Naujausios
Galimybes užkerta kontrolė
Prie pastarųjų turbūt galima priskirti du Plungėje veikiančius sporto klubus – Reginos Šilenskienės sporto centrą bei „Eolą“.
Pirmajam vadovaujanti R. Šilenskienė galimybių pasu nė kiek nesidžiaugia ir nemano, jog tai kažkoks palengvinimas.
„Sunku sukontroliuoti. Nes yra nuolatinių klientų, kurie labai laukė atidarymo ir lanko. Aišku, jų labai mažai, bet jie mano nuolatiniai. Tai jie yra nesiskiepiję arba pasidarę testus. O jei kažkas skiepijas, tai kaip aš juos sukontroliuosiu? Negaliu išskirti žmonių – tas gali, tas ne. Negaliu pasakyti – tu neik, nes ir taip tų žmonių nėra“, – kalbėjo centro vadovė.
Esą būtent dėl šios priežasties centras pasirinko dirbti taip, kaip dirbo ir anksčiau, – su apribojimais, bet be galimybių paso.
Turintieji galimybių pasą negalės laisviau jaustis ir sporto klube „Eola“, mat ir jis dirbs ligtoline tvarka. Taip pat dėl kontrolės. Klubo vadovė Kristina Tautavičienė „Žemaičiui“ sakė, jog į klubą žmonės ateina net tada, kai tuo metu administratorės nebūna. Vidun patenka naudodamiesi sistema su piršto atspaudu.
„Tai jeigu žmogus ateis, kai nėra administracijos, kas jį patikrins? Čia labiau techniniai dalykai. Mes neturim galimybės taip padaryti, dėl to ir nedarom“, – kalbėjo vadovė.
Tad „Eola“ ir toliau žada dirbti vienam sportuojančiajam užtikrindama 20 kv. m plotą, o grupinėse treniruotėse mankštintis priimdama ne daugiau kaip po penkis asmenis.
Patys žmonės žiūri kreivai
Galimybių pasu kol kas nepamojuosi ir atvykęs į prie Platelių ežero, Paplatelės kaime, įsikūrusią sodybą „Po ąžuolais“. Apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikianti bei į baseino ir pirčių erdvę kviečianti sodyba kol kas irgi žada dirbti ligtoline tvarka.
„Mums dėl kontrolės nepatogu, – atvirauja sodybos šeimininkas Virginijus Leliuga. – Na, kas juos sukontroliuos? Renginiams, manau, viskas tvarkoj: atvažiuos užsakovas, jis prisiima atsakomybę dėl tų pasų, bet tokioms kasdienėms paslaugoms, baseinui, maitinimui... Net nežinau... Užsiimti kontrole, sužiūrėti... Kol kas dar nuomonės neturim.“
„Po ąžuolais“ kavinukėje ir toliau teks maistu mėgautis lauko terasoje. Anot V. Leliugos, ir patys žmonės į tokius atlaisvinimus dar kreivai žiūri. Bent jau tie, kurie šeimomis apsilanko baseine. Jie vargiai norėtų, kad su jais kartu pramogautų, kaip dabar įprasta sakyti, kitas namų ūkis. Kad ir su galimybių pasais.
„Esam pasiruošę“
Tačiau ne visi tokie skeptiški Vyriausybės patvirtintos naujovės atžvilgiu. Sprendimu įvesti galimybių pasą džiaugiasi kavos baro Plungėje „Mr. NOM cafe bar“ savininkas Martynas Vyšniauskas. „Žemaitis“ anksčiau rašė, kad jis buvo prisijungęs prie kovo 16-ąją vykusios akcijos „Paskutinė verslo vakarienė“, kuria siekta atkreipti Vyriausybės dėmesį, jog metus be realios paramos paliktas apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiantis verslas ilgai netemps ir duris juos pamėgusiems klientams gali uždaryti visam.
Tąkart M. Vyšniauskas sakė jau praradęs tikėjimą, kad situacija pasikeis į gerą, ir neslėpė, jog kavinukė laikosi ant paskutinio siūlo. Todėl nenuostabu, jog leidus vidun priimti žmones, turinčius galimybių pasą, M. Vyšniauskas tokiu palengvinimu verslui džiaugiasi.
„Drąsiai gali ateiti ir naudotis, esam pasiruošę nuo vakar (pirmadienio – aut.). Vakar dar nelabai sulaukėm kažko, bet šiaip viskas tvarkoj. Esam UŽ. Jokių problemų toj vietoj nematom. Jeigu yra galimybė atsisėsti viduj, kodėl ja nepasinaudoti?“ – kalbėjo kavinukės šeimininkas.
Paklaustas, ar nebuvo pasipiktinimo, kad šitaip lyg ir skirstomi žmonės, M. Vyšniauskas sakė to negirdėjęs. O ir nematė reikalo garsiai skelbtis, kokiu būdu dirbs minėtam pasui įsigaliojus, tad gal ir dėl to jokių neigiamų atgarsių nesulaukęs. Tikisi, kad ir nesulauks.
Pasak jo, jeigu į tai pradėtume žvelgti kaip į nesiskiepijusių ar koronavirusu nepersirgusių žmonių diskriminaciją, tada reikėtų nepamiršti ir kito kampo. „Jeigu žmogus pritaria vakcinacijai, yra persirgęs ir pasidaręs testą, tai kodėl tada jį diskriminuoti ir neįleisti į vidų?“ – retoriškai klausė M. Vyšniauskas.
