
Naujausios
„Dugnas – pasiektas“
„Besibaigiančią savaitę gauta žinutė „Jūsų paraiška „Mokomės plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ nefinansuota“ <...> Toks Savivaldybės požiūris į vaikų mokymą plaukti!!! 2022 metais, kada planuojama atidaryti baseiną. Nulio dar niekada neturėjome. Dugnas – pasiektas“, – tokiais žodžiais savo feisbuko paskyroje apmaudą dėl minėtos naujienos išliejo SRC direktorius A. Viršilas.
Plungiškiai po šiuo įrašu ėmė piktintis, kad kultūriniams renginiams lėšų visada atsiranda, o tokie projektai, skatinantys vaikų aktyvumą ir besirūpinantys jų saugumu vandenyje, nustumiami į šoną.
Augant nepasitenkinimui netylėti nutarė ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.Savo feisbuko paskyroje paskelbtame pasisakyme jis rašė, kad A. Viršilo paminėta paraiška nesurinko nė minimalaus balų skaičiaus, tad kaltinimai pasiekus dugną esą turėtų būti adresuoti ne Savivaldybei.
„Reikia gebėjimų parengti paraišką finansavimui gauti. Gebėjimų ar patirties nesant, reikia įdėti pakankamai laiko, pastangų ir noro, o ne eiti va banque tikintis, kad pinigai nukris iš dangaus vien todėl, kad krito jau ne vienerius metus“, – situaciją komentavo M. Kaunas.
O vėlesniu įrašu pridūrė, kad Plungės SRC yra gavęs apie 50 tūkst. eurų įvairioms sveikatingumo ir sporto programoms, tad nesunkiai iš jų galėtų skirti reikiamą sumą vaikų plaukimo pamokoms.
Finansinė našta guls ant tėvų pečių
Vis tik „Žemaičio“ praėjusią savaitę kalbintas A. Viršilas patikslino, kad paraišką Vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programai teikė ne Plungės SRC, o futbolo klubas „Žiogeliai“. Savivaldybės prašyta 1 400 eurų paramos, tačiau gautas atsakymas, kad nebus skirta nė euro.
„Tas plaukimo pamokas kasmet organizuojam jau 18 metų. Ir visad Savivaldybė prisidėdavo – kartais tūkstančiu eurų, o pernai net du kartus po tūkstantį pervedė. Bet kad neskirtų visai, to dar nėra buvę. Kodėl taip nutiko, man sunku pasakyti. Taip, pasikeitė finansavimo tvarka, bet esminių pakeitimų, mano žiniomis, nebuvo“, – sakė A. Viršilas, vadovaujantis ir „Žiogelių“ klubui.
Pasak jo, per tuos kone du dešimtmečius programoje „Mokomės plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ dalyvavo ir plaukti išmoko jau gal tūkstantis Plungės rajono vaikų. Ir šiemet planuota į plaukimo pamokas pakviesti 70 užsiregistravusių moksleivių, tik Savivaldybės sprendimas neskirti finansavimo šiuos planus gali pakoreguoti.
Tačiau visiškai atsisakyti plaukimo pamokų nežadama. A. Viršilas sakė turintis vilties, kad jos vyks. „Jau dabar, išgirdę, kad Savivaldybė atsisakė finansuoti, kai kas siūlo savo paramą. Matysim, kaip susidėlios viskas, gal tikrai atsiras rėmėjų, jeigu ne – teks patiems tėvams daugiau mokėti už tas pamokas. Bet jos, manau, tikrai vyks, kai tik sulauksime geresnio oro.“
Nauji kriterijai nepaliko vietos interpretacijoms
Dėl kokių trūkumų paraiškai „Mokomės plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ šiemet neskirtas finansavimas, „Žemaitis“ teiravosi ją vertinusios komisijos pirmininko, mero patarėjo Žydrūno Purauskio.
Jis atskleidė, kad šiemet sulaukta kaip niekad daug paraiškų – net 25-ių, nors Vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programai iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta tik 20 tūkst. eurų. Be to, visos paraiškos vertintos remiantis naujais, šiemet patvirtintais kriterijais.
