Naujausios
Prieš kiek metų Seime atsirado ir stiprus šaškininkas – Ramūnas Karbauskis. Jo atvesta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laikoma jo strateginio mąstymo vaisiumi. Vien geri darbai Naisiuose, televizijos serialo kūrimas yra tos strategijos apraiškos. Jau tada buvo skelbiama, kad šis šaškininkas-politikas – didelis strategas politiniuose sprendimuose. Pats jis tam niekados neprieštaraudavo.
Visgi laikai keitėsi, žmogus strategavo, bet nei jis, nei jo vadovaujama politinė jėga didelių pergalių nebepasiekė: partija tapo opozicine Seime, jis pats pasitraukė iš Seimo, o pati partija skilo. Pergalės vis rečiau ir rečiau džiugino. Aurelijaus Verygos iškėlimas kandidatu Prezidento rinkimuose buvo naujos šaškių partijos pradžia, o jo patraukimas ir parama kandidatui Ignui Vėgelei – netikėta kombinacija partijai papuolus į sunkią padėtį...
Viskas atrodė puikiai, nors nauja šaškė stebimai per daug savimi pasitikėjo, buvo šiek tiek nervinga, mažai patyrusi ir labai įžeidi. Kita vertus, ne kiekviena šaškė lentoje iš tolimo kampo iš karto gali šaškių dama tapti. Bet tai būtų menkniekis, jei nei iš šio, nei iš to atsiradusi priešininkų dama, kuri peršoko per Ramūno šaškę, o tada ir iki pergalės toli eiti nebereikėjo. Didysis šaškių strategas vėl pralaimėjo.
Nelabai tikiu, kad laimėjusi dama ką nors nukirs. Juk žmonės, žaidžiantys šaškėmis, nelabai žino šimtalangių šaškių taisykles. Jie labiau įpratę žaisti taip vadinamomis rusiškomis šaškėmis. Tikiu, kad pats politikos strategas moka žaisti ir tomis, ir kitomis šaškėmis, nežinau tik, kurios yra mėgstamiausios ir kuriomis geriau sekasi.
Visgi niekados nereikia prarasti noro tobulėti. Sako, kad žaidžiantis šaškėmis, kad ir rusiškomis, žymiai greičiau įsisavina šachmatų žaidimo paslaptis. O tada...