Nenori skirstyti žmonių
Kitos nuomonės yra Plungės Senamiesčio aikštės širdyje įsikūrusi kavinė „Fortūna“, beje, kovą taip pat prisijungusi prie „Paskutinės verslo vakarienės“ akcijos. Tąsyk „Žemaičio“ kalbinta kavinės savininkė Jūratė Žadeikytė sakė ne paramos ar lengvatų laukianti, o leidimo normaliai dirbti. Tačiau tokie atlaisvinimai, kokie yra dabar, kavinės netenkina. Savo feisbuko paskyroje ji pasidalijo įrašu, kuriame skelbiama, jog visi klientai yra vienodai svarbūs, tad kodėl reikėtų kuriuos nors išskirti ir palikti už durų.
„Negalėdami visiems savo klientams užtikrinti vienodų sąlygų, atsisakome galimybės savo versle naudoti galimybių pasą. Mes ir toliau Jus Visus priimsime savo lauko terasoje, toliau teiksime Jums maistą išsinešimui“, – rašoma pasidalintame įraše.
Išvydę jį kavinės esami, o gal tik būsimi klientai ėmė rašyti palaikančius komentarus, gyrė už žmoniškumą, sakė apsilankysiantys ten vien dėl tokio požiūrio.
Tačiau, kaip visada, yra ir kita medalio pusė, tad atsirado ir kritikuojančiųjų. Į diskusiją po kavinės pasidalintu įrašu įsiterpė net teisininkė, pabrėždama, kad diskriminaciją galima įžvelgti ir tokiame sprendime, mat kavinė esą „eliminavo teisę sėdėti viduje galintiems tai daryti ir suteikė prioritetą tiems, kurie negali ir nenori sėdėti viduje. Taigi, ar pasirinksit vieną sprendimą, ar kitą, vis tiek vieni bus diskriminuojami.“
Tačiau kavinės savininkai ir kiti palaikantieji liko prie savo nuomonės, kad vienodai aptarnauti su pasu ar be – tolerantiškumo, o ne diskriminacijos forma, netgi „pasipriešinimas tam, kas visą tą sugalvojo, jog būtų galima apsieiti ir be „šitų kažkokių pasų“.
„Tik norime atsigauti po šešių mėnesių bado“
Norėdami sužinoti ir kitų nuomonę apie galimybių pasą, apskambinome ir daugiau įstaigų. Ir likome nustebę, jog vieni, anksčiau dosniai daliję komentarus žurnalistams, šįsyk pasisakyti atsisakė. „Per sudėtinga tema. Nenorėčiau komentuoti“, – į ragelį sakė vienos maitinimo įstaigos direktorius.
Surinkę kitą numerį taip pat išgirdome, kad įstaiga viešai komentuoti situacijos nenori. Tik vėliau sutiko, susitarus, jog neatskleisime jos pavadinimo. O tam, pasirodo, yra svarių priežasčių. Įstaigai vadovaujantis asmuo sakė, jog galimybės dirbti pilnesne koja laukė šešis mėnesius ir naiviai tikėjosi, kad Vyriausybės įvestu galimybių pasu apsidžiaugs ir klientai. Tačiau socialiniame tinkle pasidalijus džiugia žinia, jog turintieji tokį pasą dabar galės prisėsti ir viduje, sulaukė priešingos reakcijos, nustebinusios ir juos pačius.
Esą prasidėjo aršus puolimas, būta net grasinimų – tiek įstaigai, tiek jos vadovui, pagėdinimų, kaip drįsta šitaip „nemoraliai“ elgtis, ignoruoti kitus klientus.
„Ne mes tas sąlygas sugalvojom ir neturim prisiimti kaltės. Mes tik norim atsigauti po sunkaus laikotarpio – šešių mėnesio bado. Ir stengiamės dirbti taip, kaip mums nurodo. Labai norėtume atsidaryti, visus įleisti, su visais būti draugai, bet taikomės prie situacijos“, – kalbėjo vadovas.
Tad įstaiga dirbs pasinaudodama palengvinimu, bet šito nuo šiol niekur nepabrėš. Klientai tai sužinos tik atvykę į vietą. Mat kai kuriems išvysti žodžius, jog įstaiga priima į vidų tik su galimybių pasu, pasirodo, tolygu buliui parodyti raudoną skudurą. Ir tai kai kuriuos klientus gali ne pritraukti, o priešingai – atbaidyti.
Vadovas sako pastebėjęs, kad ir kituose miestuose veikiantys verslai pasirinko elgtis taip pat – apie išskirtines sąlygas turintiesiems galimybių pasą garsiai neeskaluodami, matyt, kad neiššauktų priešiškų reakcijų, netgi puolimo.
O Vyriausybė mano, kad galimybių pasas – palengvinimas ir verslams, ir gyventojams, todėl kviečia pasiskiepijusius, persirgusius ar neigiamą COVID-19 testą turinčius gyventojus registruotis internetinėje svetainėje gpasas.lt ir gauti galimybių pasą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau pačią pirmą dieną tuo pasinaudojo daugiau kaip 150 tūkst. gyventojų.