Naujausios
Žalia žolė
Giedrius RUMĖ
Gėlininkas
Šis įdomus Šiaurės Amerikos augalas priklauso didžiulei lelijinių šeimai. Gentyje – 15 (kiti autoriai tvirtina, kad 25) rūšių. Kai kurios iš jų užklysta ir į Japoniją, Rusijos Sibirą. Tai – daugiamečiai svogūniniai augalai. Lapai ilgi, siauri, tiesūs. Žiedai plačiai atverto piltuvėlio formos, ilgose įvairaus tankumo šluotelėse.
Prie kiekvieno žiedlapio pagrindo – po dvi žalsvas nektarines. Iš čia ir kilęs graikiškas augalo pavadinimas – Zigadenus. Žiedlapiai balti, gelsvi ar žalsvo atspalvio.
Daugelis Zigadenus rūšių yra dekoratyvios ir mielai gėlininkų auginamos. Gražiausia – Z.elegans (kartais sutinkama pasenusiu Anticlea pavadinimu). Augalas vešlus, žiedynai net iki 100 centimetrų aukščio.
Lapai su pilkšvoku apnašu, iki 30 centimetrų ilgio bei 1,5 centimetro skersmens, auga kuokštais (yra po žeme esančių svogūnėlių tęsinys – panašiai kaip porų). Žydi vasaros pradžioje, labai gausiai, nedideliais geltonai žalsvais žiedais. Ypač įspūdingi suaugę kelerių metų kerai.
Retų augalų kolekcijose galima užtikti baltažiedį Z.nuttallii (kartais sutinkamą senu Toxicoscordion pavadinimu). Z.sibiricus – ne amerikinė rūšis, todėl gerokai skiriasi nuo aukščiau paminėtų. Tai 20–80 centimetrų aukščio negausiai lapuotas augalas. Žiedai retoje kekėje ar šluotelėje, 1 centimetro skersmens, balti; žiedlapiai atsilenkę išorėn (kaip ciklameno ar eritronio). Žydi vasaros pradžioje.
Šie svetimšaliai augalai nelepūs, nors ir mėgsta maisto medžiagų nestokojančias dirvas. Gerai auga purioje, nesuplūktoje daržo žemėje. Nors gamtoje dažniausiai sutinkami užliejamose pievose, kultūroje didesnių kaprizų nerodo ir pritampa visur. Auga atvirose, saulėtose vietose, pusšešėlyje.
Pakankamai gerai ištveria vasaros sausras. Puikiai žiemoja – papildomai paruošti žiemai nereikės. Skirtingai nuo daugelio kitų svogūninių augalų efemeroidų, Zigadenus žaliuoja visą sezoną ir ilgai išlieka dekoratyvus. Mažai augalų galėtų jam prilygti savo elegancija ir išskirtinumu. Zigadenus žiedynai pribloškiančiai atrodo puokštėse – jo žiedeliai tarsi išlieti iš blizgančio metalo.
Dauginamas kero dalijimu anksti pavasarį ar (geriau) vasaros pabaigoje, kai augalas tarsi pereina į santykinį ramybės tarpsnį. Tinka alpinariumams – ypač dera prie didesnių akmenų. Dėl savo grakštaus silueto puikiai atrodo tarp panašaus ūgio varpinių augalų.
Visos augalo dalys nuodingos.
Giedriaus RUMĖS nuotr.
