www.zemaiciolaikrastis.lt

Šach­ma­tai išug­dė cha­rak­te­rį ir ta­po gy­ve­ni­mo bū­du

Sau­sio 31–vasario 1 die­no­mis Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos spor­to are­no­je vy­ko neei­li­nis ko­man­di­nis Lie­tu­vos šach­ma­tų klu­bų čem­pio­na­tas. Jį or­ga­ni­za­vo Rie­ta­vo šach­ma­tų klu­bo „Ka­ra­liaus gam­bi­tas“ įkū­rė­jas Hen­ri­kas Asaus­kas. Sa­vo jė­gas iš­ban­dė ir Plun­gės šach­ma­tų klu­bo „Bokš­tas“ stip­riau­si žai­dė­jai. Pa­sak H. Asaus­ko, aukš­čiau­sio­je ly­go­je žai­džia tik 8 ko­man­dos, pa­tek­ti tarp jų yra la­bai su­dė­tin­ga, ta­čiau Plun­gės šach­ma­tų klu­bo „Bokš­tas“ spor­ti­nin­kams tai pa­vy­ko. Be­je, bū­tent šia­me klu­be pra­si­dė­jo ir pa­čio H. Asaus­ko ke­lias į šach­ma­tų pa­sau­lį.
Da­lios BAR­SY­TĖS nuo­tr.
Rie­ta­vo šach­ma­tų klu­bo „Ka­ra­liaus gam­bi­tas“ įkū­rė­jas Hen­ri­kas Asaus­kas

Du kar­tus iš­rink­tas ge­riau­siu spor­ti­nin­ku

Plun­gė­je gi­męs ir au­gęs H. Asaus­kas pir­mą kar­tą šach­ma­tais su­si­do­mė­jo tre­čio­je kla­sė­je. Tuo me­tu jį mo­kiu­si mo­ky­to­ja at­krei­pė dė­me­sį į iš­skir­ti­nius ber­niu­ko ga­bu­mus, ypa­tin­gai ma­te­ma­ti­kos sri­ty­je, ir nu­ta­rė pa­siū­ly­ti iš­ban­dy­ti jė­gas šach­ma­tų bū­re­ly­je pas mo­ky­to­ją Vi­ta­lių And­riu­šai­tį.

„Ker­ti­nis mo­men­tas man bu­vo, kai ne­ti­kė­tai iš kaž­ku­rio da­ly­ko tri­mest­re bu­vo iš­ves­tas tre­je­tas (anuo­met dar bu­vo pen­kia­ba­lė ver­ti­ni­mo sis­te­ma – aut.), o ma­ma bu­vo griež­tai pa­sa­kiu­si, kad jei­gu iš ku­rio nors da­ly­ko išei­na tre­je­tas, jo­kių bū­re­lių ne­be­ga­lė­siu lan­ky­ti. Bet, di­džiau­siai nuo­sta­bai, ma­no šach­ma­tų tre­ne­ris pa­ts ma­mai ran­ka pa­ra­šė iš­sa­mų laiš­ką, ku­ria­me iš­dės­tė, kad vai­kas yra la­bai ga­bus ir bū­tų ap­mau­du, jei­gu ne­be­lan­ky­tų už­siė­mi­mų. Ma­mai ne­be­li­ko nie­ko ki­to, kaip tik vėl iš­leis­ti ma­ne žais­ti šach­ma­tais“, – pa­sa­ko­jo H. Asaus­kas.

Pir­mo­sio­se var­žy­bo­se de­šimt­me­čio pa­sie­ki­mai ne­bu­vo įspū­din­ti, ber­niu­kas pel­nė 9 vie­tą vi­sos Lie­tu­vos mas­tu. Praė­jus dar dve­jiems me­tams įvy­ko lū­žis ir bu­vo pel­ny­ta jau 3-oji vie­ta. Pa­ga­vęs spor­ti­nį azar­tą H. Asaus­kas pa­gal­vo­jo, kad bū­tų vi­sai sma­gu šio­je veik­lo­je pa­siek­ti di­des­nių per­ga­lių. Už­sis­py­ri­mo bū­ta stip­raus, nes į šach­ma­tų klu­bą bėg­da­vo ne tik po pa­mo­kų, bet ir prieš jas…

Me­tai bė­go, o plun­giš­kio už­si­de­gi­mas šiai spor­to ša­kai tik au­go. 2000 ir 2002 me­tais H. Asaus­kas bu­vo iš­rink­tas ir ap­do­va­no­tas ge­riau­siu Plun­gės spor­ti­nin­ku, 2006 me­tais pel­nė aukš­tą FI­DE Mas­ter ti­tu­lą, ku­rį su­tei­kia Pa­sau­lio šach­ma­tų fe­de­ra­ci­ja (FI­DE).

