Klai­pė­da Šiau­liams nepavydi

Klaipėda Šiauliams nepavydi

Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybės vadovai lankėsi Klaipėdos „Kultūros fabrike“ – menų ir kūrybinių verslų inkubatoriuje. Panašias funkcijas atliksiantis Šiaulių menų inkubatorius kol kas – gemalo stadijos. Pasidaliję įsikūrimo patirtimi klaipėdiečiai atsiduso: „Nuoširdžiai jums nepavydime“.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Inkubatorius – buvusiame tabako fabrike

„Kultūros fabriką“ (KUFA) administruojančios įstaigos vadovė Raimonda Laužikienė pripažino, jog septynerius metus trukęs projekto įgyvendinimo procesas buvo itin sudėtingas, komplikuotas, politizuotas. Nuo pirminės idėjos iki raktų gavimo praėjo 13 metų, kai Klaipėdos savivaldybei buvęs tabako fabriko pastatas parduotas už simbolinį vieną litą.

Klaipėdos menų ir kūrybinių verslų inkubatoriaus steigėja – Klaipėdos savivaldybė, užsakovė ir operatorė – VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA).

„Normaliai žiūrėjome į pasipriešinimą, diskusijas, gana aktyvūs buvo mūsų menininkai. Įsiklausydavome į kritiką, tačiau turėjome savo poziciją, kurią pavyko apginti. Dabar bandysime įrodyti, kad ji buvo teisinga“, – sakė R. Laužikienė.

Sutartis su administratoriumi yra sudaryta 15 metų, visą šį laiką KEPA turės užtikrinti „Kultūros fabriko“ veiklą.

Projekto kaina siekė apie 13 milijonų, iš jų 11,5 milijono kainavo pastato statybos darbai. Už likusius beveik 2 milijonus litų nupirkta reikalinga technika. 60 procentų projekto vertės finansavo Europos Sąjunga, 40 procentų (daugiau nei penkis mln. litų) – uostamiesčio savivaldybė.

Lapkričio 14 dieną nemokamų renginių švente buvo oficialiai perkirpta simbolinė juostelė. Nors pastato statybos darbų pabaiga jau paskelbta, tačiau dar ir dabar inkubatoriuje statybininkai atlieka paskutinius įsikūrimo darbus.

Nuoma lengvatinėmis sąlygomis

Pasak R. Laužikienės, inkubatorius pavadintas platesne „Kultūros fabriko“ sąvoka, kadangi po stogu priglaudžia ne tik menininkus, bet ir kūrybinius verslus. Inkubatoriaus misija – suteikti kūrybos ir darbo vietą kūrėjui, skatinti jaunųjų menininkų verslumą.

Būsimieji „Kultūros fabriko“ rezidentai kviečiami pradėti savarankišką kūrybinę veiklą arba verslą inkubatoriuje už lengvatinį patalpų nuomos ir įrangos mokestį.

Nuomininkai už naudojimąsi patalpomis turės mokėti nekintantį fiksuotą mokestį, kuris nustatytas remiantis prognozuojamomis patalpų eksploatacijos išlaidomis. Šiuo metu paskaičiuota, jog nuoma inkubatoriuje kainuos 18 Lt/kv. m.

Ekspertų grupė jau patvirtino 22 pretendentų pateiktas paraiškas bei veiklos planus. Jie ne tik lengvatinėmis sąlygomis naudosis statinio patalpomis, bet ir gaus verslo konsultacijų paketą.

Klaipėdos miesto savivaldybė sudarė sąlygas jauniems kūrėjams, sulaukusiems teigiamo „Kultūros fabriko“ ekspertų vertinimo rezidentų atrankoje, padengti nuomos išlaidas bei galimybę gauti kultūros ir meno stipendiją sumanytam projektui. 1300 Lt stipendija skirta aštuoniems kūrėjams.

Privataus verslo atėjimas – rizikingas

KUFA rezidentai renkasi scenos menus: nepriklausomą šiuolaikinį teatrą, kino, informacinių technologijų (IT), startuolių verslus, dizainą, fotografiją.

R. Laužikienės teigimu, bendra paklausa yra labai didelė. Žmonės domisi pramogine, komercine veikla – salių nuoma įvairiems renginiams, repeticijoms, tačiau tokiai veiklai prioritetai neteikiami.

„Skatiname aukšto meninio turinio komercializavimą, o ne atvirkščiai“, – pabrėžė vadovė. Pasak jos, meno ir verslo maišymas, galimybė pamatyti kitus yra labai naudinga.

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas sakė, jog šiauliečiai svarsto į menų inkubatorių kviesti ir privatų verslą, tačiau R. Laužikienė šią idėją vertina atsargiai.

„Jūs rizikuojate, nes labai nukrypsite į komerciją. Privatus verslas nebeišlaikys viešojo intereso. Po kelių metų turėsite prekybos ir pramogų centrą“, – mano KUFA vadovė.

