www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2025-10-16
Facebook

Palėpė

paleperubrikainternetui

Česnakai vietoje šakočio

Dar­žo­vių pa­ketų „pre­nu­me­ra­ta“ Ki­to­se ša­ly­se ši pra­kti­ka vie­naip ar ki­taip at­ran­da­ma iš nau­jo. Jei sa­vo ko­lek­ty­vi­niuo­se so­duo­se ir „aruo­se“ au­gi­no­me viską, kas įma­no­ma, dėl ne­pri­tek­liaus, da­bar vis daž­niau to­kios veik­los ima­ma­si dėl eko­lo­gi­jos. Gam­tos sąly­gos kas­met vis la­biau kin­ta ir rūstėja, der­liai mažė­ja. Da­ro­si sun­ku ne tik pa­so­din­ti, bet ir nuim­ti der­lių, o mais­to po­rei­kis […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Paskutinė vasaros puokštė Žolinei

At­sis­vei­ki­ni­mas su va­sa­ra Šį po­sūkio ru­de­niop tašką – Šven­čiau­sios Mer­gelės Ma­ri­jos ėmi­mo į dangų dieną – mūsuo­se daž­niau įpras­ta va­din­ti Žo­li­ne ar­ba pa­sku­ti­ne va­sa­ros šven­te. Po jos jau ne­si­skleis nau­ji žie­dai, baigs nok­ti vai­siai, po jos jau ne­sėsi ir ne­so­din­si šių metų der­liui, tik ki­tiems me­tams, po jos jau dvel­kia ru­de­niu. Kiek­vie­nas mūsų sau­go­me vai­kystės pri­si­mi­ni­mus […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Negailestinga žmogaus valdovė

Moteris subūrė pomėgis dainuoti Cik­lo­nas „Bernd“ pa­skan­di­no slėnio gy­ven­to­jus Šią va­sarą Eu­ropą skal­bia lietūs. Ne vie­no­je ša­ly­je bu­vo pra­ne­ša­ma apie įvai­rias ne­lai­mes, ta­čiau tai, kas nu­ti­ko Vo­kie­ti­jo­je, sun­ku nu­sa­ky­ti ir dar sun­kiau įsi­vaiz­duo­ti. Per par­ą į vieną kvad­ra­tinį metrą – 200 l van­dens, ir tai nu­ti­ko kal­nuo­to­je vie­tovė­je. Prieš tai jau įmir­ku­si žemė ne­pajėgė taip […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Apie atlaidus ir ubagus

Baltosios lazdelės dieną perrinko valdžią Kai Šven­ta Ona bu­vo duo­nos po­nia Pats vi­dur­va­sa­ris, tuo­jau ir lie­pos ga­las su Šven­ta Ona ir pir­mu ru­gių pėdu, tai­gi ir naują­ja duo­na. Tik nei šie­napjūtė ar saulės no­ki­na­mas der­lius šių laikų žmo­gui ne­bėra tam tik­ras at­skai­tos taš­kas, reiš­kian­tis svar­bius po­ky­čius gy­ve­ni­me. Mes ne­be­gy­ve­na­me žem­dir­biš­ko gam­tos ka­len­do­riaus rit­mu, dau­ge­lis anks­čiau svar­bių […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Optimizuotos paslaugos nuteikia pesimistiškai

Teo­ri­ja Už ke­lių ki­lo­metrų esan­čio mies­te­lio cent­re pa­što sky­riaus ne­li­ko. Dėl šios re­for­mos su ap­lin­ki­nių kaimų gy­ven­to­jais šil­tai at­si­svei­ki­no daug metų spaudą, pen­si­jas, duo­nos ke­palą ar šiaip būti­niau­sių da­lykų per pus­nis bei pur­vy­nus gy­ven­tojų pa­pra­šy­ta ga­be­nu­si laiš­ki­ninkė. Kai pa­sku­tinį kartą ji iš­va­žia­vo, ne vieną žmogų ap­ėmė jaus­mas, lyg kaž­kas mie­lo, įpras­to, ži­no­mo ir pa­ti­ki­mo nu­to­lo […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Žemaičių kankiniai