Pa­sak pa­šne­ko­vo, da­bar ga­li­ma tik svars­ty­ti, kad jei­gu į jį kas nors bū­tų pa­žiū­rė­jęs pro­fe­sio­na­liau ar la­biau pa­ska­ti­nęs, gal bū­tų pa­sie­kęs ir aukš­tes­nių re­zul­ta­tų. Anuo­met bu­vo sun­ku ly­giuo­tis į Kau­ną ar Vil­nių, gy­ve­nant ma­ža­me mies­te tie­siog trū­ko tre­ne­rių, ge­ban­čių pa­ruoš­ti ir įkvėp­ti aukš­tes­niems tiks­lams.

Šach­ma­tai ug­do cha­rak­te­rį

H. Asaus­kas pri­si­mi­nė, kad vy­res­nė­se kla­sė­se jo pa­sie­ki­mai moks­luo­se, skir­tin­gai nei šach­ma­tuo­se, to­li gra­žu ne­džiu­gi­no, tad ga­lė­jo sva­jo­ti tik apie pro­fe­si­nę mo­kyk­lą. Ne­pai­sant to, šach­ma­tai vi­sa­da iš­lik­da­vo ypa­tin­go­je, ko­ne pir­mo­je, vie­to­je.

Rie­ta­ve H. Asaus­kas įsto­jo mo­ky­tis me­džio meist­ro pro­fe­si­jos, bet ir su šach­ma­tais ne­si­sky­rė. Eu­ro­pos šach­ma­tų čem­pio­na­te užim­ta 7-a vie­ta pel­nė dar di­des­nę pa­gar­bą tarp ki­tų šach­ma­ti­nin­kų bei vi­du­je įžie­bė stip­res­nę mo­ty­va­ci­ją to­bu­lė­ti.

„Pra­dė­jau ge­rai mo­ky­tis, nes ne­no­rė­jau nu­vil­ti nei sa­vęs, nei ap­lin­ki­nių. Pa­vy­ko įsto­ti į Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tą, ja­me bai­giau vers­lo va­dy­bos ba­ka­lau­rą, o vė­liau – ir eko­no­mi­kos ma­gist­ro stu­di­jas. Ta­da Kau­ne nu­ta­riau įkur­ti jau­ni­mo šach­ma­tų klu­bą „Trys nu­liai“. Kad ga­lė­čiau dirb­ti šach­ma­tų tre­ne­riu, bai­giau spe­cia­lius kū­no kul­tū­ros mo­ky­mus. Tuo pa­čiu me­tu Plun­gės šach­ma­tų klu­be „Bokš­tas“ dir­bau tre­ne­riu“, – įtemp­tą eta­pą pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

H. Asaus­kas 2006 me­tais pra­dė­jo dirb­ti Lie­tu­vos že­mės ūkio rū­muo­se eko­no­mis­tu, po dve­jų me­tų įsi­dar­bi­no AB „Kau­no grū­dai“, taip pat eko­no­mis­tu. Vė­liau UAB „Bal­ti­jos bras­ta“ ėjo fi­nan­si­nin­ko pa­rei­gas, UAB „Ūkio ban­ko ri­zi­kos ka­pi­ta­lo val­dy­mas“ dir­bo pro­jek­tų va­dy­bi­nin­ku.

Nors gy­ve­ni­mas di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se pa­ti­ko, ta­čiau gim­to­ji Že­mai­ti­ja vi­sa­da li­ko gi­liai šir­dy­je ir kvie­tė su­grįž­ti, tad 2010-ai­siais Hen­ri­kas įsi­dar­bi­no UAB „Rie­ta­vo ve­te­ri­na­ri­nė sa­ni­ta­ri­ja“ fi­nan­sų va­do­vu.

Bet, kad ir ko­kia veik­la už­si­ėmė, šach­ma­tai jį ly­dė­jo vi­są gy­ve­ni­mą ir ly­di iki šiol, tik da­bar šiek tiek ki­ta­me amp­lua. Da­bar plun­giš­kis yra „pa­gal­bi­nin­kas“ tik­riems šach­ma­tų my­lė­to­jams ne tik Že­mai­ti­jo­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Šian­dien H. Asaus­kas yra Plun­gės vi­suo­me­ni­nio šach­ma­tų klu­bo „Bokš­tas“ pre­zi­den­tas ir rė­mė­jas, Rie­ta­vo šach­ma­tų klu­bo „Ka­ra­liaus gam­bi­tas“ įkū­rė­jas ir va­do­vas, Kau­no jau­ni­mo šach­ma­tų klu­bo „Trys nu­liai“ įkū­rė­jas ir rė­mė­jas, Jo­niš­kio šach­ma­tų klu­bo „Pro­to bokš­tas“ įkū­rė­jas ir rė­mė­jas, Lie­tu­vos šach­ma­tų pa­ra­mos fon­do įkū­rė­jas, va­do­vas ir rė­mė­jas.

