Sva­jo­nių dar­bas aukš­tai virš de­be­sų

Vik­to­ri­jos TUR­ČINS­KY­TĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Griež­ta at­ran­ka ir in­ten­sy­vūs moks­lai

V. Tur­čins­ky­tė užau­go Plun­gė­je, V. Ma­čer­nio gat­vė­je. Tė­tis Vy­tau­tas – te­kin­to­jas, o ma­ma Al­ma – siu­vė­ja. Tė­ve­liai vi­sa­da be­są­ly­giš­kai pa­lai­kė sa­vo duk­rą, kad ir ko­kias sva­jo­nes ji puo­se­lė­da­vo. Vik­to­ri­ja daž­nai lai­ką leis­da­vo su se­ne­liais Ja­ni­na bei Vy­tau­tu ir mo­čiu­te Eu­ge­ni­ja, ku­rie jai to­kie pat bran­gūs kaip ir tė­vai. Šiuo me­tu kraš­tie­tė ofi­cia­liai gy­ve­na Vil­niu­je, nors čia pra­lei­džia la­bai ma­žai lai­ko.

„Po vi­du­ri­nės mo­kyk­los bu­vau la­bai pa­si­me­tu­si, ne­ži­no­jau, ko no­riu gy­ve­ni­me, tad la­bai neap­gal­vo­tai pa­si­rin­kau mais­to sau­gos stu­di­jas Kau­ne. Tik bai­giant šias stu­di­jas su­pra­tau, kad man ši pro­fe­si­ja ne­tin­ka. Ta­da me­tus lai­ko Vil­niu­je stu­di­ja­vau bio­lo­gi­jos iš­ly­gi­na­mą­sias stu­di­jas. De­ja, ir tai ma­nęs ne­su­ža­vė­jo, bet ta­da ne­ti­kė­tai at­ra­dau avia­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo Vik­to­ri­ja.