Iš JAV grįžusios plungiškės: „Tai visam gyvenimui“

Bū­si­mo­sios abi­tu­rien­tės Gin­ta­rė Pet­rai­ty­tė ir Ag­nė Stau­pe­ly­tė ruoš­tis da­ly­vau­ti šio­je sto­vyk­lo­je pra­dė­jo dar praė­ju­sių me­tų ru­de­nį, kai Eu­ro­pos jau­ni­mo in­for­ma­ci­jos tink­las „Eu­ro­desk“, ku­rio ak­re­di­tuo­tas at­sto­vas Plun­gė­je yra vie­šo­ji įstai­ga „Edu­ka­ci­ja ki­taip“, moks­lei­vius kvie­tė į tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos „Ti­me to mo­ve“ („Lai­kas ke­liau­ti“) ren­gi­nius. Jų me­tu bu­vo pri­sta­to­mos ga­li­my­bės stu­di­juo­ti, dirb­ti bei sa­va­no­riau­ti už­sie­ny­je.

Šių ren­gi­nių me­tu jau­ni­mas su­si­ti­ko su Bal­ti­jos ir Ame­ri­kos lais­vės fon­do Lie­tu­vos koor­di­na­to­re Ing­ri­da Lau­ri­na­vi­čie­ne. Vieš­nia ne tik iš­sa­miai pri­sta­tė fon­do veik­lą, bet ir įkvė­pė plun­giš­kius ne­pa­bi­jo­ti da­ly­vau­ti at­ran­ko­je.

No­rė­da­mos pa­tek­ti į „Ly­de­rys­tės aka­de­mi­ją“ mer­gi­nos tu­rė­jo įveik­ti ne vie­ną šim­tą var­žo­vų. Jos at­rink­tos iš 1 300 pre­ten­den­tų – bū­tent tiek an­ke­tų šie­met pa­sie­kė or­ga­ni­za­to­rius. Ki­ta­me eta­pe jų lie­ka apie šim­tą, tuo­met at­ren­ka­ma gru­pė, ku­rią su­da­ro vi­sų Bal­ti­jos ša­lių vie­nuo­lik­tų kla­sių jau­ni­mas. Į ant­rą­ją eta­pą pa­te­kę jau­nuo­liai kvie­čia­mi į tie­sio­gi­nis po­kal­bį, ku­rio me­tu ste­bi­ma, kaip se­ka­si bend­rau­ti ang­lų kal­ba, kaip ge­ba­ma pri­sta­ty­ti idė­jas ir kt. Anks­tes­niais me­tais kiek­vie­nai Bal­ti­jos ša­liai bu­vo ski­ria­ma po 10 vie­tų, bet šie­met la­biau su­spin­dė­jo Es­ti­jos jau­ni­mas, to­dėl jų pa­kvies­ta dau­giau. Tad iš­ties sma­gu, kad esant tiek ne­daug vie­tų dvi iš jų lai­mė­jo plun­giš­kės mer­gi­nos.

Lie­pos pra­džio­je į JAV iš­vy­ku­sios Gin­ta­rė ir Ag­nė jau vėl ma­to­mos mū­sų mies­te. Mer­gi­nos sa­kė, kad dar ne­ga­li pa­bus­ti iš to ne­rea­laus sap­no ir su­vok­ti, kad vis­kas, ką pa­ty­rė, vy­ko iš tik­rų­jų.

Rei­kė­tų pri­min­ti, kad „Ly­de­rys­tės aka­de­mi­ja“ – tai va­sa­ros sto­vyk­la mo­ki­niams, ku­rie tu­ri vers­lo idė­ją. Tiek Gin­ta­rė, tiek Ag­nė ne­sle­pia, kad su vers­lu jau su­si­dū­ru­sios, tad mė­nuo, ku­rį Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se pra­lei­do bend­rau­da­mos su stam­bių fir­mų va­do­vais, joms da­vė la­bai daug.

Gin­ta­rė Pet­rai­ty­tė jau tu­ri sa­vo pre­ki­nį ženk­lą – „Dra­pa­nas“ – ir ak­ty­viai plė­to­ja sa­vo veik­lą. Ag­nė Stau­pe­ly­tė ban­do sa­ve rea­li­zuo­ti per me­ni­nę fo­tog­ra­fi­ją, mėgs­ta ta­py­ti, ra­šy­ti.