Šach­ma­ti­nin­kai – vie­ni iš­tver­min­giau­sių žmo­nių

Pa­sak H. Asaus­ko – ge­ras žai­di­mo šach­ma­tais iš­ma­ny­mas pa­si­tar­nau­ja pa­čio­se įvai­riau­sio­se sri­ty­se, mo­ko kant­ry­bės ir su­si­tel­ki­mo, ge­bė­ji­mo pa­jus­ti, iš­klau­sy­ti ki­tą as­me­nį.

Vy­riš­kis pa­sa­ko­jo kar­tą vie­no­je kny­go­je per­skai­tęs, jog šach­ma­ti­nin­kai yra vie­ni iš­tver­min­giau­sių žmo­nių pa­sau­ly­je, mat žais­da­mi nuo­lat tre­ni­ruo­ja sme­ge­nis. O šių die­nų jau­ni­mui ge­bė­ji­mų su­si­kaup­ti ir iš­lai­ky­ti dė­me­sį la­bai trūks­ta.

Pa­ty­ręs nu­si­vy­li­mą, kad ne­ta­po pro­fe­sio­na­liu šach­ma­tų žai­dė­ju, H. Asaus­kas ti­ki­no vi­są sa­vo dė­me­sį su­tel­kęs į dar­bą ir vers­lo kū­ri­mą.

„Tik vė­liau su­pra­tau, kad nė­ra ko liū­dė­ti, nes vi­si me­tai, pra­leis­ti ak­ty­viai žai­džiant šach­ma­tais, su­for­ma­vo pa­grin­dą ma­no vi­sam gy­ve­ni­mui, iš­mo­kė bend­rau­ti su žmo­nė­mis ir bū­ti pro­gre­sy­viam dar­bo sri­ty­je. Ga­liau­siai į šach­ma­tus pra­dė­jau žiū­rė­ti kaip į įran­kį mo­ki­nių cha­rak­te­riui ug­dy­ti. At­si­ra­do dar di­des­nis en­tu­ziaz­mas au­gin­ti ir stip­rin­ti šach­ma­tų bend­ruo­me­nę“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas.

Įkū­rė įmo­nę Ruan­do­je

H. Asaus­kas daug ke­lia­vęs po pa­sau­lį ir pa­gy­ve­nęs di­džiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, da­bar ne­sle­pia džiaugs­mo dėl sa­vo spren­di­mo ap­si­sto­ti ne­di­de­lia­me, bet pa­to­gia­me Rie­ta­ve. Pa­sak jo, gy­ve­ni­mas ma­žuo­se mies­tuo­se tu­ri la­bai daug pri­va­lu­mų, čia ga­li jus­ti vi­sa­pu­siš­ką bend­ruo­me­nės pa­lai­ky­mą ir pa­ra­mą.

Smal­su bu­vo su­ži­no­ti, ar veik­liam vy­rui lie­ka nors tru­pi­nė­lis lais­vo lai­ko ki­toms veik­loms. Pa­si­ro­do, vi­są sa­vo lais­vą lai­ką pa­šne­ko­vas ski­ria ne tin­gi­nia­vi­mui ant so­fos, o vers­lų kū­ri­mui. Kaip pa­ts sa­ko, kad se­nat­vė bū­tų so­tes­nė ir ra­mes­nė.

2021 me­tais H. Asaus­kas pir­mą kar­tą iš­si­ruo­šė į Af­ri­kos že­my­ną, konk­re­čiau – į Ruan­dos vals­ty­bę. Vy­ko su min­ti­mi ati­da­ry­ti or­ga­ni­nė­mis trą­šo­mis ir bal­ty­mi­niais pa­ša­rais pre­kiau­jan­čią įmo­nę.

„Pats sa­vęs daž­nai klaus­da­vau, ko­dėl ir kuo ma­ne su­ža­vė­jo Af­ri­ka ir pa­ti Ruan­da. Il­gą lai­ką pra­gy­ve­nau šia­me že­my­ne ir ap­ke­lia­vau daug skir­tin­gų vals­ty­bių. Ga­liau­siai su­pra­tau, kad no­riu už­megz­ti ry­šius ir įkur­ti čia sa­vo įmo­nę“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video:

Naujienos iš interneto:

Taip pat skaitykite: