Naujausios
Pasiūlė du modelius
Kaip sakė ŽŪA atstovė, iš arčiau susipažinti su inžinerijos mokslais galima pasitelkus atitinkamus mokymosi modelius – įsteigus eksperimentinę inžinerijos klasę arba šį mokslą integravus į bendrojo ugdymo programą.
Pasak D. Montvydaitės, būtų galima kurti bei svarstyti kitus variantus, tačiau šie esą – jau sėkmingai veikiantys kituose miestuose. Antai Rokiškyje antrąjį sezoną pradėjo pernai, susivienijus mokslui ir verslui, įsteigta eksperimentinė inžinerijos klasė, o dvi Kaišiadorių gimnazijos inžinerijos pamokas integravo į bendrą ugdymo programą. Pastaruoju keliu eis ir viena Kauno rajono švietimo įstaiga. Koordinatorės teigimu, abu modeliai sėkmingai veikia.
Daugiausia dėmesio D. Montvydaitė skyrė inžinerijos klasė modeliui. Koordinatorė akcentavo, jog tai – ne mokymosi erdvė konkrečioje vietoje, o ilgalaikis edukacinis projektas, skirtas bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams.
Jei Plungėje būtų taikomas būtent šis modelis, galimybė mokytis inžinerijos subtilybių ne tik per teorines žinias, bet ir per praktiką, būtų suteikiama 9–12 klasių mokiniams. Visos veiklos vyktų po pamokų, susitinkant kartą per mėnesį (6 akademinės val.) tiesiogiai ar nuotoliniu būdu.
Su moksleiviais dirbtų ŽŪA dėstytojai. Būtų organizuojamos išvykos į pačią akademiją. Projekto trukmė – metai. Svarbu ir tai, kad kiekvienas, baigęs inžinerijos klasę, gaus programos baigimo pažymėjimą, o norintieji toliau gilintis į inžineriją tą galės daryti eksperimentinėje klasėje ir ateinančiais mokslo metais.
ŽŪA atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad Plungės kraštas yra stiprus maisto pramonėje, todėl siūlė į inžinerijos klasę integruoti ir šią sritį.
Verslas palaiko
Kaip sakė D. Montvydaitė, Rokiškyje imtis tokio projekto iniciatyvą parodė vietos verslininkai, pastaruoju metu vis aštriau jaučiantys inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų trūkumą.
Verslo atstovų partneriais įgyvendinant įdėją tapo inžinierius rengianti ŽŪA ir Rokiškio profesinio mokymo centras. Buvo pasirašyta trišalė sutartis, kuria susitarta, kad ŽŪA sukuria edukacinę moksleiviams skirtą programą, o verslas finansuoja moksleivių keliones į Kauną bei sudaro sąlygas jų užsiėmimams vietos įmonėse, o pasirinkusiesiems inžinerijos studijas – mokomosioms praktikoms bei baigiamųjų darbų rengimui.
Pagrindinis Rokiškio verslininkų tikslas – kad jaunimas rinktųsi inžinerijos studijas ir po jų grįžtų dirbti į gimtąjį kraštą, taip jį stiprindami.
To paties norėtų ir Plungės verslo atstovai, dalyvavę pirmadienį vykusiame posėdyje. „Be jaunų specialistų verslas yra pasmerktas, todėl tikrai esam pasiruošę palaikyti iniciatyvą ir prisidėti prie jos įgyvendinimo finansiškai“, – kalbėjo įmonės „Plungės šaltis“ atstovas Justinas Šimkus.
Kad būtina imtis kažkokių sprendimų, sprendžiant inžinierių stokos problemą, sutiko ir UAB „Constro“ vadovas Antanas Borumas, tačiau jis ragino nesusitelkti ties maisto pramone, nes, jo žodžiais, Plungės krašte išvystyta ne tik ši, bet ir metalo pramonė.
Kaip stipriai šiuo metu stinga kvalifikuotos darbo jėgos ir kad dėl to jau dabar būtina imtis kažkokių priemonių, sakė suvokiantis ir komiteto narys bei Plungės verslo ir technologijų mokyklos direktorius Audrius Misiūnas. Jis išreiškė viltį, jog inžinerijos mokslu pavyks sudominti didelį būrį jaunimo.
Svarbiausia užduotis dabar – išgryninti labiausiai Plungei tinkantį žinių perdavimo modelį, aptarti bendradarbiavimo sutarties tarp mokslo įstaigų, Savivaldybės ir verslo įmonių sąlygas, kad kuo greičiau jau kitur veikiantį projektą būtų galima paleisti ir Plungėje, viliantis, kad jo dėka į regionų verslus po kelerių metų įsilies šiuolaikišką inžinerinį ir profesinį išsilavinimą įgiję aukštos kvalifikacijos specialistai.