Gyvenimo spalvos
Kad Lietuva būtų laisva
Plungiškė Laisvė Gaudutė pasakojo, kad jos tėtis Kazimieras visada sakydavo: „Jeigu gims mergaitė – pavadinsiu ją Laisvės vardu.“ Būtent taip ir nutiko 1986 metų rugsėjo 20 dieną. Atėjus metui užregistruoti pirmagimės dukros vardą, Plungės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje iškilo šiokių tokių problemų. Ten dirbančios darbuotojos ėmė priekaištauti Kazimierui, esą kokį kvailą ir netinkamą vardą savo […]
Daugiau
Visur gerai, bet gimtinėje geriausia
Patyčios mokykloje V. Eirošienė pasakojo vaikystėje buvusi labai judri mergaitė. Dabartiniai vaiko raidos specialistai ją pavadintų hiperaktyvia, nes vaikystėje jos buvo pilna visur. Niekada ramiai nenusėdėdavo vienoje vietoje ir buvo tikra maištininkė. Bendrą kalbą Viktorija rasdavo su bet kokio amžiaus žmonėmis, bet ypač patikdavo bendrauti su vyresniaisiais. Moteris iki šiol pamena, kaip susodinusi mamos koleges […]
Daugiau
Į Lietuvą grąžino artimųjų ilgesys
Pirmas darbas prilygo vergovei Paklausta, kokiais keliais nuklydo į Norvegiją, moteris prisiminė, kad Plungėje baigusi Senamiesčio vidurinę mokyklą sugalvojo su draugų kompanija pakeliauti po šią šalį ir šiek tiek užsidirbti. Pirmieji darbai, kaip ir daugeliui naujai atvykusių emigrantų, pasitaikė gana sunkūs. „Pirmoji išvyka su drauge buvo į Angliją, bet greit supratau, kad man ten nepatinka, […]
Daugiau
Fortūnatas iš maldaknygės
„Mano tėveliai pasakojo, kad atėjus metui išrinkti man vardą idėjų galvoje dar nebuvo kilę. Tuo metu jie svečiavosi pas mano prosenelę ir ši užsiminė maldaknygėje perskaičiusi apie šventąjį Fortūnatą. Tėvams iškart labai patiko šis vardas, todėl kitų variantų ir nebeieškojo“, – pasakojo plungiškis. Fortūnatas – antras vaikas šeimoje. Penkeriais metais vyresnė sesė, tik išgirdusi pasakojamą […]
Daugiau
„Nebijokime gyventi ir džiaugtis“
Nuo mažumės – su sportu Kad sportas yra jo stichija, L. Sabaliauskas pajuto dar ankstyvoje vaikystėje, todėl ištisas dienas leisdavo gimtosios Žemaičių Kalvarijos mokyklos stadione. „Buvau baltaplaukis, todėl tėvams buvo lengva mane sergėti – iš tolo matydavo, kur tas „pūkis“ laksto. Tėvukas padarė krepšinio lentą, tai anksti ėmiau į ją kamuolį mėtyti. O kai buvau […]
Daugiau
„Tortų dama“ nebijo konkurencijos
Į svečius – tik su savo tortu Patį pirmąjį tortą Ieva iškepė būdama dar moksleivė. Pavarčiusi giminaitės receptų sąsiuvinį nutarė pasiraitoti rankoves ir šeimos narius nudžiuginti kokiu nesudėtingu desertu. Dabar moteris, prisiminusi savo pirmuosius konditerinius bandymus, šypsosi, kadangi tada neturėjo nei reikiamų įrankių, nei specialių formų tortams kepti. Iš mamos pasiskolinusi kvadratinį dubenėlį, jame susluoksniuodavo […]
Daugiau
Verslininkas, gelbstintis gyvybes
Apsispręsti padėjo karas H. Petkus yra tikras žemaitis, gimęs ir užaugęs Plungėje, niekur iš jos toli nepabėgęs. Kiek daugiau nei prieš šešerius metus su žmona Martyna Plungės centre atidarė nedidelę parduotuvę „Marti“ grožio meistrams, kurioje prekiauja profesionaliomis nagų priežiūros priemonėmis, taip pat sėkmingai vysto prekybą ir internetinėje parduotuvėje – jai daugiausiai laiko skiria pats Haroldas. […]
