www.zemaiciolaikrastis.lt

Diena: 2021-04-14

r2104-00002

Vietoj akacijos – baslys puodynei

REN­GI­NIAI VIE­ŠO­JO­JE BIB­LIO­TE­KO­JE Ne­sup­ran­ta, kodėl užk­liu­vo me­de­liai „Iš­rovė pen­kis me­de­lius prie ta­ko, vieną aka­ciją nu­laužė ir pa­ka­bi­no puodą. Tris pa­prastą­sias pu­še­les kar­po, nors jų kar­py­ti ne­ga­li­ma, nu­pjovė viršūnė­les. Dviejų eg­lu­čių nu­pjau­tos apa­tinės ša­kelės, ma­to­mai, ruo­šia kar­py­ti, o juk gra­žiau, kad eg­lu­čių ša­kelės au­ga nuo žemės.  Nuė­jus ne­se­niai pa­si­žiūrė­ti pa­stebė­jau, kad iš­rau­ta di­do­ka eg­lutė. Ma­žai ten […]

Daugiau
nick-romero-icaxqpo51wq-unsplash

Pavasaris kviečia į gamtą

Po ligos – džiaugsmas gyventi Lan­ky­to­jus, ku­riuos ža­vi be­si­būriuo­jan­čių ger­vių tri­mi­tai ar grakštūs van­dens paukš­čiai, kvie­čia­me ap­lan­ky­ti 5 paukš­čių stebė­ji­mo vie­tas. Pa­kas­tu­vos paukš­čių stebė­ji­mo vie­ta (LKS-94, x-366543, y-6217278). Iš tarp med­žių ir krūmų pa­slėpto ne­di­de­lio na­me­lio ga­li­ma stebė­ti pilką­sias ger­ves, did­žiuo­sius baub­lius, švygž­das, gul­bes ne­by­les ir gul­bes gies­mi­nin­kes, nend­ri­nes ir pie­vi­nes lin­ges, pil­kuo­sius gar­nius, did­žiuo­sius […]

Daugiau
koliazas

Mūšis dėl viešumo

Bend­ra­par­tie­čio el­gesį „iš­tyrė“ pa­ts Pri­min­si­me, kad pra­ėju­sių metų gruod­žio 22 d. da­bar jau buvęs Ta­ry­bos na­rys Ro­ber­tas End­ri­kas per Ta­ry­bos po­sėdį per­skaitė 10-ies Ta­ry­bos na­rių pa­si­ra­šytą tei­kimą pra­dėti me­ro įga­lio­jimų su­stab­dy­mo prie­š laiką pro­cedūrą. Tei­ki­me dėsto­ma, kad A. Kli­šo­nis ga­li­mai ne­vykdė Ta­ry­bos pa­ve­di­mo su­da­ry­ti ko­mi­siją iš­tir­ti Plungės spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro di­rek­to­riaus Al­vy­do Vir­ši­lo el­gesį. […]

Daugiau
j2104-00311

Moteriški burtai iš cemento

Kaimą paliko be „bambalinio“ alaus Jei ne­ran­di nu­si­pirk­ti, ga­li nu­si­lie­ti Li­na šyp­so­si pa­sa­ko­da­ma, kad šį naująjį po­mėgį jai prie­š tre­jus me­tus kar­tu su tre­čią­ja duk­re­le at­nešė gand­rai. Būda­ma me­niš­kos pri­gim­ties ji sa­ve jau bu­vo iš­band­žiu­si įvai­rio­se sri­ty­se, ta­čiau nė vie­nas už­siė­mi­mas ne­teikė šird­žiai tiek džiaugs­mo, kiek šis „žai­di­mas“ su ce­men­tu. O pra­si­dėjo vis­kas nuo ne­kal­to […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Apie ma­žus na­me­lius su naš­lai­čių ir jur­ginų dar­že­liais