Dolomitų kalnai išbandė ir šiauliečius Kai lai­kas dil­do pri­si­mi­ni­mus „Že­mai­čių kan­ki­niai“ – taip pa­va­din­tos bro­šiū­ros ko­piją ir straips­nių, at­si­mi­nimų, pub­li­kuotų mūsų ra­jo­no spau­do­je, rin­kinį at­vežė buvęs Ku­lių se­niū­nas Bro­nius Ma­žo­nas.  „Apie juos rei­kia pa­ra­šy­ti „Že­mai­čiui“, rei­kia pri­min­ti apie tai, kas įvy­ko Rai­nių miš­ke­ly­je“, – siūlė žmo­gus. Iš tiesų, kas ta­da įvy­ko – pro­tu ne­su­vo­kia­ma, nes to­kio […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno“

Kur beei­tum, kur pa­si­suk­tum, kva­pai, spal­vos, gar­sai vi­lio­ja su­sto­ti, bent aki­mir­kai pa­si­gėrėti šio metų lai­ko pa­veiks­lu, ko­kio, turbūt, ne­pa­kar­totų joks dai­li­nin­kas. Ką tik šven­tas An­ta­nas pra­dėjo šie­napjūtę, ir ne­tru­kus mar­gi pievų ki­li­mai bus su­vy­nio­ti į šie­no ri­ti­nius. Ne­nuos­ta­bu, kad to­kiu me­tu vi­si no­ri­me į gamtą ir kad vie­na gra­žiau­sių metų šven­čių – Ra­sos, va­sa­ros saulėgrį­ža […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Grėblys, grėblys man lizdą ardys…“

Šie­napjūtė – va­sa­ros pra­džia Se­na dai­na apie liūdną griežlės da­lią, kai grėblys ža­lio­jo­je lan­ko­je ar­do paukš­te­lio liz­delį, o šis, varg­še­lis, nie­ko ki­to ne­ga­li pa­da­ry­ti, tik tupė­ti už ark­lio pėdos ir žiūrė­ti pro pra­dalgėlę. Žmo­gaus ir gyvū­ni­jos grum­tynės vyks­ta se­niai ir, pa­na­šu, kad žmo­gus, su­kūręs ga­lingą tech­niką, vis la­biau lai­mi. Tuo pa­čiu ir pra­lai­mi, nes nyks­tant bio­lo­gi­nei […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kaimynų šventė be kaimynų

Tols­ta­me nuo gam­tos ir vie­ni kitų Jei to­kių planų ima­ma­si vi­sos Eu­ro­pos Sąjun­gos mas­tu, ma­tyt, ta kai­my­nystės pro­ble­ma nėra men­ka. Ir iš tiesų, kai­my­nai ir kai­my­nystė le­mia daug. Mie­li ir ge­ri, ar­ti­mi ir to­li­mi, brangūs ar nemėgs­ta­mi, mūsų kie­mo ar vals­tybės kai­my­nai. Sa­ko­ma, kad kai­mynų ir gi­mi­nių ne­pa­si­rink­si, o ge­ras ar­ti­mas kai­my­nas bran­ges­nis už to­limą gi­mi­naitį. Kai­mynų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kaip eina laikas

Turbūt kiek­vie­nas iš mūsų per dieną jei ne ke­letą, tai bent vieną kartą pa­sa­ko­me: „Oi  kaip ne­tu­riu lai­ko“. Ar­ba at­si­dūsta­me ir pa­gal­vo­ja­me, kad taip mie­lai leis­tu­me sau vieną ar kitą ma­lo­numą, bet tam vi­sai ne­tu­ri­me lai­ko. Vos tik įsi­jun­gi ra­diją ar te­le­vi­zo­rių, net iš ten žur­na­lis­tas pa­niš­ku bal­su tram­do sa­vo pa­šne­kovą, sa­ky­da­mas, kad rei­kia baig­ti […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Jei dar rašytume laiškus

Nie­kas ne­pa­matė ir nie­kam ne­reikė­jo ma­žytės pūkuo­tos mie­los ka­manės. Jei būtu­me lai­ku su­stoję, galbūt šiai ma­žai gy­vy­bei iš­gelbė­ti būtų už­tekę mūsų rankų ši­lu­mos ar kris­le­lio cuk­raus, iš­tir­pin­to la­še­ly­je van­dens. Juk daž­niau­siai ką sal­daus pa­lai­žiu­si, ka­manė at­kun­ta ir nu­zvim­bia sa­vo ke­liais. Šal­tas pa­va­sa­ris gynė paukš­čius ar­čiau prie namų, gervės sna­pais arė pa­sėlių lau­kus, gand­ras ieš­kojo, ką […]