Abi mer­gi­nos la­bai ak­ty­vios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų na­rės. Gin­ta­rė iki šio pa­va­sa­rio ėjo ne­vy­riau­sy­bi­nės vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Kran­tas“ pir­mi­nin­kės pa­rei­gas. Be pri­va­lo­mų pa­mo­kų mo­kyk­lo­je, ji dar lan­ko My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą. Ag­nė taip pat ak­ty­vi vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je, šį pa­va­sa­rį jai te­ko ves­ti dis­ku­si­jas „Ži­nau, ką ren­ku“, bū­ti „Eu­ro­pos jau­ni­mo sa­vai­tės“ am­ba­sa­do­re, o kur dar įvai­rūs kon­kur­sai ir olim­pia­dos.

Grį­žu­si iš sto­vyk­los Ag­nė ne­slė­pė, kad šis mė­nuo į vers­lą ir vers­lu­mą lei­do pa­žvelg­ti ki­to­mis aki­mis. „Gal­vo­jau, kad no­rė­siu stu­di­juo­ti tik su vers­lu su­si­ju­sius moks­lus, bet da­bar su­pra­tau, kad tik­rai ne... Grį­žu­si su­pra­tau, kaip esu pa­siil­gu­si sa­vo ša­lies, ta­pau dar di­des­nė pa­trio­tė ir ži­nau: jei­gu ir iš­va­žiuo­siu iš Lie­tu­vos, tai ne­bent vėl pa­gal ko­kią mai­nų pro­gra­mą“, - min­ti­mis da­li­jo­si Ag­nė.

„Vaikš­čio­da­mos po Niu­jor­ką ar Va­šing­to­ną, vis ne­ga­lė­jo­me pa­ti­kė­ti, kad tai vyks­ta su mu­mis. Juk ap­lan­ky­ti šią ša­lį ir di­din­gus jos mies­tus dau­gu­mai – vi­so gy­ve­ni­mo sva­jo­nė“, - pa­sa­ko­jo Gin­ta­rė.

Nors Ag­nė ir Gin­ta­rė iš­vy­ko kar­tu, gru­pi­niuo­se sto­vyk­los už­siė­mi­muo­se su­si­tik­da­vo re­tai. Kam­ba­riuo­se gy­ve­no tri­se – po vie­ną kiek­vie­nos ša­lies at­sto­vą. Dar­bo gru­pės bu­vo su­da­ry­tos to­kiu pat prin­ci­pu, kad jau­nuo­liai ga­lė­tų kuo dau­giau bend­rau­ti su bend­raam­žiais iš ki­tų ša­lių. Tiek Ag­nė, tiek Gin­ta­rė at­vi­ra­vo, kad dėl ang­lų kal­bos ne­bu­vo jo­kių bė­dų. „Gal­vo­jo­me, kad bus su­dė­tin­giau, nes Es­ti­jos at­sto­vai bu­vo iš vie­no Ta­li­no li­cė­jaus, ku­ria­me mo­ko­mo­ji kal­ba – ang­lų“, - da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais jau­no­sios plun­giš­kės.

Pak­laus­tos, kaip sto­vyk­lo­je bu­vo ug­do­mas vers­lu­mas, mer­gi­nos pa­sa­ko­jo, kad kiek­vie­na ko­man­da tu­rė­jo pa­teik­ti vers­lo idė­ją, su­skai­čiuo­ti, kiek at­siei­tų ją įgy­ven­din­ti, išaiš­kin­ti mar­ke­tin­go ga­li­my­bes ir t. t. Žo­džiu, rei­kė­jo pa­reng­ti tik­rą vers­lo stra­te­gi­ją. „Ga­liu pa­si­gir­ti, kad ma­no ko­man­da lai­mė­jo pir­mą­ją vie­tą“, – džiau­gė­si Ag­nė. Jai ant­ri­nu­si Gin­ta­rė ne­slė­pė, kad par­si­ve­žė daug idė­jų, ku­rias tik­rai iš­ban­dys sa­vo „Dra­pa­nų“ vers­le.

„Tai, ką ten pa­ty­rė­me, – vi­sam gy­ve­ni­mui. Abi jau esam „Ly­de­rys­tės aka­de­mi­jos“ Alum­ni klu­bo na­rės“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­nos.

Sup­ras­da­mos, ko­kia ne­rea­li ir neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis gau­na­ma to­kio­se sto­vyk­lo­se, bū­si­mo­sios dvy­lik­to­kės pa­si­ruo­šu­sios pa­si­da­lin­ti ja su ra­jo­no gim­na­zi­jų vie­nuo­lik­to­kais ir gal­būt juos įkvėp­ti ban­dy­ti pil­dy­ti an­ke­tą (ji pil­do­ma nuo gruo­džio pra­džios iki ki­tų me­tų ko­vo 11 die­nos). Juk kai bend­raam­žiai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, ji kur kas su­pran­ta­mes­nė.