Kur žem­čiū­gai, ža­lios rūtos, kur rai­ba ge­gutė? Kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo būdą, kaip pa­bėgti nuo įtam­pos ir kas­die­nybės. Be­veik nea­be­jo­ju, kad ypač šiuo me­tu dau­gu­ma tų, ku­rie nie­ka­da net ne­manė turėję bent men­kiau­sio no­ro už­siim­ti so­di­nin­ka­vi­mu, stai­ga pa­ju­to sa­vy­je ky­lan­čią ža­liąją bangą – mums pri­reikė au­galų. Kam­ba­ri­nių, lau­ko, vi­so­kių, kad šiek tiek ap­rim­tu­me nuo vi­sus mus […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Ber­ly­ne (ne)nu­šur­mu­lia­vo „Ža­lio­ji sa­vaitė“

Kuršėniškiai telšiškius pasiuntė į nokdauną Atei­ties vi­zijų ren­gi­nys Prieš ke­le­rius me­tus to­kiais šaukš­tais „Ža­lo­sios sa­vaitės“ me­tu Ber­ly­ne ap­do­va­no­jo vie­na vo­kie­čių kom­pa­ni­ja. Ta­da jais ka­bi­no­me le­dus, pa­ga­min­tus iš lu­binų pie­no, gėrėme ka­žin ko­kią fu­tu­ris­tinę gaivą ir stebė­jomės dau­gy­be mais­to ir ki­to­kių nau­jo­vių, ku­rios šio­mis die­no­mis ne­bėra to­kios ste­bi­nan­čios. Tai svar­biau­sias ir did­žiau­sias (bent jau Eu­ro­po­je) žemės […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kai merkiasi tyro akys

Linkuvą sukrėtė gimnazijos sargo žmogžudystė Jei mums tiek daug vis­ko ne­reikėtų Di­de­liam mies­te gy­ve­nu­si ma­no te­ta, kar­tais iš ten ati­trūkda­ma mėly­niau­ti, ne kartą sva­jo­da­vo kaip nors su­gau­dy­ti ir na­mo par­si­vež­ti tą ne­nu­sa­ko­mai gaivų ty­ro kvapą. „Ge­riau už bet ko­kius prancū­ziš­kus kve­pa­lus“, – sa­ky­da­vo ji, kiek galė­da­ma gi­liau sa­vin trauk­da­ma ty­ro orą. Lyg galė­tum jo tar­si […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Puodžiai. Pamiršta istorija

Ligoninės pacientus ir personalą užbūrė muzika Nė su ži­bu­riu ne­be­ra­si Plungės jo­mar­kuo­se la­bai lau­kia­mi būdavę puod­žiai iš Mi­žui­kų kai­mo. Jie sa­vo dir­bi­niais garsė­jo jau XIX a.  pa­bai­go­je bei XX a. pra­džio­je. O mos­tai­tiš­kiai sa­vo ga­mi­nius vež­davę į Klaipė­dos tur­gus iki pat vėlyvų po­ka­rio metų. Mo­lio dir­bi­nių būta daug ir įvai­rių. Gau­sioms šei­moms reikė­jo ne­ma­žai indų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Metas, kai upės nešė ledus ir sielius

Studentai sveikino su pavasariu Žvel­sa garsė­jo ne tik vėžiais Mi­ni­ja bu­vo pa­grin­dinė upė, ne­šu­si dau­gybę ku­bi­nių metrų me­die­nos, bet jos in­ta­kais, ma­žesnė­mis upelė­mis po­tvy­nių me­tu taip pat plaukė sie­liai, tik trum­pes­ni, dau­giau­siai va­di­na­mie­ji po­pier­med­žiai. Vie­na to­kių upių – kai­ry­sis Mi­ni­jos in­ta­kas Žvel­sa, dar va­di­na­ma Žvizd­re, garsė­ju­si ne­pap­ras­ta gau­sy­be upi­nių pla­čiaž­nyp­lių vėžių. Ji sru­ve­na iš Dau­synų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Plas­ti­ko ka­ra­lystės įkai­tai

