Gondingos papėdėje
Šalia bibliotekos – interaktyvios supynės
Visa tai – projekto „Atminties žemėlapyje tamsiųjų laikų tylieji humanistai“ dalis. Įgyvendinant šį projektą šalia bibliotekos turėjo atsirasti ne tik interaktyvios supynės, kuriomis pradėjus suptis ima groti klezmerių muzika bei pasigirsta pasakojimai apie mūsų krašto žydų gelbėtojus, bet ir Gelbėtojų sodas. Jame ketinta sodinti vaismedžius, taip įamžinant pasmerktiesiems pagalbos ranką nepabijojusius ištiesti kraštiečius. Bet dėl tam […]
Daugiau
Pagerbti žuvusieji už laisvę
Tądien Plungės rajono Kulių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje už Lietuvos patriotus šv. Mišias aukojo šios bažnyčios klebonas Arvydas Mačiulis ir Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Alvydas Vaitkevičius. Pamaldose dalyvavo ne tik tos parapijos tikintieji, bet ir svečiai, suvažiavę iš aplinkinių rajonų bei Plungės. Po Mišių Plungės rajono meras Audrius Klišonis sveikino visus susirinkusiuosius ir […]
Daugiau
Plungiškiai apdovanoti už nuopelnus Žemaitijai
Įvertinti keturi mūsų kraštiečiai Per iškilmingą ceremoniją, vainikavusią bemaž visą dieną trukusią konferenciją, iš viso išdalinta daugiau nei dvi dešimtys atminimo ženklų. Juos įteikė Seimo narė bei Laikinosios Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius, įsimintinus darbus Žemaitijai, už nuopelnus ir pasiekimus […]
Daugiau
„Ką Oginskiai padovanojo Rietavui, padovanojo ir Lietuvai“
Pažintinė ekskursija Paveldo dienų minėjimas prasidėjo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Čia atėjusiuosius pasitiko ir pasveikino klebonas Antanas Gutkauskas, o tiek jaunam, tiek senam papasakoti apie pačią bažnyčią buvo pasiruošęs Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, dėl kurio dedamų pastangų, klebono žodžiais, Rietavas žinomas kaip Oginskių miestas. Iš V. Rutkausko lūpų buvo galima išgirsti ne […]
Daugiau
Kvietė susipažinti su grafų Zubovų kultūriniu palikimu
Idėja gimė Prancūzijoje Lietuvoje Europos paveldo dienos, kasmet įvairių sričių specialistų ir muziejininkų dėka atveriančios duris į plačiajai visuomenei paprastai neprieinamą nekilnojamą kultūros paveldą, pirmąkart surengtos 1994 metais. Tačiau šio renginio istorija – dar senesnė. Pati jos pradžia kviečia grįžti į 1984-uosius. Būtent tais metais Prancūzijoje gimė idėja pradėti rengti paveldo dienas, kurių iniciatorius – […]
Daugiau
Visi į Plungę! Visi į tarptautinį M. Oginskio festivalį!
Pakoregavo programą Pradžią klasikinės muzikos šventei praėjusį šeštadienį savo pasirodymu davė Dainiaus Pavilionio diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam vadovauja Sergejus Krylovas. Tiesa, kartu su šiuo kolektyvu turėjo koncertuoti ir choras „Vilnius“, tačiau koronavirusas planus pakoregavo. Festivalyje negalėjusį dalyvauti kolektyvą žadėta pakeisti Šiaulių valstybiniu choru „Polifonija“, bet ir šiam nebuvo lemta atvykti. Susirgus jo vadovui, Lietuvos […]
Daugiau
Plungėje – Aštuntoji pasaulio žemaičių dailės paroda
Parodos siekiai Prie mūsiškių kūrėjų būtų galima priskirti ir Plungės ar Rietavo krašte gimusius, tačiau šiuo metu kitur gyvenančius bei kuriančius menininkus – Plungėje gimusius Gediminą Endriekų, Giedrę Bulotaitę-Jurkūnienę, Irminą Dūdėnienę ir Aureliją Šimkutę, iš Jaupėnų kilusią Konstanciją Dzimidavičienę bei Rietavo išaugintą Adelbertą Nedzelskį. Jie, kaip ir jų kolegos, turėjo įgyvendinti parodos rengėjo – Žemaičių […]
Daugiau
