Naujausios
Į svečius gali užsukti ir kirstukas
Paspaudus šaltukui prieglobsčio ir maisto pas žmones į namus ateina pelės, žiurkės. Į sodybas gali užsukti ir kirstukas.
Aktyvūs visą parą
Suaugusio paprastojo kirstuko kūno ilgis – 10 centimetrų, uodega – apie 4 centimetrai. Sveria tik apie 10 gramų.
Gyvūnėlio nugara ir uodegos viršus tamsiai rudas. Pilvas ir uodegos apačia – šviesiai rusva. Būna kirstukų ir šviesesniais ar tamsesniais plaukais. Žiemą kailiukai būna tamsesni.
Paprastieji kirstukai gyvena daugelyje Europos ir Azijos valstybių. Mūsų krašte kirstukai gyvena paupiuose ir paežerėse. Mėgsta drėgnus lapuočių miškus, kur yra natūralių slėptuvių; kelmų, išvirtusių medžių. Gyvena nedideliuose ir nesudėtinguose urveliuose po medžių šaknims, po šakomis.
Dažniausiai kirstukai ėda vabzdžius, vabzdžių lervas ir kirmėles, bestuburius, sliekus. Suėda ir vorus, šimtakojus, moliuskus. Kirstukai aktyvūs visą parą. Medžiagų apykaita aktyvi, todėl nesukaupia riebalų ir nemiega žiemos miegu.
Žiemą bėgioja po savo ar pelių išraustus urvelius ir rankioja maistą. Kadangi labai dažnai turi maitintis, alkani užpuola net stambesnius už save gyvūnus: varles, driežus. Suėda pelių jauniklius ar pastipusias peles.
Kirstuko patelė 1–2 kartus per metus atsiveda 6–8 jauniklius. Jaunikliai gimsta pliki ir akli. Patelė juos žindo 3 savaites. Jaunikliai praregi 3 savaitę ir būna – netrukus patraukia iš lizdo. Tačiau laikosi netoli gimtosios vietos. Lytiškai subręsta 9–12 mėnesių.
Mažiausi ir didžiausi
Paprastasis kirstukas naikina kenksmingus žemės ir miškų vabzdžius bei jų lervas. Kirstukai priklauso kirstukinių šeimai, vabzdžiaėdžių būriui. Pelės ir pelėnai priklauso pelinių šeimai, graužikų būriui. Šie graužikai kenkia žemės ūkiui, platina ligas. Tad kirstukai, nors panašūs į peles, joms net ne giminės.
Lietuvoje dar gyvena kirstukas nykštukas, kuris yra pats mažiausias Lietuvos žinduolis. Jis sveria apie 3 gramus, kūno ilgis apie 5 centimetrai, uodegos – apie 4 centimetrus. Gyvena panašiose vietose kaip ir paprastieji kirstukai. Maistas irgi panašus, tik labiau mėgsta minkštesnius bestuburius gyvūnus, nes maži dantys.
Lietuvoje dar gyvena vandeninis kirstukas – didžiausias kirstukas Lietuvoje. Sveria apie 15 gramų. Kūno ilgis – apie 8 centimetrus, uodegos ilgis – apie 8 centimetrus. Kailis šiurkštesniais nei kitų kirstukų. Minta moliuskais ir kitais bestuburiais vandens gyvūnais. Nors gali užpulti ir užmušti net didelę varlę. Sunaikina nemažai vabzdžių kenkėjų, tačiau žuvų ūkiams pridaro žalos, nes suėda žuvų ikrus ir mailių. Kirstukai apskritai stebina pasaulį.
Panašus į dramblį
Mokslininkai šią vasarą pietvakarių Afrikoje atrado naują kirstukų rūšį, jie genetiškai artimesni drambliams, nei kitiems savo gentainiams.
Dramblinį kirstuką arba apvaliaausį sengį atrado Kalifornijos mokslininkai. Atlikus genetinį tyrimą, paaiškėjo, jog drambliniu kirstuku pavadintas gyvūnas visai nepanašus į jau žinomus kirstukus. Todėl buvo išskirtas į atskirą kirstukų rūšį.
Įsitikinta, kad dramblinis kirstukas, nepaisant nedidelio ūgio, genetiškai artimesnis drambliui nei kitiems kirstukams. Šis apie 25 gramus sveriantis žinduolis turi nedidelį straubliuką. Nustatyta, kad dramblinis kirstukas genetiškai artimas ne tik drambliams, bet ir lamantinams, kurie dar vadinami jūrų karvėmis.
Apie peles
Lietuvoje veisiasi kelių rūšių pelės. Pelė mažylė, miškinė pelė, geltonkaklė pelė, dirvinė pelė. Dažniausiai mūsų namuose aptinkama naminė pelė. Nors dažnai į spąstus žiemą papuola ir dirvinė pelė, kurios kailiukas gelsvas, o išilgai nugaros eina 2 milimetrų pločio tamsiai rudas ar beveik juodas ruoželis.
Gyvūnijos specialistai tvirtina, jog visi graužikai yra laukiniai ir paprastai nuolat namuose negyvena. Tiesa, naminė pelė yra sėslesnė ir linkusi gyventi kartu su žmonėmis ištisus metus. Naminė pelė yra 7–8 cm ilgio, sveria 15–30 gramų.
Naminės pelės kailiukas pilkšvas, švelnus, snukutis smailus, į priekį užlenktos ausys siekia net akis. Uodega beveik tokio pat ilgio kaip kūnas. Žiemą gyvena trobesiuose, o vasarą mėgsta įsikurti laukuose, tačiau netoli nuo namų – už 1–2 km nuo gyvenviečių. Laukuose naminės pelės minta grūdais ir augalų sėklomis, o namuose, nesuradusios tinkamo maisto, gali apgraužti baldus, knygas. Naminė pelė į tolį nušokti beveik pusmetrį, puikiai laipioja, slepiasi pastogėse, virš lubų.
Maitinasi 15–20 kartų per dieną. Ne tik ką radusi suėda, bet kaupia ir atsargas. Naminės pelės labai vislios. Daugintis pradeda būdamos 2 mėnesių ir kas 40–50 dienų atsiveda 4–7 peliukus.
Gaudo ir naikina
Žmonės graužikus gaudo spąstais, lipniomis juostomis, nuodija.
Graužikų tyrinėtojai tvirtina, jog pelės ir žiurkės platina net 35 ligas. Žmonės gali susirgti ne tik pelei ar žiurkei įkandus ar įdrėskus, tačiau nuo kontakto su gyvūnų išmatomis ar seilėmis.
Tarp graužikų platinamų ligų minimos: leptospirozė, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, jersiniozė, pseudotuberkuliozė. Kai kurias ligas graužikai platina ir netiesiogiai – per erkes, blusas, uodus.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso GRUNSKIO nuotr.
KIRSTUKAS: Į sodybą užklydęs naudingas žvėrelis neišvengė pelės likimo.
GROBIS: Katė sugavo pelę ir parnešė ją šeimininkui į namus. Kad parodytų, jog ne veltui pirktinį maistą ėda?
PELĖ: Per drvinės pelės nugarą eina tamsus ruoželis.