Be šaukš­to ne­lik­si­me Eu­ro­pos Par­la­men­to spren­di­mas ne­reiš­kia, kad to­kių mums įprastų ir pa­to­gių kas­die­nių daiktų nuo šių metų teks vi­sai at­si­sa­ky­ti. Jais galė­si­me ir to­liau nau­do­tis, tik ki­to­kiais – pa­ga­min­tais iš eko­lo­giškų ir bios­kaid­žių med­žiagų. Nau­jos kar­tos ga­mi­niams jau ir da­bar nau­do­ja­mas krak­mo­las, bam­bukų, pluoš­ti­nių ka­na­pių, rapsų alie­jus, cuk­ra­nend­rių išs­pau­dos, šiau­dai, pal­mių la­pai, per­dirb­tas po­pie­rius ir […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kai ato­mas ne­be dir­ba, bet ka­ra­liau­ja

Tra­giš­ka jau­no mies­to lem­tis Liud­mi­la Ig­na­ten­ko, Čer­no­by­lio gaisrą ge­si­nu­sio ir nuo ap­švi­tos ne­tru­kus mi­ru­sio ug­nia­ge­sio žmo­na, vie­na­me in­ter­viu LRT ra­di­jui pa­sa­ko­jo, kad Pri­petė iki ava­ri­jos bu­vo la­bai gra­žus, gy­vy­bin­gas mies­tas, pil­nas jaunų šeimų ir vaikų. Jo namų sie­nas puošę už­ra­šai „Te­gul ato­mas dir­ba, o ne ka­riau­ja“. Ta­da nie­kas ne­įtarė, kad ne­tru­kus mies­tas žus. Neį­tarė ir […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Su Va­sa­rio 16-ąja!

Taip se­niai, kad net pa­mir­šo­me Kaip būti tik­ru sa­vo tėvynės pa­trio­tu, gynė­ju, gar­sin­to­ju ar, pa­pras­čiau­siai, ei­li­niu gy­ven­to­ju? Ar ši die­na mums – tik­rai šventė, ku­rią sau­go­jo ir minė­jo mūsų tėvai? O gal mums tai tik dar vie­nas rau­do­nas ka­len­do­riaus la­pe­lis tuo­jau po Va­len­ti­no die­nos, kai rei­kia prie namų iš­kel­ti tris­palvę, nes tą pa­da­ry­ti įpa­rei­go­ja įsta­ty­mas? […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kuo kve­pia žie­ma ir snie­gas?

Snie­gas va­lo ne tik orą Mūsų ne­vil­čiai – ga­li. Ka­na­dos pro­fe­sorės Pa­ri­sa Ariya iš McGill uni­ver­si­te­to Mon­rea­ly­je (Kve­be­ko pro­vin­ci­ja) va­do­vau­ja­ma moks­li­ninkų grupė, be kitų da­lykų, jau ke­le­rius me­tus ty­rinė­ja ir snie­go su­dėtį bei snai­gių fi­zi­nes sa­vy­bes. Po at­liktų stu­dijų, trum­pai api­bend­ri­nant, moks­li­ninkų grupė pa­skelbė, kad snie­gas, ypač prie­mies­čiuo­se ir mies­tuo­se, su­ge­ria au­to­mo­bi­lių ir ki­tas iš­me­ta­mas […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

De­šimt­me­tis su kau­ke ar skie­pai?

Ti­kiuo­si, da­lin­simės ge­ru ir blo­gu, mie­lo­mis ir ne to­kio­mis džaugs­min­go­mis pa­tir­ti­mis. Aiš­ku, norėtų­si kuo dau­giau gerų da­lykų. Jų jau ku­ris lai­kas la­bai trūksta. Be­veik me­tai, kai gy­ve­na­me tar­si ne­si­bai­gian­čio fan­tas­ti­nio siau­bo fil­mo prem­je­ro­je. Pa­si­ro­do, re­ži­sierė pan­de­mi­ja mūsų ne­įspėjo, kad fil­mas – dau­gia­se­ri­ji­nis, ir mes prie­š sa­vo va­lią ta­po­me šio veiks­mo da­ly­viais. O juk jau se­niai […]

Daugiau