Gandingos ir Varkalių piliakalnius sujungs pažintiniais takais
Bandymų jau būta Pakvietęs po tvarkomą teritoriją pasivaikščioti žurnalistus, R. Doviltis pasakojo, kad sumanymas sujungti kaimyninius piliakalnius pažintiniais takais nėra originalus. Sykį, berods 1988-aisiais, tai jau bandyta padaryti. Palei vakarinį Gandingos šlaitą buvo supiltas gana platus kelias, rieduliais, vežtais iš akmeningojo Skuodo rajono, sutvirtinti Babrungo šlaitai, net pastatytas tiltas per upę. Tik šiomis naujovėmis džiaugtasi […]
Daugiau
Senovės žemaičių amatai ir dainos Gondingos bičiulių šventėje
Apie Gondingą pasakojo jos istorijos entuziastai Ryškiai matomas, ugnies spalvos marškinėliais su užrašu „Varkalių bendruomenė“ pasipuošęs R. Doviltis didžiuodamasis pasakojo apie garbingą šios vietos praeitį, priminė, kad Gondinga su slėniais ir piliakalniu kadaise buvusi pagrindinė gynybinė pilis, o XVI amžiuje mokami mokesčiai prilygę mokamiems Telšių miesto. Suprask – labai galinga buvo ta Gondinga. Jis dėkojo […]
Daugiau
Atgimęs Sofijos kambarėlis neatsigina lankytojų
Atkurtas istorikės pastangomis Kambarėlyje galima pajusti stiprų ryšį su kurį laiką Kuliuose gyvenusia lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritike S. Kymantaite-Čiurlioniene. Kambarys atkurtas pagal jos dienoraštį. Jame – XIX a. pab. ir XX a. pr. baldai – lova, komoda, stalas su kėdėmis, kiti daiktai. Taip „Žemaičiui“ pasakojo kuliškė istorikė Zuzana Jankevičienė. Būtent jos […]
Daugiau
Sukilėlių vadui atminti – naujas ąžuolinis kryžius
Identiškas pirmtakui Naujasis atminimo ženklas pastatytas parėjusį trečiadienį. Didžiulis ir sunkus kryžius į senojo vietą įtaisytas pasitelkus vietinio ūkininko techniką. Darbams vadovavo pats kryžiaus meistras – gegrėniškis Egidijus Paulauskas. Jo darbščios rankos sumeistravo kryžių, identišką anksčiau čia stovėjusiam. „Atkūriau kiekvieną detalę. Kad viską padaryčiau kuo tiksliau, į savo dirbtuves parsivežiau senąjį kryžių. Pasižiūrėjau ir į […]
Daugiau
Šeimos, išgelbėjusios šešiolika žydų, istorija
Nori palikti žinią ateities kartoms Į Žemaičių Kalvariją susiruošiau praėjusio penktadienio popietę. Vos tik įvažiavusią į išpuoselėtos sodybos kiemą mane pasitiko maloniai besišypsanti Gina – kalvariškio dukra. Jis pats manęs laukė namuose. Šalia sukiojosi „Žemaičiui“ paskambinęs sūnus Rimas. T. Kerpauskas su žmona Birute sugyveno keturis vaikus. Visi jie puikiai žino savo tėvelio bei jo šeimos […]
Daugiau
Prisiminta kietu būdu ir gyvybingu žodžiu garsėjusi Žemaitė
Lūpose – ir malda, ir eilės, ir dainos Minėjimas prasidėjo malda. Šateikių šv. Morkaus evangelisto bažnyčios klebonas Romualdas Gečas Bukantės koplyčioje aukojo šv. Mišias. Giedojo tos pačios bažnyčios vaikų choras „Žiburys“. Vėliau Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas pasidžiaugė, kad per šią jubiliejinę sukaktį melstis žmonės kviesti ten, kur vaikystėje maldos žodžius tardavo ir pati […]
Daugiau
„Amerika pirtyje“ sugrįžo į Kulius
Festivalio atidarymui minėtas klaipėdiškių aktorių vaidinimas pasirinktas ne atsitiktinai. Tiek ši jaunų aktorių trupė, tiek jų suvaidinta „Amerika pirtyje“ su Kuliais yra susijusios net keliomis kultūrinėmis ir istorinėmis gijomis. Pirmoji atskleista tuoj po premjeros, per sausakimšą Kulių kultūros centro salę nuvilnijus audringiems plojimams bei aktoriams ir žiūrovams kartu sudainavus lietuvių liaudies dainą „Ir paauga žalia […]
Daugiau
