Gintarės KARMONIENĖS nuotrauka
Praėjusiame numeryje rašėme apie 77-erių kalvariškę Bronislavą Gimbutienę, kuri guodėsi nebežinanti, kur kreiptis dėl savo jaunėlio sūnaus elgesio. Motiną į psichiatrinę ligoninę jėga uždaryti bandęs, vėliau į rūsį gyventi išgrūdęs vyras dabar esą užsimojo gimdytoją apskritai iš namų iškraustyti. „Sūnus manimi nori atsikratyti“, – kartojo į redakciją atėjusi Bronislava ir tikino, kad taip nutikus ji liktų gatvėje.
„Žemaičio“ kalbintas moters sūnus atsisakė viešai aptarinėti problemas, jau kurį laiką kamuojančias jį ir jo šeimą, taip atimdamas iš savęs galimybę nusiplauti visą purvą, kuriuo galbūt nepagrįstai apipylė jo paties motina. Tačiau vos tik pasirodžius straipsniui ginti jaunos šeimos ėmėsi ją pažįstantys miestelio gyventojai. „Ji – monstras, ne žmogus. Jūs neįsivaizduojate, kas ten per baubas“, – vienas po kito pylėsi skambučiai.

Gailėjo šeimos

Viena Žemaičių Kalvarijos gyventoja, stodama B. Gimbutienės sūnaus ir jo šeimos pusėn, net ėmėsi grasinimų. Žurnalistus ji įspėjo baigti gvildenti šios šeimos bėdas, priešingu atveju turėsime rimtų nemalonumų. Gimbutų kaimyne prisistačiusi moteris aiškino, kad Bronislava yra tapusi sūnaus šeimos priešu. Esą niekas jos nebūtų varęs iš tų namų, jei pati nebūtų paskelbusi karo. Pasak moters, Bronislava visą gyvenimą buvo labai konfliktiškas žmogus, nesutarė nė su vienu kaimynu.

Skambinusiosios teigimu, jos kaimynė ir savo vyrą į kapus nuvarė. Tas esą it šuva buvo išprašytas iš namų ir glaudėsi labiau vasarnamį nei gyvenamąjį namą primenančiame būste. „Ką jūs rašote, yra visiška netiesa. Ta moteris pati terorizuoja sūnų. Paklauskite, kodėl ji neina gyventi į sūnaus jai Sedoje nupirktą ir suremontuotą butą“, – piktinosi skambinusioji.

Ginti jaunos šeimos ėmėsi ir daugiau Žemaičių Kalvarijos gyventojų. Viena moteris, perskaičiusi straipsnį, tikino likusi pašiurpusi, nes Bronislava neva viską meluoja. Žemaičių Kalvarijoje gimusi ir augusi moteriškė tikino puikiai pažįstanti tiek Bronislavą, tiek jos sūnų. Pasak jos, pastarasis – kruopštus, tvarkingas, nekonfliktiškas jaunas žmogus, besirūpinantis ne tik savo šeima, miestelio gerove, bet ir motina.

Kalvariškė, kaip ir prieš tai skambinusi kaimynė, sakė, jog Bronislavai yra nupirktas butas Sedoje, bet ji atsisako į jį keltis. Nors sūnus būstą šiuolaikiškai suremontavo. „Ji pati nežino, ko nori. Jūs patikėkite manimi. Iš pradžių įsigeidė namo Palangoje, vėliau – sodybos Sedoje. Niekas jai netiko. Galiausiai išsirinko butą, į kurį dabar nesutinka kraustytis. Tas jos vaikas nebežino, ką daryti. Visas miestelis nuo jos pakraupęs. Juk mes vieni kitus puikiai pažįstame, tarpusavyje bendraujame ir žinome, kas ir kaip gyvena“, – dėstė moteriškė.

Ji sakė gailinti ir Bronislavos sūnaus, ir jo žmonos. „Jie naktį bijo šviesą name užgesinti, nes nežinia, ką motina gali sumąstyti. Kiek girdėjau, ji buvo ir elektros laidus nukirpusi, ir dujas paleidusi. Ir savo marčią ne kartą grasino nužudyti, sakydama, kad papjaus ir paliks kaip žiurkę gulėti.“

Anot jos, Bronislava rūsyje žurnalistams parodė tik virtuvėlę, o kambarį su normalia lova nuslėpė. Dar ji sakė žinanti ir apie B. Gimbutienės išvežimą į psichiatrinę ligoninę ir tai, kaip ji ten buvo vežama. Bet neva kitaip jos ir nebuvo galima gabenti, nes senolė, moters žodžiais, buvo agresyvi. „Jai buvo pasimaišęs protas, ji elgėsi agresyviai, todėl ir buvo surišta“, – aiškino moteris ir svarstė, kas Bronislavą prižiūrės, kai ji pati nebegalės savimi pasirūpinti. Juk sūnų ji bus atstūmusi. „Nors, žiūrėk, tas vaikas dar ir rūpinsis, nes jis myli vis tiek tą savo motiną“, – kalbėjo kalvariškė.