Vienas pavyzdžių, kiną pretendavęs rodyti kino teatras, kurio svarstoma atsisakyti. Rezidentas gauna žemesnę negu rinkoje nuomos kainą, brangią įrangą, taip jam suteikiamas konkurencinis pranašumas, tačiau pateiktas repertuaras nesiskyrė nuo kitų jau veikiančių kino teatrų.

Ekskursija

„Kultūros fabriko“ patalpų plotas siekia daugiau nei 4000 kv.m. Jame įrengta per 80 biuro ir studijų tipo darbo vietų, yra keturios salės, kur veiklą gali vystyti šokėjai, teatralai, kino teatras, konferencijų bei seminarų, repeticijų salės.

Įrengta daugiafunkcė transformuojama scena, salė su daugiau nei 200 sėdimų vietų. Kino salėje tilptų apie 115 žiūrovų, įrengta 13 vietų žmonėms su negalia.

Inkubatoriaus rezidentai galės kurtis biurų bei studijų patalpose ir vadinamosiose bendradarbystės erdvėse (HUBe), kur darbui tereikia stalo ir kompiuterio.

Pirmajame pastato aukšte veiks beveik 500 kv.m muzikinis klubas, renginiams bus galima išnaudoti stogą ir terasą.

Pastate išsaugoti autentiški senojo fabriko sienų raudonų plytų motyvai, laiptinė.

Aktoriai mokosi verslumo

„Kultūros fabrike“ prieš savaitgalį vyksiančią Giedriaus Kuprevičiaus antioperos „Pamoka“ premjerą repetuoja Klaipėdos jaunimo teatro aktorių trupė, vadovaujama režisieriaus Valentino Masalskio.

„Premjeroje nebebus vietų“, – šypteli režisierius. Iki įsikūrimo „Kultūros fabrike“ aktoriai glaudėsi Klaipėdos universiteto Menų fakultete, neturėjo savo repeticijų salės, vietos, kur pasikviesti žiūrovus.

Inkubatoriuje reziduojantys aktoriai bando mokytis užsidirbti. „Jeigu studijas baigusių aktorių čia neišlaikysime, jie pabėgs į Vilnių, kur yra duonos kąsnis – televizija, radijas. Pagal spektaklius lankančių žmonių skaičių dabar labai aiškiai pamatysime, kiek esame saviti, mokantys save išlaikyti“, – sakė V. Masalskis.

Pasak jo, menininkas, gyvenantis iš projektų, nesuinteresuotas kokybe. Gavęs lėšas, jas pasiskirsto, pasidaro plakatą, pakviečia kelis žiūrovus, ir tuo viskas baigiasi.

„Taip šeriamas menininkas ir išmokomas veltėdžiauti“, – reziumuoja V. Masalskis.

Šiaulių situacija – kritinė

Klaipėdos kūrybinis inkubatorius kelią skynėsi nelengvai: statybos darbams konkursą laimėjo mažiausią kainą pasiūlę rangovai, kurie nebuvo pajėgūs kokybiškai vykdyti darbų.

Pradėję darbus 2011 metais per trejus metus juos baigė.

Šiaulių menų inkubatoriaus darbai beveik trejus metus buvo sustabdyti dėl politinių batalijų, teismų. Šiuo metu darbai stringa dėl nepajėgaus rangovo bendrovės „Meba“ kaltės.

„Belieka merui su vicemeru patiems cementą maišyti“, – juokavo J. Sartauskas, klaipėdiečiams pasiūlius statybą vykdyti „ūkio būdu“.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto finansuojamo Šiaulių menų inkubatoriaus vertė – apie 8 milijonai litų. „Mebai“ už padarytus darbus jau sumokėta 1,7 milijono litų, tačiau, mero teigimu, inkubatorius yra nulinėje stadijoje.

„Dabartinė Šiaulių situacija, švelniai tariant, kritinė. Tunelio gale šviesos su šiuo objektu nelabai matau“, – pripažino J. Sartauskas.

Menų inkubatorius turėtų būti galutinai baigtas iki 2015 metų spalio mėnesio, kuomet baigiasi projekto įgyvendinimo terminas.

Be Klaipėdos, panašius menų inkubatorius turi Telšiai, Vilnius, Kaunas.

Simonos SIMONAVIČĖS nuotr.

FABRIKAS: Klaipėdos miesto centre stovintis  „Kultūros fabrikas“ įkurtas buvusiame tabako fabriko pastate, kurį miesto savivaldybė prieš 13 metų įsigijo už vieną litą.

TEATRAS: „Kultūros fabrike“ reziduojančio Klaipėdos jaunimo teatro vadovas, režisierius Valentinas Masalskis (kairėje) Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui sakė, jog neišlaikius jaunų aktorių mieste, nedavus jiems galimybės užsidirbti, jie pabėgs kitur.

MISIJA: „Kultūros fabriką“ administruojančios Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė sakė, jog menų ir kūrybinių verslų inkubatoriaus misija – suteikti kūrybos ir darbo vietą kūrėjui, skatinti jaunųjų menininkų verslumą.

ERDVĖS: Bendras „Kultūros fabriko“ patalpų plotas siekia daugiau nei 4 000 kv.m, moderniai įrengtose pastato erdvėse pamažu įsikuria rezidentai.