Nepalaužiama dvasininko valia
B. Bagužas gimė 1920 metų rugpjūčio 31 dieną Plungės rajone, Šarnelės kaime. Nuo 1927 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos pradžios mokykloje ir Marijampolėje, vienuolių marijonų išlaikomoje gimnazijoje. 1939 m. baigė Telšių Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijos šešias klases.
Augęs giliai tikinčioje žemaičių žemėje, jis anksti pajuto dvasinį pašaukimą. Baigęs Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją, 1939 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. Jauno klieriko studijas sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Karo pabaigoje Brunonui teko patirti evakuaciją į Vokietiją, priverstinius darbus Rytų Prūsijoje ir varginančią sovietų filtracinio lagerio patirtį Gardine.
Nepaisant visų šių kliūčių, sugrįžęs į Lietuvą 1947 m. jis galiausiai buvo įšventintas į kunigus. Tačiau sovietinis režimas netoleravo drąsių, jaunų ir veiklių dvasininkų. Vos po dvejų sielovados metų, 1949 m. rudenį, kunigas B. Bagužas buvo suimtas už „protarybinę veiklą“. Sekė ilgi ir alinantys metai atšiauriuose Permės srities lageriuose. Vis dėlto įkalinimas nepalaužė jo dvasios – lageryje išliko dvasine atrama kitiems likimo broliams.
Į Lietuvą kunigas B. Bagužas grįžo 1956 m. vasarą. Režimas nuolat sekė disidentiškai nusiteikusį dvasininką, todėl bažnyčios vyresnybė jį dažnai kėlė iš vienos Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos parapijos į kitą. Jam teko tarnauti Rukuose, Renave, Janapolėje, Pagramantyje, Pagėgiuose ir kitur.
Ypatingu jo gyvenimo etapu tapo 1974–1977 metai, kuomet buvo paskirtas eiti klebono pareigas gimtajame Plungės rajone, Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje.
Tai buvo simbolinis sugrįžimas prie savo šaknų. Alsėdžiuose dvasininkas pasižymėjo kaip uolus sielovadininkas, gilioje stagnacijoje skendinčio sovietmečio tamsybėse gebėjęs palaikyti gyvą parapijiečių tikėjimą ir istorinę atmintį.
Buvusi Žemaičių vyskupų šventovė
Alsėdžių parapija, kurioje tarnavo B. Bagužas, turi unikalią ir itin garbingą istoriją Lietuvos bažnyčios metraščiuose. Mažai kas žino, kad šis ramiame Plungės rajono kampelyje įsikūręs miestelis ilgą laiką buvo tikrasis Žemaitijos dvasinės valdžios centras. Nuo 1465 metų čia buvo įkurta nuolatinė Žemaičių vyskupų rezidencija, pastatytas dvaro rūmų kompleksas, veikė kunigų mokykla.
Linos RUIBIENĖS nuotraukaAlsėdžiuose gyveno ir savo ganytojišką darbą dirbo iškilūs bažnyčios hierarchai, kol galiausiai 1850 metais garsusis vyskupas Motiejus Valančius buvo priverstas rezidenciją perkelti į Varnius, o dvaro žemės vėliau buvo suvalstybintos.
Dabartinė Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – tikras medinės sakralinės architektūros šedevras, pastatytas 1793 m. ant Alko kalno. Tai jau trečioji bažnyčia šioje vietoje nuo parapijos įkūrimo XV a. Ją puošia neįkainojami barokiniai altoriai, perkelti iš dar senesnių šventovių. Būtent po šiais šimtamečiais skliautais aštuntajame dešimtmetyje skambėjo iš lagerių grįžusio kunigo B. Bagužo pamokslai.
Gyvasis liudijimas ateities kartoms
Savo žemiškąją kelionę kunigas B. Bagužas baigė 2008 m. rugsėjo 9 dieną Salantuose, kur praleido paskutinius savo sielovados metus ir buvo palaidotas šventoriuje. Po savęs jis paliko ne tik šviesų atminimą parapijiečių širdyse, bet ir neįkainojamą rašytinį paveldą.
Jo 2003 m. išleista dviejų dalių memuarų knyga „Lietuvos piliečio kelias“ ir surinkti represuotų kunigų nekrologai „Mes liudijame Kristų“ tapo gyvu dokumentu, kaip bažnyčia ir jos ganytojai sugebėjo išlaikyti tiesią nugarą didžiausių XX amžiaus išbandymų akivaizdoje.