Daugiau
Žemės deivė, vardu Gaja
Gaja Gurevičiūtė Clarke gimė 2008 metais Airijos sostinėje Dubline. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad gimus dukrai ji turės dvigubą pavardę – airių kilmės tėčio ir lietuvaitės mamos. Kadangi pavardė bus ganėtinai ilga, tad vardą sąmoningai rinkosi trumpą, kad būtų galima lengvai ištarti tiek Lietuvoje, tiek ir Airijoje. „Pamenu, vos tik sužinojau, kad laukiuosi mergaitės, […]
Daugiau
Pigiai ir skaniai – įmanoma
– Papasakokite apie save, iš kur esate kilusi? – Iš visos širdies didžiuojuosi galėdama save vadinti plungiške, nes užaugau šiame krašte. Mokiausi Senamiesčio vidurinėje mokykloje, o ją baigusi išsikrausčiau į Klaipėdą, ten praleidau dešimt metų. Regis, ranka pasiekiama Baltijos jūra yra didžiulis privalumas, tačiau mane vis tiek gimtasis miestas traukė sugrįžti atgal. Dėl to jau […]
Daugiau
Barzda dar nepadaro filosofu
Abu vyrukai – labai skirtingi, su skirtinga patirtimi ir skirtingu gyvenimo suvokimu, asmeniniais temperamentais, komunikabilumu, bet panašūs savo noru dirbti ir uždirbti, gal dar ir tam tikrais pomėgiais. Karolis kilęs iš Šiaulių rajono, tačiau jaunystę praleidęs Plungėje. Tai dėl to, kad jam būnant dar mažamečiu, avarijoje žuvo tėtis ir Karolis su mama atsikėlė į Plungės […]
Daugiau
Dukrai vardą surado knygoje
O. Juozapaitienė pasakojo, kad visada jautėsi išskirtinė, turėdama tokį retą vardą. Malonaus dėmesio sulaukdavo ir mokykloje, ir studijų laikais, tad tėveliui iki šiol yra dėkinga už suteiktą vokiškos kilmės vardą, kurio vardadienis minimas gruodžio 13 dieną. Pati Otilija sykį taip pat perskaitė minėtą knygą. Labiausiai ją sužavėjo pasakojama Bukarešto gyvenimo kasdienybė XX a. pradžioje, čionykščių šeimų santykiai, […]
Daugiau
„Galvojau, tuoj viskas baigsis ir mes grįšime namo“
Lietuviai – supratinga tauta „Mes atvažiavome iš Zaporožės, tai – didelis miestas, kazokų tėvynė. Zaporožė garsi pačiu ilgiausiu prospektu Europoje ir, žinoma, Chortycia sala. Ten labai daug laukų, pievų, miškų ir uolų. O pačiame mieste daug skverų, parkų, muziejų ir teatrų“, – pasakojo 29-erių Anastasiia, jau dvejus metus kartu su šešiamečiu sūneliu Danylo gyvenanti mūsų […]
Daugiau
Negirdėto vardo paslaptis taip ir liko neatskleista
Negirdėto vardo paslaptis taip ir liko neatskleista Visa tiesa išaiškėjo tuomet, kai svečiai ir artimieji susirinko į mergaitės krikštynas. Tiek mamai, tiek kitiems teko susitaikyti su tuo, kad mergaitę teks šaukti itin retu ir iki tol dar negirdėtu Siloetos vardu. „Kiek ankščiau klausinėjau tėvelio, kokia yra mano vardo istorija, bet taip iki galo ir neišsiaiškinau […]
Daugiau
„Meistrų pica“ – mes norime, kad Plungė klestėtų