Daugiau
img0965rev

Be klumpių ir klumpakojo

  Kur din­go klumpės? Ar dar yra meistrų, šian­dien mo­kan­čių klum­pes išd­rož­ti? Ne pa­ro­dai, bet avė­ti, kad tiktų kas­die­nai ar bent „Su­var­tu­ko“ klum­pa­ko­jui su­šok­ti. Nebė­ra, din­go, nors bu­vo mūsų sa­vas­ties da­lis, neats­ki­ria­mos kas­die­nos pa­ly­dovės, ypač Že­mai­ti­jo­je. Olan­dai iki šiol did­žiuo­ja­si sa­vo klumpė­mis ir vi­sai ne­si­gėdi jų avė­ti ar do­va­no­ti –  klum­pes pa­ma­ty­si ko­ne kiek­vie­no olan­do […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Pasakyk, mamute, kas gi tie linai“ (II)

Tęsi­nys. Prad­žia – ba­land­žio 16 d. nu­me­ry­je Li­ne­lių raut iš­varė Lie­tu­viškų dainų apie li­no ke­lią be ga­lo daug, jo­se ap­dai­nuo­ja­mas ir sun­kus dar­bas ruo­šiant pluoštą, ir pa­ti li­no „kan­čia“. Dai­nos, ap­dir­bi­mo įran­kiai, nau­do­ta tech­ni­ka, įvai­rios tra­di­ci­jos – jau tik is­to­ri­ja. Ne­be­daug likę žmo­nių, ku­rie sa­vo ran­ko­mis rovė li­nus, juos klojė­jo, mynė, dėvėjo li­ni­nius marš­ki­nius ir valgė […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Pasakyk, mamute, kas gi tie linai?“

Šiauliuose – kilmingųjų murklių desantas Li­no ša­lis – už­marš­tin In­for­ma­ci­nių šal­ti­nių duo­me­ni­mis, li­nai Lie­tu­vo­je pra­dėti au­gin­ti maž­daug prie­š 4 000 metų. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je linų pluoš­tas bu­vo vie­na iš pel­nin­gai ir gau­siai eks­por­tuo­jamų pre­kių. Net eko­no­minės krizės me­tais (1929–1939 m.) linų pluoš­to eks­por­tas au­go apie pu­sant­ro kar­to. Dau­giau­sia linų Lie­tu­vo­je au­gin­ta 1940 m. – 96,6 tūkst. […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Apie ma­žus na­me­lius su naš­lai­čių ir jur­ginų dar­že­liais

Kur žem­čiū­gai, ža­lios rūtos, kur rai­ba ge­gutė? Kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo būdą, kaip pa­bėgti nuo įtam­pos ir kas­die­nybės. Be­veik nea­be­jo­ju, kad ypač šiuo me­tu dau­gu­ma tų, ku­rie nie­ka­da net ne­manė turėję bent men­kiau­sio no­ro už­siim­ti so­di­nin­ka­vi­mu, stai­ga pa­ju­to sa­vy­je ky­lan­čią ža­liąją bangą – mums pri­reikė au­galų. Kam­ba­ri­nių, lau­ko, vi­so­kių, kad šiek tiek ap­rim­tu­me nuo vi­sus mus […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Ber­ly­ne (ne)nu­šur­mu­lia­vo „Ža­lio­ji sa­vaitė“

Kuršėniškiai telšiškius pasiuntė į nokdauną Atei­ties vi­zijų ren­gi­nys Prieš ke­le­rius me­tus to­kiais šaukš­tais „Ža­lo­sios sa­vaitės“ me­tu Ber­ly­ne ap­do­va­no­jo vie­na vo­kie­čių kom­pa­ni­ja. Ta­da jais ka­bi­no­me le­dus, pa­ga­min­tus iš lu­binų pie­no, gėrėme ka­žin ko­kią fu­tu­ris­tinę gaivą ir stebė­jomės dau­gy­be mais­to ir ki­to­kių nau­jo­vių, ku­rios šio­mis die­no­mis ne­bėra to­kios ste­bi­nan­čios. Tai svar­biau­sias ir did­žiau­sias (bent jau Eu­ro­po­je) žemės […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kai merkiasi tyro akys

