Naujausios
Dailininkei ruduo – tinkamiausias laikas kurti
Šiaulių rajone, Žeimių kaime, gyvenančios dailininkės Daivos Gutparakienės akys dega, kai ji pasakoja apie savo kūrinių gimimą: nuo idėjos iki atidavimo naujam savininkui. Į pasaulį ji tuo metu išleidžia po angelą: juodą, baltą, vasarinį ar rudeninį, bet kokiu atveju – gerąjį.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Stiprybė - iš gamtos ir artimųjų
Pasikalbėti apie kūrybą Daiva Gutparakienė pakvietė į Jakiškių dvarą Joniškio rajone, kuriame ji dažnai kuria, ieško minčių savo darbams. Rudenį, kai gamtoje atsiranda gausybė spalvų, o už lango dargana, dailininkei šis laikotarpis tampa itin vaisingas.
„Uogienių, atsargų kaupimo sezonas pasibaigė, dabar pats geriausias laikas užsidaryti dirbtuvėse ir įgyvendinti susikaupusias idėjas, kurios laukia savo eilės. Vyksta rimta konkurencinė kova“, – juokiasi profesionali dailininkė.
Moteris, pasižiūrėjusi į šalia sėdintį vyrą Justiną, padėkoja, kad tik jo dėka gali atsiriboti nuo pasaulio, buities, ūkio darbų ir pasinerti į savo dialogą su kūriniu. Vyras šypsosi žmonai ir patikina, kad tikrai negalėtų riboti jos kūrybos, kai mato, kad ji tuo gyvena.
Vakarai menininkei – kūrybingiausias laikas.
Į meno pasaulį
Baigusi Telšių taikomosios dailės mokykloje rūbų dizaino studijas, ilgai dirbo įmonėse dailininke, vėliau keitėsi darbų profilis. Atitolusi nuo dailės įsisuko į kasdienių darbų verpetą, šeimoje gimė sūnus.
„Vaikystę praleidusi pas močiutę kaime, žiūrėjau į valias į dangų, mėgavausi gamta, ją stebėjau, tą pačią galimybę gavau ir atitekėjusi pas vyrą į kaimą. Kai aplink gamta, stebiu jos kaitą ir gyvenimą – mėgaujuosi tuo“, – dalijosi įspūdžiais moteris.
Jausmas, kai norisi kurti, atiduoti savyje susikaupusias idėjas, išbandyti kažką naujo – paėmė viršų, ieškojo ko galėtų išmokti ir nuėjo į vilnos vėlimo užsiėmimus.
Juokiasi prisiminusi, kaip stengiantis įvaldyti vilnos vėlimo techniką, namai plaukė nuo vandens ir muilo mišinio. Išmokusi moteris savo žinias išbandė kurdama ne tik rūbus, bet ir paveikslus.
Kūrybos kančios
Dailininkės rankos liečia spalvingus iš vilnos veltus daiktus: apsiaustus, skybėlaites, papuošalus, rankines, paveikslus. Kiek jų pagamino neskaičiuoja, nes, kaip ji sako, juos gamina – tai nėra gili kūryba.
„Kai jau turiu mintį kūriniui, ją subrandinu, pasidarau eskizus ir užsidarau dirbtuvėse, užsirakinu nuo visų. Manęs nėra. Per langą vyrui pamojuoju ir tiek to bendravimo“, – juokiasi į vyrą žiūrėdama žmona. Prisipažįsta, kad nėra iš kalbiųjų.
Tapytuose paveiksluose, iš vilnos veltuose kūriniuose, vyrauja ramios, pastelinės, žemės spalvos, jos dailininkei yra mieliausios.
„Būna sunkių darbų, kuriems reikia daug atverti ir įdėti širdies. Negaliu kurti lengva ranka. Reikia pasikamuoti, įsijausti, suprasti, atrasti, pamąstyti.
Trečdalį kūrybos laiko žiūriu į kūrinį, kartais apninka mintys, kad darau nesąmones, tačiau išgirdau, kad dažnas menininkas tai jaučia. Man pasidarė lengviau“, – dalijosi įspūdžiais ponia Daiva.
Angelų periodas
Keletą pastarųjų metų moteris iš vilnos kuria angelus, suskaičiuoja, kad iš jos iškeliavo apie 12 angelų. Dauguma namus atrado užsienyje.
„Gal atrodys juokinga, bet aš dėl kiekvieno savo angelo jaučiu rūpestį. Iki ašarų graudu būna, kai išnešu jį iš namų, – pasakoja kūrėja. – Siunčiau vieną į Ameriką. Dėžėje kruopščiai apkamšiau ir nekantriai laukiau atsakymo, kaip jis nukeliavo. Bijojau, kad nieko jam nenutiktų, ilgėjausi angelo, ilgai neradau sau vietos. Taip dėl kiekvieno ir pergyvenu“.
Autorė prisipažino, kad visi jos angelai yra gerieji, nors gali būti ir juodos spalvos. Jakiškių dvarui dailininkė padovanojo Nakties angelą – juodos vilnos angelą žaliomis akimis ir šviesiais plaukais. Beveik visi angelai turi savo vardus.
„Nuo idėjos iki angelo atsiradimo namuose, praeina apie metus. Jis tampa šeimos nariu, apie kurį galvoju, su kuriuo šnekuosi, praleidžiu daug laiko“, – prisipažįsta menininkė.
D. Gutparakienė savo darbų kurį laiką neliečia, paslepia, po to vėl ištraukia į dienos šviesą ir pamato tai, ko nematė iki tol, atsiranda naujų idėjų.
Jono TAMULIO nuotr.
LAIKAS: Dailininkei Daivai Gutparakienei kūrybai geriausias laikas – ruduo.
TECHNIKA: Ant šilko lietas paveikslas.
KŪRYBA: Dailininkė Daiva Gutparakienė pasakoja, kad kurti jai geriausia rudenį, atsiribojus nuo viso pasaulio, likus dviese su kūriniu.
PAVEIKSLAS: Pirmasis iš vilnos veltas paveikslas.
ANGELAI: Iš vilnos velti du angelai: Baltasis Kristijonas ir Nakties angelas.
DOVANA: Žaliaakis Nakties angelas gyvena Jakiškių dvare.
AVELĖ: Daivos Gutparakienės vilnos avelė rado namus Jakiškių dvare (Joniškio r.).
JAUSMAS: Daiva Gutparakienė sakėsi esanti dėkinga vyrui Justinui, kuris suteikia visas sąlygas kurti.