Aš nesu žmogaus nuskriaudusi

Ką kalba miestelio gyventojai, papasakojome ir pačiai Bronislavai. Senolės aiškinimu, ginti sūnų gali tik jo draugai arba kaimynė, su kuria ji seniai nesugyvena. Esą ji niekam nieko blogo nėra padariusi ir nesuprantanti, kaip žmonės ją gali šitaip šmeižti.

Teiravomės kalvariškės, kodėl ji nuo mūsų nuslėpė dar vieną kambarėlį rūsyje, kuriame – ir lova, ir kiti baldai. Ji patikino užmiršusi, nes paprasčiausiai ten negyvena, esą ten viskas suversta, nepritaikyta gyventi. O į klausimą, kodėl atsisako kraustytis į Sedą, kur, mūsų žiniomis, gyvena jos giminaičių, Bronislava atsakė ir neketinanti to daryti. Neva butas nupirktas marčios vardu, todėl ji nieku gyvu ten neis.

„Ko man ten eiti? Ar kad vėl išmestų? Tegu duoda man pinigų kitam būstui, baldams ir aš išeinu. Nusipirksiu sodybėlę ar butelį ten, kur jis nė nežinos, ir gyvensiu rami. O ten neisiu“, – kalbėjo kalvariškė, pasak kurios, artimiausios kaimynės žino tiesą, o kiti kalba išgalvotus dalykus. Neva netoliese gyvenančios kaimynės jos gaili ir labai palaiko. Kai sūnus kovo mėnesį neįsileido jos į namus, nešė karštą arbatą ir antklodę užsikloti, kad tik nesušaltų.

Vienintelė išeitis – išsikraustyti

Apie B. Gimbutienės ir jos sūnaus nesutarimus „Žemaitis“ kalbėjosi ir su Žemaičių Kalvarijos seniūnu Liudu Griciumi. Jam situacija – gerai žinoma.

„Esu kalbėjęs su Bronislavos sūnumi, pataręs bandyti taikiai spręsti problemas. Ką aš daugiau šioje vietoje galiu padaryti... Pati Bronislava asmeniškai į mane nesikreipė. O šiaip kiek galime, tiek pagelbėjame. Esame ir maisto parūpinę“, – aiškino seniūnas.

Jis sakė nesuprantantis, kodėl garbaus amžiaus moteris neišeina iš tų namų, jei ten taip blogai. Juk yra kur.

Į šį klausimą atsakymo neranda ir Plungės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Eugenijus Palubinskas, kuris ne kartą buvo įtrauktas į šios šeimos problemų sūkurį.

Anot pareigūno, teisiškai B. Gimbutienės sūnus, siekdamas motinos iškeldinimo, nieko nepažeidžia. Nusižengia nebent moralės normoms. Ne kartą su šia šeima reikalų turėjęs tyrėjas aiškino, kad nereikėtų teisti sūnaus, nes pati Bronislava – sudėtingo būdo. Esą ne kartą yra kvietusi policiją dėl to, kad neva sūnus jos neįsileidžia į namus. O atvykus paaiškėdavo, kad pati išsitempė čiužinį į gatvę ir ruošiasi ten miegoti.

„Policija ne kartą yra vykusi į tą šeimą, reaguodama būtent į Bronislavos pranešimus, kurie nepasitvirtindavo. Sakydavo, kad jos neįleidžia, o taip nebūdavo. O ir pretenzijų, atvykus policijai, jau nebeturėdavo“, – aiškino. E. Palubinskas. Jis patikino, kad policija niekada nėra ignoravusi močiutės pranešimų. Anot pareigūno, kiekvienas atvejis būdavo kruopščiai ištirtas. E. Palubinskas sakė šioje situacijoje matantis tik vieną išeitį – kad viskas baigtųsi, Bronislava turėtų išsikelti.

Šios galimybės neatmeta ir pati senolė, tik tikina sieksianti gauti iš sūnaus pinigų kitam būstui ir baldams. Moteris reikalauja 90 tūkst. eurų. Ar sūnus sutiks mokėti tokią sumą ir ar kalvariškė turės palikti dabar sūnui priklausančius namus, turėtų paaiškėti artimiausiu metu, mat su motina kariauti pavargęs vyras kreipėsi į teismą dėl mamos iškeldinimo.