Galiausiai paskelbta, kad finansavimas bus skirtas 12-ai paraiškų, o likusios 13 nesurinko minimalaus balų skaičiaus. Tačiau ir jos esą nemetamos į šiukšlių dėžę – atsiradus papildomai lėšų, laimė nusišypsotų ir likusioms už brūkšnio.
Kalbėdamas konkrečiai apie „Žiogelių“ paraišką, Ž. Purauskis apgailestavo, kad dėl jos kilo toks ažiotažas. Pasak jo, šio klubo organizuojamas plaukimo pamokas sunku būtų pavadinti stovykla, mat vaikų užimtumas šiuo atveju planuojamas ne visai dienai, o tik kelioms valandoms. Esą su tuo sutiko visi komisijos nariai, be to, tą patvirtino ir naujoji vertinimo tvarka, leidusi išgryninti labiausiai stovyklų kriterijus atitinkančias paraiškas.
„Niekas nesiginčija – plaukimo pamokos tikrai yra geras ir reikalingas dalykas, tik jos turėtų būti finansuojamos ne iš stovyklų programos. Taip, daug metų lėšos joms būdavo skiriamos būtent iš šios programos, bet šiemet apsibrėžėme 14 konkrečių kriterijų, kaip vertinsim paraiškos, tad nebeliko vietos galimoms interpretacijoms“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Ž. Purauskis neslėpė nuostabos, kad komisijos sprendimas neskirti lėšų „Žiogelių“ paraiškai išaugo į audringą ginčą socialiniuose tinkluose. Esą žmonės dažnai komentuoja neįsigilinę į situaciją, o kartais tokios karštos diskusijos provokuojamos tyčia, siekiant populiarumo ar norint sukiršinti.
„O man norėtųsi kviesti besiginčijančias puses susėsti prie stalo ir kalbėtis. Tikrai ir šioje situacijoje galimas kažkoks protingas sprendimas, gal ir Savivaldybė rastų vidinių resursų skirti plaukimo pamokoms tą tūkstantį kitą. Bet reikia kalbėtis, o ne feisbuke atsirašinėt“, – įsitikinęs mero patarėjas.
Žada ieškoti sprendimo
Akivaizdu, kad tokios politinės lyderystės – gebėjimo susodinti oponentus prie stalo, kad būtų rastas bendras sprendimas, – pasigenda ir plungiškiai, praėjusią savaitę labai aktyviai komentavę tiek A. Viršilo, tiek M. Kauno pasisakymus.
Ne vienas stebėjosi, kad dėl neteisingai užpildytos paraiškos į šiukšlių dėžę išmetama puiki iniciatyva. Savivaldybė kritikuota, kad nebuvo atsižvelgta į projekto svarbą, bet ant vienų svarstyklių svertos vaikų saugumui vandeny užtikrinti būtinos plaukimo pamokos bei įvairios pramoginės atrakcijos, mat paraiškas vertinusi komisija kai kuriais atvejais daugiau balų skyrė vaikų meninį ugdymą, rytietiškos dailės užsiėmimus, skautiškas pramogas ir šiaip vasariškas šėliones žadančioms stovykloms.
Vis tik „Žemaičio“ kalbintas meras Audrius Klišonis patikino, kad dėl plaukimo pamokų ne viskas prarasta – susidariusią situaciją esą žadama aptarti su Švietimo ir sporto skyriumi. „Kažkokį sprendimą gal rasime, bet jis bus reikalingas tik šiai vasarai – nuo rudens, tikimės, plaukimo pamokas jau bus galima organizuoti naujai pastatytame baseine“, – viliasi A. Klišonis.
Statistika rodo, kad Lietuvos vandens telkiniuose kasmet nuskęsta panašiai tiek žmonių, kiek jų žūsta keliuose. Ypač skaudi vaikų statistika: remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais 9 vaikai žuvo per eismo įvykius, 9 – nuskendo. Pernai vandenyje žuvo 77 žmonės, iš kurių 3 – vaikai. Skaudi nelaimė pernai birželį supurtė ir Plungės rajoną – Grumblių tvenkinyje nuskendo paauglys. Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje pagal mirčių skaičių vandenyje, tačiau, kaip rodo ir Plungės pavyzdys, vis dar nematoma reikalo skirti daugiau dėmesio ir lėšų vaikų plaukimo pamokoms.