Gyvena mintimi, kad atsigriebs kitąmet

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­trau­ka
A. Vaš­ke­le­vi­čius sa­ko, kad dėl nu­keltų šven­čių ras­ti ren­gi­nių vedėją ki­tiems me­tams bus la­bai su­dėtin­ga
Nuo kovo 16-osios besitęsiantis ir visiems iki gyvo kaulo įgrisęs karantinas jau kitą savaitę gali būti atšauktas. Tuomet galbūt ir renginių vedėjams, muzikantams, pobūvių salių nuomotojams bei kitiems, besisukantiems renginių versle, gyvenimas nusidažys šviesesnėmis spalvomis – jie buvo vieni tų, kuriems pandemijos akivaizdoje nepasisekė bene labiausiai. Ir „Žemaičio“ kalbinti renginių verslo atstovai kovą, balandį bei gegužę įvardija kaip tuščius mėnesius, per kuriuos neteko beveik viso planuoto uždarbio.

Arba nukėlė, arba visai atšaukė

Plungiškis renginių vedėjas Egidijus Vaškelevičius pasakojo, kad paskelbus karantiną vieni žmonės savo šventes šiemet visai atšaukė, kiti jų datą tiesiog pavėlino keliais mėnesiais ar net nukėlė į kitus metus. 

„Iš pradžių kėlė iš kovo į birželį, vėliau jau iš birželio į liepą. Kaip bebūtų keista, dvejos vestuvės, numatytos liepą, taip pat nebevyks, nes kai kurie jų dalyviai negalės į Lietuvą grįžti iš užsienio. Be to, yra ir baimė švęsti“, – kalbėjo E. Vaškelevičius.

Ir ta baimė tvyro ne tik tarp švenčių dalyvių. Egidijus sakė žinąs atvejį, kai per pobūvį „Atostogų parke“ koronavirusu užsikrėtė visus linksminusi muzikantų šeima. Be to, paskutinėmis dienomis respublikinė žiniasklaida mirga antraštėmis, jog koronaviruso židiniais tampa būtent asmeninės šventės.

Po jų fiksuojami nauji viruso atvejai, tad, jei tik įmanoma, epidemiologai pataria tokias šventes atidėti. O jeigu jau švenčiama, bent jau laikytis visų rekomendacijų: riboti dalyvių skaičių, pagalvoti, ar verta dalyvauti rizikos grupėje esantiems žmonėms, sužiūrėti, kad į šventę neatvyktų asmenys, kurie turi būti izoliuoti arba kuriems pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių. Labai svarbi ir higiena.

Tęsdamas pokalbį Egidijus pridūrė, jog kol kas neaišku, kaip bus su miestelių šventėmis, kurias irgi kviečiamas vesti. Viskas priklausys nuo to, kokius ribojimus nustatys Vyriausybė. Tiesa, renginių vedėjai, pasak Egidijaus, stengdamiesi taikytis prie įvairių ribojimų, net švenčių programas bando keisti taip, kad žmonių sąlytis jose būtų kuo mažesnis. Bet visai išvengti kontakto esą neįmanoma – juk į šventes renkamasi pabendrauti.

Šis renginių sezonas – kone tuščias

Bet net ir karantino laikotarpiu kai kurie renginių vedėjai randa būdų dirbti.

„Yra tokių, kurie šventes pradėjo organizuoti jaunatviškai – nuotoliniu būdu. Per „Zoom“ programėlę porai valandų susijungia tiek renginių vedėjas, tiek muzikantas, tiek šventės svečiai ir šitaip bendrauja – žaidžia protmūšį, kitaip linksminasi“, – apie kolegų išmonę pasakojo plungiškis.

O paties Egidijaus darbotvarkėje pagyvėjimas nusimato tik liepą ir rugpjūtį. Dabar jei žmonės įvairiomis progomis susirenka pietums ar vakarienei, vedėjų nesamdo.

Nepaisant to, kad šis pavasaris ir vasara jam bei kitiems švenčių organizatoriams bus tuštoki, kitų metų darbų grafikas jau beveik užsipildė. Vieni jubiliatai ar būsimi sutuoktiniai iš anksto buvo numatę savo šventę 2021 metais, o kiti jas nukėlė į kitus metus būtent dėl karantino.

„Su kolegomis pasikalbam, kad tiems, kurie tik dabar galvoja apie savo šventę kitąmet, susirasti renginių vedėjus, muzikantus bus labai sudėtinga. Ir mano grafikas jau beveik užsipildė“, – neslepia Egidijus.

