Naujausios
Prieš gaisrą – įspėjimas nekūrenti krosnies
Pranešimas apie į daugiabutį namą įsisukusią ugnį gautas 2020-ųjų sausio 26-ąją, apie 17 valandą. Kaip rašėme iškart po gaisro, atvykus ugniagesiams, 8-ių butų name degė medinis perdengimas tarp pirmo ir antro aukštų. Žmonių evakuoti neprireikė – kai atvyko gaisrininkai, jie jau buvo apleidę namą. Nors patys gyventojai nuo liepsnų nenukentėjo, vis tik vienai moteriai medikų pagalbos prireikė – dėl ištikto šoko ji prarado sąmonę.
Po gaisro „Žemaičio“ kalbintas Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus pasakojo, kad įsismarkavusiai ugniai gesinti mestos didelės ugniagesių, atvykusių iš įvairių vietų, net Klaipėdos, pajėgos. Gaisras numalšintas tik po kelių valandų, o vietiniai gaisrininkai įvykio vietoje palikti budėti iki ryto.
Nors ugniagesiai dėjo visas pastangas, kad ugnis pridarytų kuo mažiau žalos, visgi trys butai supleškėjo beveik visiškai. Negyvenamu tapo vienas butas pirmame aukšte ir dar du antrame. Išdegė tarp butų buvęs perdengimas, apdegė ir buvo išardyta dalis antro aukšto bendro naudojimo koridoriaus grindų. Pirmas aukštas sulietas vandeniu.
M. Pronckus tada spėjo, kad gaisrą galėjo sukelti viename bute buvę netvarkingi krosnis ir dūmtraukis. Iki nelaimės likus keletui dienų buto šeimininkas gaisrininkų buvo įspėtas nekūrenti, kol nesusitvarkys. Bet akivaizdu, jog šis įspėjimas pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo.
Pripažino kaltę
Dalį daugiabučio supleškinęs kuliškis dėl šio savo poelgio atsidūrė teisme. Anksčiau du kartus teistam vyrui teko pasiaiškinti dėl neatsargaus svetimo turto, įvertino 18 780 eurų, sunaikinimo.
Rimtų kaltinimų prispaustas kuliškis teisme neginčijo savo kaltės. Vyras pasakojo krosnį kūrenęs malkomis. Prisimindamas nelaimės dieną jis sakė, kad apie tai, jog kamine užsidegė suodžiai ir pradėjo degti namas, pirmiausiai suskubo pranešti vienai iš kaimynių.
Kuliškis neneigė, kad krosnis jo bute buvo sena ir jau reikėjo ją pakeisti, bet naujai esą neturėjo pinigų. Iškart po gaisro ugniagesiams jis net buvo prisipažinęs, jog ne sykį matė iš dūmtraukio išlekiančias karštas žiežirbas.
Teisme vyras neslėpė ir to, kad dėl netvarkingos krosnies buvo sulaukęs gaisrininkų įspėjimo, bet jo, kad ir kaip šiandien gaila, nepaisė. Tiesa, teisiamųjų suole atsidūręs vyras tikino dėl krosnies ir kamino kreipęsi į seniūniją, bet ši lėšų neskyrė.
Kad Kulių seniūnija žinojo K. T. problemą, akivaizdu ir iš pačios jos pažymos, kurioje nurodyta, jog seniūnijos socialinės darbuotojos ir pati seniūnė dažnai ragindavo minėtame name gyvenančius žmones susitvarkyti dūmtraukius, išvalyti susikaupusius suodžius.
Ar dėl neatsakingo požiūrio, ar dėl gyventojų tarpusavio nesusikalbėjimo, ar dėl lėšų trūkumo, bet šis klausimas esą buvo sprendžiamas labai sunkiai. Paskutiniu metu, dar prieš gaisrą, viena šeima vėl skambino į seniūniją ir klausė, ką daryti, nes jaučiamas dūmų ir smalkių kvapas. Šeimai buvo patarta apie tai pranešti miestelio ugniagesiams, nes seniūnija neprivalo rūpintis privačių namų ir butų dūmtraukių valymu ir priežiūra.
Prisiminė gaisro dieną
K. T. gailėjosi, kad viskas taip tragiškai baigėsi. Pripažino ir pateiktus civilinius ieškinius, kurių bendra suma siekia beveik 19 tūkst. eurų.
Pridaręs didžiulių nuostolių vyras neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu, bet tikino, jog neturi iš ko jų padengti. Tada kuliškis pasakojo, jog abu su žmona nedirba ir gyvena tik iš žmonos invalidumo pensijos. Šiuo metu vyras, teismo duomenimis, įsidarbinęs lauko darbininku.
Kuliškiui kaltę pripažinus ir davus parodymus, teismas nutarė bylą užbaigti nagrinėti sutrupinta proceso tvarka, tad kiti su šia nelaiminga istorija susiję asmenys teisme nebuvo apklausti. Užfiksuoti tik ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai.
