Naujausios
Medžiai serga kaip ir žmonės
„Nėra nė vieno augalo, kurio nepultų įvairūs ligas sukeliantys mikroorganizmai“, – sakė Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė, dr. Rita Mikaliūnaitė. Ligos augalus puola ne tik dėl palankių aplinkos veiksnių, bet ir dėl žmogaus kaltės: netinkamai parinktos augimo vietos ar blogai įdirbtos dirvos, negenimų medžio vainikų.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Grybai – ligų pranašai
Šiauliuose praėjusią savaitę ant automobilio nukrito gluosnis, kurio vidus buvo išpuvęs. Medžio kamienas buvo pažeistas greitai plintančio šerdinio puvinio, kurį sukėlė geltonpintė.
Pasak R. Mikaliūnaitės, dažniausiai medžių puvinius sukelia papėdgrybių skyriaus grybai, bendrai vadinami kempininiais grybais.
„Gamtoje šie grybai yra svarbūs, nes padeda suskaidyti įvairius krituolius miškuose, tačiau dalis jų gali pažeisti ir augančius medžius“, – sakė docentė.
Grybų sporos, patekusios į augalą per žaizdas, nulaužtas šakas ar kamieno sužalojimus, vystosi ne vienerius metus. Kai ant medžio pradeda augti grybo vaisiakūniai, tai reiškia, kad jo medienoje ar šerdyje jau yra išplitęs puvinys.
„Atsižvelgiant į puvinio tipą, augalas dar gali gyvuoti ne vienerius metus, tačiau tokie pažeisti augalai augdami miesto erdvėse sukelia grėsmę aplinkai“, – sakė R. Mikaliūnaitė.
Vaismedžius puola ligos
Pasak R. Mikaliūnaitės, pastaraisiais metais soduose labai išplito kriaušių gleivėtrūdė, nes šiai ligai yra jautrios visų veislių kriaušės. Vaismedžiai nebedera arba dera labai mažai, vaisiai būna smulkesni, pažeisti lapai anksti nukrenta, medžio šakelės nudžiūsta.
Ligą platina kazokinis kadagys, ant jo jaunų ūglių pavasarį formuojasi grybo vaisiakūniai, nuo kurių pasklidusios sporos ir užkrečia kriaušių medžių lapus ir ūglius. Grybo sporos oru gali būti pernešamos nemažus atstumus.
Kadagys gali augti ir kaimyniniuose sklypuose, tad pastebėjus ant kriaušės lapų gelsvai oranžines dėmes, patartina ieškoti ligos platintojo ne tik savo, bet ir pasidairyti kaimyniniuose sklypuose. Patarimas – naudoti chemines augalų apsaugos priemones.
„Nukritusius lapus privalu sugrėbti, nes šios ligos, kaip ir daugelio kitų, sukėlėjai žiemoja lapuose. Grybai yra prisitaikę prie įvairių oro sąlygų. Jų sporos, grybienos likučiai ar skleročiai peržiemoja nukritusiuose lapuose, vaisių mumijose, kai kurie grybai – ūgliuose, šakelėse. Kuo šiltesnė žiema, tuo palankesnės sąlygos kenkėjams ir įvairioms ligoms išlikti“, – patikino docentė.
Vaisiai tampa mumijomis
„Sunkiausia su ligomis kovoti kolektyviniuose soduose, nes negalime priversti kaimynus susigrėbti lapų. Reikia pirkti ligoms atsparesnes vaismedžių veisles“, – patarė R. Mikaliūnaitė.
Vyšnių ligoms plisti yra palankios sąlygos, jei medžiai tankiai susodinti, neišgenėtais vainikais, auga užuovėjoje. Įtakos turi ir vasaros metu vyraujantys drėgni orai, o sidabraligei – ir greta sklypo augantys laukiniai kaulavaisiai.
Obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, abrikosai ir persikai dažnai serga ruduoju puviniu, jį sukelia trijų rūšių grybai. Daug žalos obelims ir kriaušėms padaro rauplės, jos pažeidžia lapus, vaisius ir ūglius. Vaisiai sukamštėja, būna smulkūs, deformuoti.
Pirmieji ligos požymiai pastebimi žydėjimo metu: kai kurie žiedai paruduoja ir susisuka. Ant vaisių atsiranda ruda puvinio dėmė, ant jos susidaro dulkingos karputės. Liga, pasak docentės, vystosi labai greitai ir apima visą vaisių. Dažnai nuo pažeistų vaisių užsikrečia ir kiti.