Fotografijos kviečia kitokiai pažinčiai su LDK pilimis
Iš tiesų tik metus pirmą žvilgsnį į ekspozicijų salę susidaro įspūdis, kad joje – vien LDK pilys: Sapiegų pilies griuvėsiai, Krėvos pilies liekanos, Myro pilis, Vytauto Didžiojo pilis Naugarduke bei daugelis kitų. O įsižiūrėjus pamatai, kad pro fotografijos sluoksnius braunasi ir savo istorijas pasakojantys žmonės, erdvės, net laikai, kad sluoksnis po sluoksnio lipdoma dar viena […]
Daugiau
Žydų pėdsakai Alsėdžiuose (III)
Požymiai, kurie praneša apie galimą vėžinį susirgimą Tęsinys. Pradžia – birželio 26-osios „Žemaičio“ numeryje. Dvasininkas, stojęs už žydus Emilija ir Pranas Kareivai nebuvo vieninteliai Alsėdžių krašte, kurie nepabijojo priglausti tragiško likimo ištiktų žydų tautybės žmonių. Antai kunigas Juozas Paulauskas išgelbėjo penkias (kitur rašoma, kad dvi) žydes. Padėti tragiško likimo persekiojamiems žydams nesuabejojo Stanislava ir Antanas […]
Daugiau
Žydų pėdsakai Alsėdžiuose (II)
Tęsinys. Pradžia – birželio 26-osios „Žemaičio“ numeryje. Priglaudė tris žydes Šiandien galime tik pabandyti įsivaizduoti, kokį vertybinį „bagažą“ turėjo žmonės, radę savyje ryžto vaduoti mirčiai pasmerktus žydus: vyrus, moteris ir karo akivaizdoje visiškai bejėgius vaikus. Gelbėtojus drąsiai galima vadinti antraisiais jų tėvais, iš naujo dovanojusiais pasmerktiesiems gyvenimą. Iš viso daugiau nei 800 lietuvių priėmė […]
Daugiau
Žydų pėdsakai Alsėdžiuose
Pasigedo informacijos Rūta prisipažino, jog rinkdama informaciją plušėjo ir dieną, ir naktį. Kiekvieną praeitį menantį faktą, pasakojimą ar prisiminimų nuotrupą moteris užsirašė, o vėliau it mozaiką sudėliojo į vientisą istoriją, kurioje – Alsėdžiuose gyvenusių žydų nūdiena, darbai, likimai. „Pasižadėjusi bibliotekoje pristatyti šį reikšmingą mūsų istorijos laikotarpį nemaniau, kad taip giliai įklimpsiu. Mat tikėjausi didžiąją dalį […]
Daugiau
Poeto 99-ąsias gimimo metines minint
Kitąmet – šimtmetis Bent menkiausią ryšį su literatūra, poezija turintis žmogus turėtų žinoti, jog Šarnelėje gimęs V. Mačernis – jauniausias mūsų literatūros klasikas, kurį drąsiai galima tituluoti naujosios lietuvių poezijos pradininku bei vienu pačių reikšmingiausių savo kartos poetų, pasižymėjusių dideliu talentu sudėlioti mintis taip, kad jos paliestų net šalčiausią širdį. Kitąmet mūsų kraštietis švęstų garbingą […]
Daugiau
Suteikęs Plungei naują veidą
– Kaip jums čia viskas dabar, kai darbai jau baigti ir jūsų brėžiniai galutinai perkelti į miesto erdves? – Matau kai kurių neužbaigtų detalių, bet bendras vaizdas – geras. Tiesa, dar reikia kelerių metų, kad medžiai suaugtų. Tada atsiskleis ta tikroji vizija, kokią mačiau ir kokią pabandžiau čia įgyvendinti. Mano didžiausias noras ir pagrindinė idėja […]
Daugiau
„Gervazo dūzgėse“ sugulė Platelių legendos
– Birželio pradžioje savo gerbėjus nudžiuginsite ilgai lauktu nauju grupės albumu. Spauda mirga nuo antraščių, jog tai – pirmasis žemaitiškas „Skylės“ darbas. Kaip gimė idėja atsigręžti į gimtąją tarmę? – Mintis sukurti naujų dainų su žemaitiškais tekstais albumą man kilo jau prieš penkerius metus. Tada ir parašiau pirmąsias. Paskui darėme daug kitų darbų, kūrėme kitus […]
Daugiau
„Man darbas muziejuje pirmiausia yra atradimai“
– Kokie jausmai užplūdo sužinojus, jog tapote 2019 metų muziejininke? Ar tikėjotės šio apdovanojimo? – Man asmeniškai buvo didelis netikėtumas. Daug žmonių Lietuvos muziejuose yra verti šio vardo. Tenka su nemažai iš jų dirbti, iš jų mokytis. Man tai – didžiulė garbė bei malonumas. Esu dėkinga klubui „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir plungiškiams, įžvelgusiems kažką vertingo […]