Linkuvą sukrėtė gimnazijos sargo žmogžudystė Jei mums tiek daug vis­ko ne­reikėtų Di­de­liam mies­te gy­ve­nu­si ma­no te­ta, kar­tais iš ten ati­trūkda­ma mėly­niau­ti, ne kartą sva­jo­da­vo kaip nors su­gau­dy­ti ir na­mo par­si­vež­ti tą ne­nu­sa­ko­mai gaivų ty­ro kvapą. „Ge­riau už bet ko­kius prancū­ziš­kus kve­pa­lus“, – sa­ky­da­vo ji, kiek galė­da­ma gi­liau sa­vin trauk­da­ma ty­ro orą. Lyg galė­tum jo tar­si […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Puodžiai. Pamiršta istorija

Ligoninės pacientus ir personalą užbūrė muzika Nė su ži­bu­riu ne­be­ra­si Plungės jo­mar­kuo­se la­bai lau­kia­mi būdavę puod­žiai iš Mi­žui­kų kai­mo. Jie sa­vo dir­bi­niais garsė­jo jau XIX a.  pa­bai­go­je bei XX a. pra­džio­je. O mos­tai­tiš­kiai sa­vo ga­mi­nius vež­davę į Klaipė­dos tur­gus iki pat vėlyvų po­ka­rio metų. Mo­lio dir­bi­nių būta daug ir įvai­rių. Gau­sioms šei­moms reikė­jo ne­ma­žai indų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Metas, kai upės nešė ledus ir sielius

Studentai sveikino su pavasariu Žvel­sa garsė­jo ne tik vėžiais Mi­ni­ja bu­vo pa­grin­dinė upė, ne­šu­si dau­gybę ku­bi­nių metrų me­die­nos, bet jos in­ta­kais, ma­žesnė­mis upelė­mis po­tvy­nių me­tu taip pat plaukė sie­liai, tik trum­pes­ni, dau­giau­siai va­di­na­mie­ji po­pier­med­žiai. Vie­na to­kių upių – kai­ry­sis Mi­ni­jos in­ta­kas Žvel­sa, dar va­di­na­ma Žvizd­re, garsė­ju­si ne­pap­ras­ta gau­sy­be upi­nių pla­čiaž­nyp­lių vėžių. Ji sru­ve­na iš Dau­synų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Plas­ti­ko ka­ra­lystės įkai­tai

Be šaukš­to ne­lik­si­me Eu­ro­pos Par­la­men­to spren­di­mas ne­reiš­kia, kad to­kių mums įprastų ir pa­to­gių kas­die­nių daiktų nuo šių metų teks vi­sai at­si­sa­ky­ti. Jais galė­si­me ir to­liau nau­do­tis, tik ki­to­kiais – pa­ga­min­tais iš eko­lo­giškų ir bios­kaid­žių med­žiagų. Nau­jos kar­tos ga­mi­niams jau ir da­bar nau­do­ja­mas krak­mo­las, bam­bukų, pluoš­ti­nių ka­na­pių, rapsų alie­jus, cuk­ra­nend­rių išs­pau­dos, šiau­dai, pal­mių la­pai, per­dirb­tas po­pie­rius ir […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kai ato­mas ne­be dir­ba, bet ka­ra­liau­ja

Tra­giš­ka jau­no mies­to lem­tis Liud­mi­la Ig­na­ten­ko, Čer­no­by­lio gaisrą ge­si­nu­sio ir nuo ap­švi­tos ne­tru­kus mi­ru­sio ug­nia­ge­sio žmo­na, vie­na­me in­ter­viu LRT ra­di­jui pa­sa­ko­jo, kad Pri­petė iki ava­ri­jos bu­vo la­bai gra­žus, gy­vy­bin­gas mies­tas, pil­nas jaunų šeimų ir vaikų. Jo namų sie­nas puošę už­ra­šai „Te­gul ato­mas dir­ba, o ne ka­riau­ja“. Ta­da nie­kas ne­įtarė, kad ne­tru­kus mies­tas žus. Neį­tarė ir […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Su Va­sa­rio 16-ąja!

