Jau­no­ji poe­tė Dei­man­tė: „No­riu pa­lik­ti sa­vo pėd­sa­ką atei­ties kar­toms“

Dei­man­tės GU­DAI­TY­TĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Dei­man­tės GU­DAI­TY­TĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Sva­jo­ja tap­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­ne ar­ba re­ži­sie­re

Dei­man­tė mo­ko­si Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jo­je ir su šei­ma gy­ve­na Bu­bė­nų kai­me, Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je. Duo­da­ma in­ter­viu „Že­mai­čiui“ mer­gi­na ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių apie sa­vo ma­mą Kris­ti­ną ir tė­tį Egi­di­jų, ku­rie esą vi­sa­da sten­gia­si, kad vai­kams nie­ko ne­trūk­tų, ro­do di­džiu­lę mei­lę ir be­ga­li­nį rū­pes­tį.

„Ma­no tė­vai yra nuo­sta­būs, jie da­ro vis­ką, kad na­mo su­grįž­ti bū­tų ge­ra, jau­ku ir ma­lo­nu. Tu­riu du bro­lius, vy­res­ny­sis var­du Os­val­das, o jau­nes­ny­sis – Re­nal­das. Su vy­res­niuo­ju bro­liu tu­ri­me la­bai ar­ti­mą ry­šį ir pui­kiai su­ta­ria­me, vi­sa­da iš jo su­lau­kiu pa­ta­ri­mų, ku­rie la­bai pra­ver­čia gy­ve­ni­me. Su jau­nes­niuo­ju bro­liu taip pat puo­se­lė­ja­me tvir­tą ir ar­ti­mą ry­šį. La­bai ver­ti­nu sa­vo šei­mą ir be ga­lo juos vi­sus my­liu“, – kal­bė­jo mer­gi­na.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. rugsėjo 23 d. numeryje (Nr. 73).