Į gimtinę sugrąžino nelaiminga meilė Trečius metus Plungėje gyvenantis Vilius, gimtuosiuose Telšiuose baigęs vidurinę mokyklą, nutarė rinktis biomedicinos studijų kryptį Jungtinėje Karalystėje. Ramų gyvenimo būdą Žemaitijoje išmainius į triukšmingą didmiestį, Viliaus širdyje netikėtai gimė šilti jausmai žavingai merginai. Deja, negalime papasakoti gražios ir laimingos jaunuolių meilės istorijos, kadangi santykiams nebuvo lemta tęstis. Malšindamas širdgėlą vaikinas […]
Daugiau
Likimas dovanojo antrą šansą
Jaunystėje pamilo fotografiją Plungės rajone, Žlibinų kaime, užaugęs, ten pat vidurinę mokyklą baigęs J. Andriuška Rietavo technikume įgijo elektriko specialybę. Vėliau buvo pašauktas atlikti karinę prievolę ir paskirtas tarnauti Tolimuosiuose Rytuose, aviacijos padalinyje. Čia jam buvo patikėtos fotolaboranto pareigos – plungiškis užtaisinėjo ir ryškino lėktuvuose esančias juodąsias dėžes. Jonas pasakojo, kad sužinojęs, į kokias pareigas […]
Daugiau
Kelią rodo tėvų suteiktas vardas
Kaip pasakojo Arenta, vardą jai išrinko mama, kuri 1987-ųjų birželio 7-ąją aštuonioliktąjį gimtadienį pasitiko jau ligoninėje, o birželio 8-ąją pasidovanojo sau pačią didžiausią ir prasmingiausią gyvenimo dovaną – dukrą. Tiesa, jauna moteris išgyveno itin sudėtingą ir sunkų gimdymą, bet visa laimė, kad šalia buvo nuostabi medicinos sesutė Orinta, kuri besąlygiškai padėjo gimdyvei, ramino ją ir […]
Daugiau
Kelionė į Torają (IV)
Kelionė į Torają (III) Paskutinė diena Torajoje Jokių planų nekuriam, tiesiog vaikštinėsim vienur kitur ir vaizdus fiksuosim. Vakare vėl autobusan ir visą naktį – 8 valandas – važiuosim į Makasarą. Nuo mūsų apsistojimo vietos į autobusų stotį galima per 15 minučių pėsčiomis nueiti, todėl jau be streso, kad pavėluosim, ramiai eisim ar vietiniu triračiu motociklu […]
Daugiau
Kelionė į Torają (III)
Kelionė į Torają (II) Kapinės uolose Tfu tfu tfu – per kurį čia petį nusispjauti, kad visa bloga energija, jei ji prie manęs prikibo, kuo greičiau dingtų. Sunkumo nebesijaučia ir nuotaika ima taisytis, vos tik išjudam iš laidotuvių vietos. Kur dabar? O dabar į kapines. Uh, šitai tai jau šiurpo nekelia, taip galvoju mašinoje sėdėdama […]
Daugiau
Kelionė į Torają (II)
Kelionė į Torają Laidotuvės nelauks Kodėl atvykom į Sulavesį? Kai jau sužinojau, kad ši sala yra mūsų kelionės tikslas, natūralu, kad toks klausimas kilo. Pažiūrėkit žemėlapyje – kokio įspūdingumo krantų išraitymas. Tai pirmiausia, o antra, kas domina keliaujančius į Sulavesį, tai čia gyvuojantys laidotuvių papročiai. Autobusas su ištaigingomis dviaukštėmis kajutėmis švelniai linguodamas ir siūbuodamas mus […]
Daugiau
Kiekviena diena – su knyga ir adata rankose
Įniko į knygų pasaulį Kiek Monika prisimena, knygelėmis susidomėjo dar vaikystėje. Mergaitei augant, keitėsi ir skaitoma literatūra. Vieną dieną kilo mintis, kodėl gi nepradėjus užsirašinėti visų perskaitytų knygų, kad vėliau galėtų peržvelgti besipildantį sąrašą. „Tą sąsiuvinį saugau iki šiol. Pirmasis įrašas padarytas, kai man buvo 12–13 metų. Šiai dienai esu perskaičiusi jau 642 knygas ir, […]
Daugiau
Nestebuklingi stebuklai?