Taip se­niai, kad net pa­mir­šo­me Kaip būti tik­ru sa­vo tėvynės pa­trio­tu, gynė­ju, gar­sin­to­ju ar, pa­pras­čiau­siai, ei­li­niu gy­ven­to­ju? Ar ši die­na mums – tik­rai šventė, ku­rią sau­go­jo ir minė­jo mūsų tėvai? O gal mums tai tik dar vie­nas rau­do­nas ka­len­do­riaus la­pe­lis tuo­jau po Va­len­ti­no die­nos, kai rei­kia prie namų iš­kel­ti tris­palvę, nes tą pa­da­ry­ti įpa­rei­go­ja įsta­ty­mas? […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kuo kve­pia žie­ma ir snie­gas?

Snie­gas va­lo ne tik orą Mūsų ne­vil­čiai – ga­li. Ka­na­dos pro­fe­sorės Pa­ri­sa Ariya iš McGill uni­ver­si­te­to Mon­rea­ly­je (Kve­be­ko pro­vin­ci­ja) va­do­vau­ja­ma moks­li­ninkų grupė, be kitų da­lykų, jau ke­le­rius me­tus ty­rinė­ja ir snie­go su­dėtį bei snai­gių fi­zi­nes sa­vy­bes. Po at­liktų stu­dijų, trum­pai api­bend­ri­nant, moks­li­ninkų grupė pa­skelbė, kad snie­gas, ypač prie­mies­čiuo­se ir mies­tuo­se, su­ge­ria au­to­mo­bi­lių ir ki­tas iš­me­ta­mas […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Te­gu būna Lie­tu­va Lie­tu­va, mai­šy­tie­ji – mai­šy­tai­siais, o že­mai­čiai – že­mai­čiais“

2021-ie­ji – J. A. Pabrė­žos me­tai Prieš kurį laiką Kre­tin­gos sa­vi­val­dybės ini­cia­ty­va pa­minė­tos šio neei­li­nio Že­mai­ti­jos sūnaus 250-osios gi­mi­mo me­tinės bei pra­dėti ren­gi­niai, skir­ti J. A. Pabrė­žos me­tams. Jur­gis Amb­ra­zie­jus Pabrė­ža gimė 1771 m. sau­sio 15 d . Skuo­do ra­jo­no Ve­čių kai­me, pa­si­tu­rin­čio vals­tie­čio, gal net ba­jo­ro, šei­mo­je. 1786–1791 m. mokė­si Kre­tin­gos gim­na­zi­jo­je, apie 1791–1794 […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kap šne­kie­juom, šne­kam ė šne­kie­sam že­maitėš­ka

5-asis tarp­tau­ti­nis že­mai­čių kal­bos dik­tan­tas Skuo­do ra­jo­no sa­vi­val­dybės R. Gra­naus­ko vie­šo­ji bib­lio­te­ka su Skuo­do že­mai­čių drau­gi­ja pra­dėjo reng­ti že­mai­čių kal­bos dik­tantų ra­šymą. Šie­met dik­tantą rašė jau penktą kartą. Tris pir­muo­sius skre­be­no tik šio­je bib­lio­te­ko­je su­si­rinkę Skuo­do ra­jo­no gy­ven­to­jai. Per­nai jau su­da­ry­ta ga­li­mybė ra­šy­ti ir gy­ve­nan­tiems ki­tuo­se ra­jo­nuo­se. Na, o šie­met to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­jo net gy­ve­nan­tys […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Pro spyg­liuo­tas vie­las matęs laisvę

Raštingiausia šiaulietė internete „nešvepluoja“ Il­giau­siai pa­sau­ly­je ka­lin­tas po­li­ti­nis ka­li­nys Šie­met jam būtų su­kakę 95 me­tai. At­si­tik­ti­nai sim­bo­liš­kas net šio žmo­gaus gim­ta­die­nis – Vy­tu­ro dieną. Paukš­te­lio, ku­ris pir­ma­sis sa­vo gies­me pa­svei­ki­na po niū­rios žie­mos. Ba­lys ir­gi bu­vo tar­si tas pa­va­sa­rio – laisvės – pra­na­šas, ku­rio ne­su­gebė­jo nu­til­dy­ti ir pa­lauž­ti jo­kios vald­žios, trėmi­mai ir jam tai­ky­tos bausmės. […]

Daugiau