Rie­ta­viš­kė Dai­va Jur­kie­nė: „Kū­ry­bi­nis įkvė­pi­mas – do­va­na iš ma­mos“

Dai­vos JUR­KIE­NĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Me­ni­nin­kės ge­nai – iš ma­mos

D. Riebž­dai­tė-Jur­kie­nė ne tik užau­go Rie­ta­ve. Pa­ra­ga­vu­si emig­ran­to duo­nos sko­nio, su­grį­žo at­gal prie sa­vo šak­nų. Jau­na, 37-erių me­tų mo­te­ris taip pa­sa­ko­jo apie sa­vo gau­sią, pen­kių vai­kų šei­mą, ku­rio­je užau­go:

„Plun­giš­kiams ir ne tik ge­rai ži­no­ma ma­no ta­len­tin­ga ir me­niš­ka se­sė Al­ma Riebž­dai­tė, ku­ri ra­šo ei­les, ta­po pa­veiks­lus, o man vi­sų pir­ma yra la­bai ar­ti­mas žmo­gus ir di­de­lis įkvė­pi­mo šal­ti­nis tiek kū­ry­bo­je, tiek as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Tė­ve­liai – An­ta­nas ir Al­do­na Riebž­dai, abu jau pen­si­nin­kai, mė­gau­ja­si ra­miu ir lė­tu gy­ve­ni­mo tem­pu. Ma­ma vi­sai ne­se­niai, su­lau­ku­si 72 me­tų, vi­sus ap­lin­ki­nius ėmė ir nu­ste­bi­no pra­dė­ju­si ta­py­ti pa­veiks­lus, ku­riuo­se do­mi­nuo­ja pei­za­žai. To­dėl ma­nau, kad me­ni­nis pa­jau­ti­mas ir kū­ry­bi­nis įkvė­pi­mas mums, vai­kams, te­ko bū­tent iš jos.“