Tad atsigriebti už šiuos metus plungiškistikisi kitąmet. O iki tol esą bus galima tobulinti savo programas. Be to, vyras ir dabar yra užimtas – be studijų, vadovauja Plungės atvirajam jaunimo centrui, tad pajamos iš renginių nebuvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Vieni nukelia, kiti atsisako

Plungiškių grupės HOLIDAY įkūrėjas dainininkas Jonas sako, kad jo ir grupės darbas karantino metu buvo visiškai paralyžiuotas. Muzikantams valdžia dirbti neleido, teko gyventi iš santaupų. O juk reikia ir šeimas išlaikyti, ir finansinius įsipareigojimus vykdyti.

„Žmonės šventes atšaukia. Bandom tartis, derinti kitas datas. Su vienais susitariame ir šventės būna nukeliamos, o kiti jų visai atsisako“, – pasakojo plungiškis.

Atšaukdami asmenines šventes jų užsakovai dažnai teisinasi tuo, kad, bijodami užsikrėsti, svečiai paprasčiausiai nesusirinks. Juk yra ir gyvenančiųjų užsienyje, be to, į šventes kviečiami ir vyresnio amžiaus tėvai, močiutės, o jie – rizikos grupėje.

Artimiausias renginys grupei nusimato liepą, jei tik jau bus leidžiama dirbti. HOLIDAY įkūrėjas mano, jog net ir visiškai nutraukus karantiną renginių verslas dar kurį laiką merdės. Tai palies daugelį. Tarp žmonių įsigalėjusi baimė dar ilgai nedings ir lankytis dideliuose sambūriuose bus vengiama.

„Laiko reikės, bet, manau, vėliau įsilinguosim“, – optimistiška gaida pokalbį baigė muzikantas.

Pasitaikė ir kuriozų

Situacija, kai žmonės karantino metu masiškai atšaukinėjo vestuves, keisdami jų datas į vėlesnes, tapo įprasta ir Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Virginijai Jonauskienei. Tačiau per tą laiką buvo ir ypač nustebinusių būsimų jaunavedžių norų.

„Antai kai kurie turėjo tuoktis, pavyzdžiui, rugpjūtį, bet vestuvių datą atkėlė į balandį ar gegužę. Juokavo, kad jei tuoksis per karantiną, nereikės svečių kviesti“, – pasakojo V. Jonauskienė.

Visgi vyravo tendencija vestuvių per tuos tris karantino mėnesius atsisakyti. Jos buvo keliamos į kitus šių metų mėnesius. O tie sužadėtiniai, kurių vienas ar abu gyvena užsienyje, sumainyti žiedus nutarė kitąmet. Tokių porų buvo penkios ar šešios.

Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, vyru ir žmona šių metų kovą, nuo kurio vidurio paskelbtas karantinas, pasiryžo tapti tik dvi poros (tokiu pat metu pernai – 14), balandį – 6-ios (2019 m. balandį – 7-ios), gegužę amžiną meilę prisiekė 7-ios poros (pernai jų buvo 14).

Na, o vasara visada buvo kupina vestuvių. Ne išimtis ir šie metai, nesvarbu, kukliau ar trankiau, pačių artimiausių žmonių būryje ar su pulku svečių jas jaunavedžiai švęs. Birželio 11-iosios duomenimis, Plungės rajono civilinės metrikacijos skyrius šį mėnesį turėtų sutuokti 15 porų, liepą – 23-is, rugpjūtį – 29-ias. Šis skaičius dar gali keistis, mat prašymus tuoktis sužadėtiniai gali pateikti ir likus mėnesiui iki vestuvių, o jeigu po būsimosios nuotakos širdimi jau plazda gyvybė – ir prieš dvi savaites.

Anot V. Jonauskienės, šilčiausias metų laikas ypatingas ir tuo, kad tuomet padaugėja vadinamųjų išvažiuojamųjų vestuvių, kai vykstama santuokos įforminti į būsimų sutuoktinių pasirinktą vietą. Tokių santuokų Plungės rajone per metus įregistruojama apie 20.

Kitų rajonų savivaldybės yra numačiusios tokias vestuvių vietas, o Plungės savivaldybė jauniesiems leidžia rinktis. Svarbu, kad pasirinkta sodyba, parkas, piliakalnis, ežero pakrantė ar bet kuri kita įsimylėjėliams svarbi vieta būtų Plungės rajone.

Tarp mėgstamiausių vietų – įvairios sodybos bei Oginskių dvaras ir parkas, biblioteka.