Kas tvo­ras ar­dė, kas – viš­ti­des, tik mis­ti­niai laip­tai li­ko ne­pa­ju­din­ti

Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr.

Su­ju­di­mas Ber­žo­ro kai­me

„Že­mai­čio“ duo­me­ni­mis, mi­nė­to­ji ins­pek­ci­ja per­nai žings­niais iš­ma­ta­vo ko­ne vi­są Ber­žo­rą. Per ke­lis mė­ne­sius šia­me ne­di­de­lia­me kai­me­ly­je pa­tik­rin­tos ko­ne vi­sos so­dy­bos, pa­ma­tuo­tos jų te­ri­to­ri­jos. Ins­pek­to­riai aiš­ki­no­si, ar ber­žo­riš­kiai nė­ra lin­kę „pri­glaus­ti“ vals­ty­bi­nę že­mę. Kaip ži­nia, to­kių že­mės už­gro­bi­mų ypač daž­nai pa­si­tai­ko vi­so­kio­se pae­že­rė­se, o Ber­žo­ro pa­šo­nė­je kaip ty­čia ty­vu­liuo­ja gra­žu­tė­lis eže­riu­kas.

Ne­rei­kia nė sa­ky­ti, kad pa­žei­di­mų bu­vo ras­ta, ir ne vie­nas: kie­no tvo­ra į vals­ty­bi­nę že­mę „įli­pu­si“, kie­no – viš­ti­dė ar laip­te­liai, ve­dan­tys į pae­že­rę. Pa­žei­dė­jai ne­tru­kus ga­vo raš­tiš­kus nu­ro­dy­mus iš­tai­sy­ti šiuos trū­ku­mus ir at­lais­vin­ti vals­ty­bi­nę že­mę.