„Tokie vaisiai nukrenta nuo medžių arba lieka ant jokaboti, išdžiūsta ir tampa mumijomis. Pirmoji ligos kontrolė – nukritusius ir supuvusius vaisius surinkti. Likusias kaboti ant medžių mumijas būtina išskinti ar kitaip pašalinti, nes tai – tiesioginis būsimos infekcijos židinys. Išvežti iš sodo ir sunaikinti. Nuo šios ligos labai gelbsti genėjimas, nes ligos pradai gali peržiemoti ūgliuose ir šakelėse“, – sakė specialistė.
Svarbi medžių priežiūra
Liga labiausiai išplinta žemose sodo vietose, kur geriau išsilaiko drėgmė.
Vienu iš ligos kontrolės būdų docentė įvardija medžio vainiko retinimą.
Nelygūs, nulaužtų ar nupjautų, genėtų šakų galai turi būti tepami specialiais tepalais, kad netaptų puikia grybo žiemojimo, plitimo, įsitvirtinimo vieta.
„Gydytojai sako, kad nėra sveikų žmonių, yra tik nepatikrinti. Taip ir augalai. Augalas, augantis jam tinkamoje aplinkoje, kur nėra drėgmės trūkumo, gaunantis pakankamai augimui būtinų maisto medžiagų, kaip azoto, fosforo ir kalio bei mikroelementų, daug lengviau įveiks ligas“, – sakė docentė.
Genėti pataria tik pavasarį
Docentės R. Mikaliūnaitės teigimu, geriausias obelų genėjimo laikas yra kovo-balandžio mėnesį, kai įšalas jau išėjęs, nėra didelio oro temperatūros svyravimo. Genėti patariama ir kriaušių vainikus.
„Genėti vainiką reikėtų iki pumpurų sprogimo, vėliau nerekomenduojama, nes smarkiai tekės sula, bus nualintas augalas“, – sakė specialistė.
Spartaus augimo metų vaismedžių ūglius patariama stipriai išgenėti, nes jie eikvoja daug medžio maisto medžiagų.
„Jeigu obelis bus tinkamai genėjama, reguliuojamas jos derėjimas, obuoliai bus dideli, augalai derės kasmet“, – sakė docentė.
Lietuvoje augintas persikas – kitoks
R. Mikaliūnaitė sakė, kad dažnas vaismedžių augintojas, paragavęs ką tik nuskinto nuo medžio persiko vaisiaus, nori tokius vaisius auginti savo sode, nes skonis nesulyginamas su esančiais parduotuvėje.
„Nusipirkus abrikoso ar persiko medį ir neįsigilinus, kaip jis auginamas, galima labai nusivilti. Žemoje, drėgnoje vietoje, kur vyrauja vėjai, medis neaugs“, – konstatavo mokslininkė.
Persikų ar abrikosų medelius rekomenduojama pirkti iš Lietuvos augintojų-veisėjų, jie lengviau adaptuosis. Kaulavaisius sodinti siūloma tik pavasarį.
Šiuos augalus nelabai puola ligos. Vienintelė bėda gali būti vadinamos raganų šluotos sukėlėjo – ragangrybio – giminingos rūšies sukeliamas lapų susisukimas. Ligos simptomai – deformuoti, išsikraipę, pūslėti paraudę lapai, jie vėliau paruduoja.
„Pastebėjus šios ligos simptomus, reiktų anksti pavasarį, prieš sprogstant pumpurams, nupurkšti vario fungicidais, kaip antai vario sulfatu“, – patarė docentė.
Šios genties kaulavaisiams medžiams siūloma parinkti saulėtą, pietinę vietą, kur nepūstų vėjai bei gruntinis vanduo nebūtų aukštai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SPECIALISTĖ: Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė, dr. Rita Mikaliūnaitė sakė, kad tinkamoje aplinkoje augantis augalas daug lengviau įveiks ligas.
GLUOSNIS: Viename Šiaulių daugiabučio kieme nugriuvęs gluosnis buvo pažeistas ligos, šerdies puviniui išplitus mediena parudavo.
PUVINYS: Nulūžus stambioms klevo šakoms per žaizdas pateko kempininių grybų sporų, kurios sukėlė puvinius.