Antai nukentėjusiąja pripažinta N. S., prisimindama lemtingą dieną, pasakojo, kad apie 16.30 val., būdama savo bute, pajuto dūmų kvapą. Pradėjo ieškoti, iš kur jis. Moteris sakė apėjusi visą savo butą, tačiau neaptiko nieko įtartino. Tik tada, kai „dūmai sutirštėjo“, kuliškės vyras išlėkė į laiptinę, kur jau atvira liepsna degė siena ties K. T. butu. Tada ir buvo iškviesta gaisrinė.
N. S. sakė, kad jos ir vyro butas nesudegė, tik truputį buvo aplietas vandeniu. Nepaisant to, šeima gavo kompensaciją iš Savivaldybės bei seniūnijos, paaukojo ir geros valios žmonės, tad niekam pretenzijų dėl įvykusio gaisro šeima neturi, nors suskaičiavo, kad patyrė maždaug 3 tūkst. eurų žalą. Šiuo metu gyvena savame bute, po gaisro jį susitvarkė.
Kita daugiabučio gyventoja M. N. ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tą vakarą pajutusi dūmų kvapą, o netrukus išgirdusi ir dūmų detektoriaus kaukimą, tad iškart suprato, jog kilo gaisras. Išbėgusi į koridorių nulėkė į pirmą aukštą pas K. T., jis pasakė, jog dega.
Per gaisrą M. N. bute išdegė viena siena bei prie jos stovėję daiktai. Sugadintos ir grindys, mat gaisrininkams prireikė jas išpjauti. Bendra jai padaryta žala – 3,5 tūkst. eurų, bet teigė jokių žalą įrodančių dokumentų pateikti negalinti, nes tuo metu buto dar nebuvo remontavusi, gyvenusi pas svetimus žmones, kurie ją laikinai priglaudė. Tiesa, kažkiek patirtos žalos kompensavo Savivaldybė.
Finansinę paramą Savivaldybė skyrė ir du butus degusiame daugiabutyje turinčiam P. G., kurio turtas buvo supiltas vandeniu. Patirtus nuostolius vyras įvertino 1,3 tūkst. eurų, bet tikino ieškinio neteikiantis, nes žino, kad K. T. neturės iš ko jį padengti.
Kita gyventoja I. D. suskaičiavo, kad jai per gaisrą padaryta tūkstančio eurų žala, jos gyventas butas taip pat buvo tik supiltas vandeniu. Šios sumos moteris nepageidavo prisiteisti iš gaisro kaltininko, nes aiškino neturinti dokumentų žalai pagrįsti. Be to, ji taip pat gavo finansinę Savivaldybės paramą. Šiuo metu kuliškė gyvena kitur ir grįžti į buvusį būstą neketina.
Kur kas skaudžiau K. T. sukeltas gaisras kainavo R. K. – moteris neteko ne tik buto, kurį pasiglemžė liepsnos, bet ir jame palikto šuniuko. Laimei, nei pačios, nei jos dukros nelaimės akimirką namuose nebuvo. Apklausiama moteris, kurios ir K. T. butus skiria ta pati kamino pertvara, pasakojo, kad tada, kai kaimynams užkūrus krosnį, jos butas būdavo pilnas smalkių. Tai tęsėsi kelias savaites, buvo pranešta ir gaisrinei, ir seniūnijai. Seniūnė neva pasakiusi, kad neturi lėšų kaminui valyti.
Po gaisro moters butas tapo negyvenamu, tad patirtą žalą ji įvertino 20 tūkst. eurų. Bet tai pagrindžiančių dokumentų pateikti negalėjo, nepaisant to, apklausiama ji žadėjo teismui teikti civilinį ieškinį su atitinkama suma.
Nukentėjusiaisiais pripažinta ir daugiau asmenų. Bendra suskaičiuota turtinė žala – 18 780 eurų: N. S. – 3 000 eurų, M. N. ir E. N. – 3 480 eurų, P. G. – 1 300 eurų, I. D. – 1 000 eurų ir R. K. bei N. K. (N. K. buvo įgaliojusi R. K. valdyti jos turtą) – 10 tūkst. eurų.
Skyrė arešto bausmę
Bylos medžiagą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas kuliškį pripažino kaltu dėl neatsargumo supleškinus dalį daugiabučio ir skyrė jam trečdaliu sumažintą bausmę – trisdešimt parų arešto. Bausmę vyras privalės atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Neatsargus poelgis vyrui kirs ir per kišenę, mat teismas nusprendė tenkinti (kai kuriuos – tik iš dalies) nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. N. K. civilinis ieškinys apskritai nenagrinėtas, mat į teismo posėdį neatvyko nei civilinis ieškovas, nei jo atstovas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
