Statybų projektas – tai ne tik betonas, armatūra ir kranai. Tai dar ir šūsnis dokumentų: leidimai, sutartys, darbų priėmimo aktai, žurnalai, ekspertizių aktai. Kuo didesnis projektas, tuo storesnės bylos. Ir kiekviename dokumente – parašai. Dažnai ne vienas ir ne du.
Būtent todėl statybų sektorius yra viena iš tų sričių, kur elektroninis parašas ne tik palengvina darbą, bet kai kuriais atvejais jau yra privalomas.
Statybos darbų žurnalas – jau tik elektroninis
Vienas ryškiausių pokyčių Lietuvos statybų sektoriuje – privalomas elektroninis statybos darbų žurnalas. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroninį žurnalą privalėjo naudoti visi statytojai, statantys valstybės biudžeto lėšomis. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. elektroninis statybos darbų žurnalas tapo privalomas ir statant privačiomis lėšomis.
Tai reiškia, kad šiandien praktiškai bet kuris didesnis statybos objektas Lietuvoje turi elektroninį žurnalą, kuriame fiksuojami visi darbų etapai, priėmimo aktai ir patikros.
Pasirašant elektroninį žurnalą – priėmimo, bandymo ir kitus aktus, baigtas pildyti formas – asmuo privalo naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą. Ne pažangųjį, ne paprastąjį – būtent kvalifikuotą. Tai aiškiai nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra”.
Statybos leidimai – tik su el. parašu per „Infostatybą”
Norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, visas procesas vyksta per informacinę sistemą „Infostatyba”. Statinio projektas arba jo elektroninė versija turi būti pasirašyta elektroniniu parašu visų privalančių jį pasirašyti asmenų – projekto vadovo ir projekto dalių vadovų. Popierinio varianto savivaldybei pateikti nebereikia.
Tai ne rekomendacija – tai teisės aktų reikalavimas, įtvirtintas aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017.
Kokį parašą naudoti?
Pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojantį ES reglamentą Nr. 910/2014 (eIDAS), elektroniniai parašai skirstomi į paprastuosius, pažangiuosius ir kvalifikuotuosius. Statybų sektoriuje beveik visur reikalingas būtent kvalifikuotas el. parašas – nes jis turi tokią pačią teisinę galią kaip parašas ranka ir yra pripažįstamas visose ES šalyse.
Lietuvoje kvalifikuotą el. parašą galima sukurti naudojant mobilųjį parašą, „Smart-ID” programėlę arba asmens tapatybės kortelę su lustu. Kvalifikuotų el. parašo paslaugų teikėjų sąrašą prižiūri Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
Kokie dokumentai statybose pasirašomi elektroniniu parašu?
Praktikoje el. parašas statybų sektoriuje jau naudojamas pasirašant rangos ir subrangos sutartis, statybos projektų dokumentaciją, darbų priėmimo–perdavimo aktus, paslėptų darbų patikrinimo aktus, saugos ir sveikatos dokumentus, taip pat statybos darbų žurnalo įrašus ir formas.
Visi šie dokumentai anksčiau reikalaudavo fizinių susitikimų, spausdinimo ir siuntinėjimo. Dabar visa tai galima atlikti per kelias minutes, net jei pasirašantieji yra skirtinguose objektuose ar miestuose.
Kodėl tai svarbu ne tik patogumui
Statybų sektoriuje dokumentai – tai ne formalumas. Jie yra teisinis pagrindas ginčų atveju. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai statybos žurnalas išgelbėjo rangovą nuo bankroto arba padėjo užsakovui susigrąžinti pinigus už broką.
Elektroninis parašas užtikrina, kad dokumentas nepakeistas po pasirašymo, o laiko žyma patvirtina tikslų pasirašymo momentą. Tai kur kas patikimiau nei popierinis lapas, kurį galima pamesti, sugadinti ar suklastoti.
Apibendrinant
Lietuvos statybų sektorius jau nebegali apsieiti be elektroninio parašo – tam tikruose procesuose jis yra tiesiog privalomas pagal galiojančius teisės aktus. Bet net ten, kur formalaus reikalavimo dar nėra, el. parašas taupo laiką, mažina klaidų riziką ir užtikrina stipresnę teisinę apsaugą visiems statybos dalyviams.