Daugiau
Pirmoji kregždė
V. Simutis prisipažino, kad bene trys dešimtys jo raižinių Kultūros centro fojė buvo iškabinti dar prieš paskelbiant karantiną. Planuotas ir parodos pristatymas visuomenei, tačiau pandemija sugriovė planus ir visus kone dviem mėnesiams uždarė namie. „Nepasakyčiau, kad labai jau džiaugiausi atsiradusiu laisvu laiku. Kaip bebūtų, žmogus yra sociali būtybė ir jam reikia žmonių, bendravimo. Laisvės reikia. […]
Daugiau
Vienu žingsneliu priekyje
Veterinarijos gydytojo profesija liko tik svajonėse Grumblių kaimo bibliotekos istorija prasidėjo 1968 metais, kai ji pradėjo veikti privačiame Vaclovo Jurčio name ir vadinosi Raišaičių biblioteka. Pirmoji šio kaimo bibliotekininkė buvo Regina Grimalienė. Bėgo metai, biblioteka kraustėsi iš vieno pastato į kitą. Viena po kitos keitėsi ir bibliotekininkės. 2002 metais persikelta į dabartines patalpas – Grumblių pradinės […]
Daugiau
Parke karaliauti kovarniams trukdo plėšrieji paukščiai
Dabar paukščiai peri Šį klausimą „Žemaitis“ uždavė Žemaičių dailės muziejaus direktoriui Alvidui Bakanauskui. Jis nuramino, jog dabar parke nemaloniai triukšmaujantys ir jį savo išmatomis teršiantys kovarniai – laikinas dalykas. „Atsigirstame ir mes apie nepasitenkinimą parko triukšmadariais, bet šiuo metu esame surištomis rankomis. Imtis kažkokių priemonių prieš kovarnius negalima dėl paprasčiausios priežasties – paukščiai šiuo metu […]
Daugiau
Fotografija vėl suteikė sparnus
Pokaris, kolektyvizacija ir priverstinė lygybė Antanas gimė sunkiais pokario metais. Užaugo Varkalių kaime. Iš šeimoje augusių trijų vaikų jis buvo pats vyriausias. Tėvai buvo paprasti mokyklos suole nesėdėję kaimo žmonės. Šeima gyveno ūkiškai, turėjo žemės, laikė arklį, dvi karves, kiaulių, paukščių. Pradėjus kurtis kolūkiams, iš šeimos atėmė arklį ir nusavino žemę. Gyvulių jie laikė tik […]
Daugiau
Paskiepyti gimtosios kalbos skiepu
Renginį organizavusi Platelių bibliotekininkė Aušra Vilienė kiekvieną atėjusįjį pasitiko itin šiltai ir pristatė to vakaro pagrindinius „herojus“ – knygos sudarytoją ir rašytoją, poetę Adelę Daukantaitę, gitara nešiną poetę Reginą Miežetienę bei plateliškį visuomenininką, žurnalistą Eugenijų Bunką, neseniai pelniusį metų tolerancijos žmogaus vardą. A. Daukantaitė pasidžiaugė, kad į knygos pristatymą susirinko tikri žemaičiai, kuriems ir skirta […]
Daugiau
Festivalis – aptirpęs, bet ne mažiau gražus
Svarbiausia – kokybė Skirtingų šalių vaikus ir jaunimą liaudiškam šokiui suburiantis festivalis yra tapęs neatskiriama Plungės kultūrinio gyvenimo dalimi. Geriausiai tai atspindi pilnutėlė žiūrovų salė. Kiek pavėlavusieji dažnai neranda laisvos vietos atsisėsti, tačiau tai nesutrukdo pasidžiaugti scenoje besiskleidžiančiu tautinio šokio grožiu, kurį perteikia šventės dalyviai, atvykę iš pačių įvairiausių šalių. Tiesa, šiemet festivalis buvo gerokai […]
Daugiau
Prisimintas Lietuvos kelias į laisvę
Liaudies menas – tautos dvasinės kultūros paminklas Sugiedojus „Tautišką giesmę“, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Vytautas Gedvainis pasveikino plungiškius su gražia švente. Kunigas pasidžiaugė Lietuvos nueitu keliu, nuveiktais darbais ir atsivėrusiomis galimybėmis. Renginio dalyviams jis palinkėjo išminties ir atsakomybės kiekvieną dieną, o ypač ugdant jaunąją Lietuvos kartą. Savo sveikinimą užbaigė visus pakviesdamas sukalbėti bendrą […]