Nemažai metų teko dirbti su specialių poreikių turinčiais vaikais, juose esu radęs daug įdomių, netgi nepaaiškinamų reiškinių, tad pagalvojau, kad verta pabendrauti ir su suaugusiu žmogui, kuris giriasi savo ypatingais gebėjimais. Tik tegul skaitytojas neįsižeidžia dėl mano skeptiškumo vertinant šituos dalykus. Broniaus šaknys – Kuliuose. Čia gyveno jo seneliai ir tėvai, čia jis mokėsi ir […]
Daugiau
Kelionė į Torają
Paslaptinga kelionės pradžia Kad reikia 100 miestų surinkti (neužtenka pabūvoti, reikia ir pernakvoti), jau apsiskelbiau visiems. Nes tada mane ves!!! Tai todėl, kol dar nepraėjo noras tuoktis, lekiam po pasaulį pasitrankyti, tuo pačiu ir aplankytus miestus skaičiuojam. Kad skrendam į Kualą Lumpūrą, Malaizijos sostinę, žinojau, o kur toliau – paslaptis (mėgsta draugas staigmenas daryti). Labai […]
Daugiau
Maištingoji princesė su ginklu rankose
Unikalūs vardai ir spalvingi gyvenimai Tokios mintys sukasi galvoje pabendravus su plungiškiais Erika ir Viktoru Dovidavičiais, kurie tikrai neprašovė pro šalį rinkdami dukrai vardą, o gal nė patys to nenumanydami mintyse užprogramavo mergaitės likimą, išrinkę jai Meridos vardą. Labiausiai jis patiko mergaitės mamai. Besilaukdami pirmagimės, sutuoktiniai ieškojo išskirtinio, niekur prieš tai negirdėto vardo. Paieškos buvo […]
Daugiau
Enām i mėška, vo aš pasakīsu, kas to es
Supronti tik tada, ka kažkon prarondi Lina vaikīstie iš bota Plungės cėntrė su tėvās persikiele gīventi i kaima – vo tada ė prasidiejė, kāp ana ka saka, gērs gīvenėms, arčiau gamtuos, api katron ana vėsa laika svajuojė. Dabar mūsa pašnekuovė givēn bovusiuo Purvačiu girininkijuo, katruo seniau givēna Linas buočē. Ana dar papasakuojė prisimėnėmus, kap iš […]
Daugiau
Pakelėje nutūpęs raguotasis ir stebina, ir gąsdina
Kas pažįsta Artūrą, puikiai žino, kad tai ne pirmas jo toks originalus darbas. Ne mažiau įspūdingas jo kūrinys – didžiulis drakonas – prieš keletą metų nutūpė ant vartų į mamos sodybą Babrungo kaime, Vingio gatvėje. Kalvystės darbais užsiimantis, krosnis, laiptus ir tvoras mūrijantis ir kitokius amatus išmanantis vyras (jei kam aktualu, Artūrą galima pasiekti tel. […]
Daugiau
Vienkiemio ramybė niekada neprilygs triukšmingoms Londono gatvėms
Drauge nuo mokyklos suolo Ieva su vyru Mantu – abu rietaviškiai, kartu lankė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnaziją, kurią baigę drauge įstojo į anuomet dar gyvavusią Žemaitijos kolegiją, krimto vadybos studijas. Pora, esanti kartu nuo mokyklos suolo, tvirtina, kad vienodi pasirinkimai jų nestebina – juk užaugo kartu. Ieva buvo pagrandukas šeimoje, augo su dar dviem dešimčia […]
Daugiau
Šimtas miestų iki vestuvių
Klasės draugai Savo pirmąją knygą visuomenei Nijolė pristatė 2022-aisiais. Tąkart skaitytojus į susitikimus Aleksandrave, Plateliuose, Plungėje ir Vilniuje kvietė trys klasiokai: knygos autorė N. Stražinskaitė-Ragainienė, jos sesuo Irena Stražinskaitė-Glinskienė, kurios plungiškiams pristatinėti nereikia, bei Nijolės mylimasis A. Zdramys. Įdomu tai, kad besimokydami Plungės tuometėje pirmojoje vidurinėje Nijolė su Antanu nesibičiuliavo, nors moteris iki šiol saugo […]
Daugiau
Gimdami atsinešame ir savo likimą
Unikalūs vardai ir spalvingi gyvenimai Libertos mama Inga Mylimienė pasakojo, kad ji pati jaunystėje buvo ugninga panelė, kurios laisvės niekas negalėjo suvaržyti, todėl prieš įžengdama į suvaržytą suaugusiųjų gyvenimą ir gaudama naują – mamos statusą, savo dukrai duodama tokį vardą tarsi atidavė ir savo pačios laisvę. Tiesa, moteris prisipažino ilgai svarsčiusi dukrą pavadinti Laisvės vardu, […]
