Naujausios
Žalieji kryžiai, lapkritį okupavę Lietuvos pakeles, visuomenėje sukėlė didžiulę diskusiją. Vieni palaikė ūkininkus, kiti – ne, o dvasininkija iš vis pasipiktino kryžiaus ženklo naudojimu protesto akcijose. Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai akcentavo, kad dėl to nebuvo su jais tartasi. Jų manymu, šie kryžiai yra tik laikini statiniai, todėl ir šventinti jų nedera. O ir iš vis esą būtų buvę geriausia, jei ūkininkai savo rajone būtų pastatę vieną tvirtą – šventintą kryžių.
Rudenį prasidėjusi žemdirbių protesto akcija jau baigėsi. Valstybės biudžeto projektas patvirtintas, žemdirbiai politikų priimtais sprendimais liko patenkinti, o kryžiai šalies pakelėse vis dar stovi. Kai kurie jų jau pakrypę, kiti – visai paguldyti ant žemės. Akyla akis tikriausiai pastebėjo, kad pirmasis mūsų rajone Luknėnų kaime ūkininkaujančios ūkininkės Ingridos Jundulaitės pastatytas kryžius jau senokai guli ant suartos dirvos. Jis buvo pastatytas pievoje, o suarus ją taip ir liko gulėti, laukdamas tolimesnio ūkininkės sprendimo.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys patvirtino, kad žaliųjų kryžių akcija baigėsi. Kryžiai savo vaidmenį jau atliko, o apgriuvę, sulūžę, pakrypę tik gadina kraštovaizdį. Tokius kryžius jis ragina ūkininkus pašalinti iš laukų. Pasak jo, tvirtus dar galima palikti pastovėti laukuose iki prasidės pavasario darbai.
Nebetinkančius ar trukdančius darbui laukuose kryžius, tuos, kurie nebuvo pašventinti, prašoma sunaikinti juos sudeginant, kad jie nesimėtytų kur papuola. O kas turi galimybę, kviečiami juos perkelti prie savo sodybų. Būtent taip pasielgti planuoja ir pats M. Kaktys.
„Turim minčių vieną kryžių nuo Plungės rajono žemdirbių nuvežti į Šiaulių rajone esantį Kryžių kalną. Gal prie mūsų idėjos prisijungtų ir kiti rajonai. Norėtųsi kažkaip įprasminti tą sunkų laiką žemdirbiams. Galėtų ten kryžius stovėti ir liudyti apie ūkininkus užgriuvusias negandas bei jų parodytą vienybę“, – dalinosi mintimis pirmininkas.