Antroji duona – bulvė

Antroji duona – bulvė

Antroji duona – bulvė

Bulvės istorija

Valgomoji bulvė yra bulvinių šeimos augalas. Šakniavaisis. Kilusi iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Pasaulyje žinoma daugiau kaip 200 bulvių rūšių. Jų veislės skiriasi odelės ir minkštimo spalva, gumbo pavidalu, sudėtimi.

Bulvės geriausiai auga neužmirkusiose derlingose dirvose. Gana atsparios nepalankioms orų sąlygoms.

Šiuo metu bulvės auginamos visuose žemynuose. Naudojamos žmonių valgiui, gyvulių pašarui. Daugiausia bulvių auginama ir suvartojama Europoje.

Bulves į Europą XVI amžiuje iš Pietų Amerikos atplukdė ispanai. Iš Ispanijos bulvės pateko į Italiją. Čia jas augino kaip retas daržoves, net kaip gėles darželiuose. Tik nuo 1580 metų bulvės plačiau paplito laukuose.

Admirolas Francis Drake savarankiškai atvežė bulves į Angliją. Į Ispaniją atvežtos bulvės buvo raudonais, violetiniais žiedais, o į Angliją – geltonais ir rausvais. Iš Italijos ir Anglijos bulvės pateko į Belgiją, Austriją, Vokietiją, Olandiją, Prancūziją ir kitas šalis. Rusijoje jos pradėtos auginti XVIII amžiaus pradžioje.

Lietuvoje bulvės pradėtos auginti XVII amžiuje, kai Augusto III laikais saksai kolonistai atgabeno į karališkąsias ekonomijas. Tik XIX amžiuje jos tapo vienu svarbiausiu žemės ūkio augalu ir pagrindiniu maistu.

Jos buvo vartojamos ne tik maistui, bet ir spirito gamybai, pašarui.

Bulvių derliui didelę reikšmę turi sėkla. Vertingesnės veislės sėkla subrandina trečdaliu didesnį derlių už neveislinę. Moksliniais metodais bulvių selekcija Lietuvoje pradėta 1922 metais. Išvesta daug naujų veislių: Venta, Vaiva, Vokė, Nida, Mirta, Vilija, Vilnia, Liepa, Aistė.

Patarimai

Kad tarkiai sklindžiams nepajuoduotų, į juos reikia įpilti karšto pieno. Kad tarkiai nejuoduotų didžkukuliams, galima į juos įdėti truputį vitamino C.

Prieš kepant bulves reikia apdžiovinti. Druskos ant kepamų bulvių užbarstyti tik baigus kepti.

Verdamos su lupenomis bulvės nesusproginės, jeigu įpilsime kelis lašus acto ar įmesime griežinėlį rauginto agurko.

Bulvių košė skiedžiama karštu pienu. Jeigu skiesime šaltu, košė bus pilka.

Orkaitėje kepamos bulvės nesutrūkinės, jeigu prieš tai bus subadytos.

Kuo trumpiau verdamos bulvės, tuo daugiau naudingų medžiagų jose išliks. Dėti virti bulves reikia į jau užvirusį vandenį, kad vos apsemtų.

Pažaliavusiose bulvėse atsiranda pavojingos medžiagos – solanino. Todėl negalima nei pažaliavusių, nei sudygusių bulvių valgyti.

Patiekalai

Pasūdytame vandenyje išvirti puskilogramį bulvių (galima ir nevirtas bulves supjaustyti griežinėliais, aptepus sviestu, dėti į troškintuvą). Šešių kiaušinių plakinį užpilti ant bulvių. Įpjaustyti česnako, užberti įvairių prieskonių. Ant viršaus užtarkuoti riebaus sūrio. Neuždengtą troškintuvą pašauti į karštą orkaitę.

Į troškintuvą dedami kepti bulvių sklindžiai ir sluoksniuojami su malta mėsa. Užberiama prieskonių, užpilama grietinės ir apie pusvalandį troškinama uždengtame troškintuve.

Parengė Feliksas GRUNSKIS

Felikso GRUNSKIO nuotr.

BULVĖ: Bulvių derliui didelę reikšmę turi sėkla. Vertingesnės veislės sėkla subrandina trečdaliu didesnį derlių už neveislinę.

PRIEŽIŪRA: Bulves pasodinus, nuakėjus ir apkaupus, beveik nereikia ravėti. Sunkiau apsaugoti nuo ligų ir kolorado vabalų.