Daugiau
Pakerų ūkis ruošiasi darbymečiui
Verslo planą nusižiūrėjo nuo draugo Naminiais paukščiais prekiaujantis Pakerų ūkis tikriausiai žinomas visiems žemaičiams, pavasarį besidairantiems, kur įsigyti vištų ir vištaičių, broilerių viščiukų, ančiukų ar žąsiukų. Kelią į Plungės rajone esančius Pakerus randa net ir latviai, mat sutuoktiniai per dvi dešimtis metų jau spėjo užsitarnauti patikimų prekeivių naminiais paukščiais vardą. Patys Trakumai paukščių neperina – […]
Daugiau
Vaistininkė iš Rietavo, apie kurią sklando legendos
Vaikystėje žinojo, kuo bus užaugusi Aušra gimė Kelmės rajone, Karklėnų kaime. Sulaukusi dešimties kartu su tėvais ir broliu persikėlė į Lazdijų rajone esantį nedidelį Seirijų miestelį. Baigusi vidurinę mokyklą, išvyko į Kauno medicinos institutą studijuoti, kaip pati sakė, savo svajonių profesijos – farmacijos. Aušrai mokytis sekėsi puikiai, vidurinę mokyklą baigė su aukso medaliu ir ėmė […]
Daugiau
Pareigūnė subūrė ledinio vandens mėgėjus
Pasižadėjo sau panirti į eketę Energija ir pozityvumu trykštanti pareigūnė pasakojo, jog bristi į stingdantį šaltį sau pasižadėjo dar rudenį. „Išsikėliau sau iššūkį, kad žiemą maudysiuosi eketėje, – prisiminė moteris. – Į šį procesą įtraukiau ir artimiausią žmogų – vyrą Artūrą“. Paspaudus šaltukui, kada vandens telkinius užklojo pirmasis ledas, pora ėmė dairytis ekečių ir nustebo […]
Daugiau
Mokslininkė Ieva Lingytė: „Reikia nebijoti kelti sau nepatogius tikslus“
– Papasakokite apie savo vaikystę. – Turėjau labai įvairiapusę vaikystę. Kadangi augau su 13 ir 15 metų už mane vyresniais broliais, visada jaučiausi turėdama labai stiprius ramsčius, iki šiol iš jų gaunu dideles gyvenimo pamokas. Broliai studijavo Kaune, ten ir liko gyventi, tad ir visas mokyklos atostogas praleidau šiame mieste – lankydavau muziejus, galerijas, leisdavau […]
Daugiau
Paprasta būti laimingu, bet sunku būti paprastu
Aidas gimė Šateikiuose. Dabar jau miręs tėvelis gyveno netoli Šateikių, o mama buvo kilusi iš Mosėdžio. Šateikiuose Aidas pradėjo lankyti darželį, bet dėl to laimingas nesijautė ir prisipažino, kad ne kartą buvo pabėgęs iš jo. Vėliau šeima persikėlė į Plungę, čia mama dirbo ligoninėje, o tėvas elektriku. Šeimoje be Aido augo jaunesnis brolis Juozas, šiandien […]
Daugiau
Didieji Mostaičiai – šamaniškų būgnų kalvė
Pamokos, pakeitusios gyvenimus Neringaja prisipažįsta gimusi su tam tikromis antgamtiškomis savybėmis – gali regėti žmogaus energetinius laukus, matyti, žmogus meluoja ar sako tiesą. Pasak jos, šie gebėjimai atsirado ne iš niekur, o buvo nulemti jai vos gimus tarsi savotiška giminės linija – tėtis taip pat galėjo regėti tai, ko nemato kiti. Būdama paauglė mergaitė ėmė […]
Daugiau
Likimo kalviais esame tik mes patys
Tradicijos ir bendrystė šeimoje Savo vaikystę, prabėgusią Plungėje, A. Ruibytė-Butkuvienė prisimena kaip labai šviesų laiką be rūpesčių. Laisvalaikį leisdavo pas babą ir bočių, tad iš ten likę labai daug šildančių prisiminimų. „Kasdien su savimi nešiojuosi prisiminimus apie ant senos liepos pakabintas sūpynes, šviežią naminį pieną, skaniausią kiaušinienę rytais. Kadangi į darželį pradėjau eiti vėliau, šie […]
Daugiau
„Su broliu – labai lengva“
– Retas atvejis, kad šeimoje net du broliai pasirenka kunigo kelią. Tikriausiai dėl to sulaukiate nemažai dėmesio? Klemensas: – Mums patiems tai neatrodo reta. Jau Evangelijoje, kur kalbama apie apaštalų pašaukimą, minimos, bijau sumeluoti, ar ne trys brolių poros. Toks gražus sutapimas, kad jei kviečia vieną brolį, pasišaukia ir kitą. Ši evangelinė dvasia praėjus dviems […]
Daugiau