Daugiau
Užgavėnių linksmybės neaplenkė ir mūsų krašto
Gondingos papėdėje Tradicinės Užgavėnės Platelius be jokios sąžinės graužaties galima pakrikštyti Užgavėnių sostine. Žiemos palydų šventė šiame miestelyje karaliauja net dvi dienas. Pirmadienį po Platelius siautė mažieji persirengėliai, o kitądien juos pakeitė didieji, smalsuolius žavėję savo margaspalviais aprėdais, linksmomis dainomis ir šokiais bei smagiais pokštais. Užgavėnių antradienis Plateliuose, kaip ir kasmet, prasidėjo nuo ankstyvo ryto, kuomet […]
Daugiau
Metinėje parodoje – Žemaitijoje kuriantys menininkai
Skirtingos profesijos, bet pomėgis tas pats Šiandien, kai virtualios fotografų bendruomenės dygsta lyg grybai po lietaus, realiame gyvenime veikiantys fotoklubai primena egzotiškas retenybes. O juk persikraustymas į skaitmeninę erdvę niekada neatstos gyvo bendravimo, kolegiškų bendradarbiavimo niuansų. Ne paslaptis, kad būtent tokiuose klubuose iš mėgėjų išauga puikūs fotografai. Plungė jau nuo seno garsėja fotografijos tradicijomis. Pamatai […]
Daugiau
Geri darbai daromi tyliai
– Su kokiais įspūdžiais grįžote iš apdovanojimų? – Jau seniai prasidėjusi kova už toleranciją, patyčių mažinimą. Visam tam reikia pavyzdžių. Ir štai kažkas atrado Litvakų atminties sodą Plateliuose. Sužinojo apie Kaušėnuose esantį Holokausto aukų memorialą, kitas vietas. Čia apsilankiusiems žmonėms natūraliai kyla klausimas: „O kas tai padarė?“ Aš manau, kad būtent taip ir buvo – […]
Daugiau
Mini įprastai – savų tradicijų nekuria
Šiauliuose nekilnojamojo turto kainos kyla į kalną Aušra TAMOKAITYTĖ ir Ernestas BRUNDZA, plungiškiai: – Kaip kasmet minime Vasario 16-ąją, ar einame į renginius? Einame, jei laiko yra. O išskirtinių savų tradicijų minėti šią datą nesame sukūrę. Gal tik vėliau, vyresniame amžiuje, tos šaknys pradeda šaukti… Ir tą dieną vykstantys renginiai mus turi sudominti. Ne kiekvienas […]
Daugiau
Tolerancijos žmogaus nominacija – mūsų kraštiečiui
Gondingos papėdėje Konkuravo su režisieriais ir pedagogu „Žemaičiui“ susisiekus su fondo „Diplomatai už gyvybę“ atstovu Linu Venclausku, paaiškėjo, jog E. Bunka nebuvo vienintelis teiktas šiam įvertinimui. L. Venclausko teigimu, fondo valdyba taip pat svarstė režisierių Manto Jančiausko ir Oskaro Koršunovo, pedagogo Vytauto Toleikio kandidatūras. Jos buvo pasiūlytos visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat anksčiau fondo nominuotų kandidatų […]
Daugiau
Pažintis su dviem Plungės vaikais
Analogų neturintis projektas Daugiau nei dvi valandas trukęs renginys „Duo – Žinia“ – analogų Lietuvoje ir, ko gero, visame pasaulyje neturintis projektas. Unikalus tuo, jog viena ranka apglėbė dvi iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas sritis – meną ir mokslą. Renginio metu žinios ir tikslumas persipynė su improvizacija bei sunkiai nuspėjamais gitaros garsais. Už išties neeilinį vakarą […]
Daugiau
Su humoru per gyvenimą
Gondingos papėdėje Kur talentas – ten ir jautrumas Po minėtojo renginio Alsėdžių parapijos salėje vis neapleido mintis artimiau susipažinti su kūrėja ir papasakoti apie ją „Žemaičio“ skaitytojams. Zita maloniai sutiko pabendrauti, tad netrukus jau sukau į Makščius. Čia mane ypač šiltai ir juokingai (net pilvu šliauždama) pasitiko pinčeriukė Pupa. Kol kalbėjomės su Zita, šalia krosnį […]
Daugiau