičiaus pavaduotoja D. Luotienė. Ji paminėjo, kad šiuo metu nuo pareigų, be direktoriaus, nušalintas ir dar vienas ligoninės darbuotojas, tačiau koks – neatskleidė.
„Esu pasirašiusi raštą, kad neteiksiu jokios informacijos. Už tai galėčiau būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl daugiau nieko nekomentuosiu“, – pridūrė.
Pirko rentgeno aparatus, kitą įrangą
Tuo tarpu portalas „Verslo žinios“ skelbia, kad įmonės „Limeta“ ir „Graina“, kurių vadovams šiame tyrime yra pareikšti įtarimai, per pastaruosius dvejus metus laimėjo daugiau kaip 1 700 viešųjų pirkimų už daugiau kaip 58 mln. eurų.
Kretingos rajono tarybos nario, socialdemokrato Virginijaus Domarko vadovaujama „Limeta“ 2019–2020 metais pasirašė 1 100 sutarčių už 20,5 mln. eurų.
Plungės ligoninė su „Limeta“ sudarė šešias sutartis už daugiau kaip 398 tūkst. eurų. Beveik 200 tūkst. eurų ligoninė pernai rugpjūtį šiai įmonei sumokėjo už diagnostinį rentgeno aparatą, o gruodį – dar 149 tūkst. eurų už diagnostinį endoskopinį aparatą.
Kita tyrime minima įmonė „Graina“, kurios valdybos pirmininkas ir akcininkas Erlandas Sudeikis buvo suimtas, per dvejus metus po laimėtų viešųjų pirkimų sudarė daugiau kaip 600 sutarčių už daugiau kaip 37 mln. eurų.
Plungės rajono savivaldybės ligoninė su įtariama bendrove pasirašė septynias sutartis už kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų. 2019 metais ligoninė už 127 tūkst. eurų lizingo būdu iš jos įsigijo skaitmeninį rentgeno aparatą. Kitą rentgeno aparatą tą pačią dieną įsigijo už 120 tūkst. Eur.
Tais pačiais metais ligoninė iš „Grainos“ už 35,9 tūkst. Eur pirko laboratorinių reagentų, pernai už 18,7 tūkst. Eur – medicininės įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Taip pat vykdė du 4 tūkst. Eur vertės pirkimus holterio monitoriams įsigyti.
Atlikta per 150 kratų
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiriama daugiau kaip šimtas nusikalstamų veikų, tokių kaip piktnaudžiavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, kyšininkavimas, taip pat – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų klastojimas. Įtariama, kad į jas galėjo būti įtraukta daugiau kaip dešimt gydymo įstaigų iš skirtingų savivaldybių, jų vadovai ir kiti asmenys, atsakingi už viešuosius pirkimus.
Praėjusią savaitę šiame tyrime visoje šalyje atlikta apie 150 kratų, rasta 270 tūkst. grynųjų įvairia valiuta. Skelbiama ir tai, kad pareigūnai užfiksavo galimo kyšio perdavimo momentus.
Prokuroras Žydrūnas Radišauskas teigia, kad gydymo įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus „buvo ribojama konkurencija, diskriminuojami kiti tiekėjai“, o sąlygos buvo suderintos taip, kad laimėtų tam tikros proteguotos įmonės.