Vairuotojas tikino nepastebėjęs pėsčiosios

Nuotrauka iš feisbuko
Nustatyta, kad dėl avarijos kaltas tojotos vairuotojas
Praėjusios vasaros pabaiga Plungėje buvo pažymėta tragiškai pasibaigti galėjusia eismo nelaime – Dariaus ir Girėno gatvėje buvo partrenkta 1972-aisiais gimusi moteris. Iš pradžių manyta, jog Plungės rajono gyventoja gatvę kirto ne pėsčiųjų perėja, tačiau tyrimas parodė, jog nelaimę išprovokavo ne pėsčioji, o ją partrenkęs vairuotojas – 1975-aisiais gimęs Mažeikių rajono gyventojas H. P. Dėl šio įvykio vyriškiui iškeltoje baudžiamojoje byloje visi taškai sudėlioti lapkričio 9-ąją – vairuotojas pripažintas kaltu.

Iš pradžių kaltino pėsčiąją

„Žemaitis“ rašė, jog tik per plauką žmogaus gyvybės nepareikalavusi eismo nelaimė įvyko baigiantis vasarai, rugpjūčio 26-osios vakarą. Tuomet manyta, jog lengvasis automobilis „Toyota Corolla Verso“ partrenkė į kelią ne pėsčiųjų perėjoje, esančioje netoli pašto, išbėgusią moterį. Jai po įvykio prireikė medikų pagalbos, mat patyrė daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių buvo išvežta į Klaipėdos ligoninę.

Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog ne pėsčioji, o vairuotojas kelyje elgėsi nesaugiai. Kaip byloja teismo medžiaga, tojotos vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prie jos ir dėl to partrankė perėja ėjusią plungiškę.

Baudžiamąją atsakomybę užsitraukęs Mažeikių rajono gyventojas apklausiamas neneigė pasielgęs neatsakingai. Gailėdamasis, kad sukėlė eismo įvykį, vyras pasakojo, jog minėtą vakarą iš Gargždų per Plungę važiavo į namus Mažeikiuose.

H. P. tikino nepastebėjęs per perėją netoli pašto einančios moters. Būtent dėl to ir įvyko nelaimė. H. P. sakė važiavęs nedideliu – apie 35–40 kilometrų per valandą – greičiu, tačiau tiek užteko, kad moteris nuo smūgio nuskristų keletą metrų į priekį. Prisimindamas avariją vyras sakė patyręs didžiulį šoką – partrenka moteris iš pradžių užkrito ant jo mašinos, o paskui nulėkė ant asfalto.

Tiesa, iš pradžių tojotos vairuotojas pareigūnams buvo pateikęs kitokią versiją – esą jis prieš pėsčiųjų perėją sulėtino greitį ir toliau važiavo tik tada, kai įsitikino, jog tai daryti – saugu. Vyras tada sakė, jog nė nepastebėjo staiga į gatvę iššokusios moters, kuri gatvę bandė kirsti ne pėsčiųjų perėja. Tą patį aiškino ir įvykį mačiusi liudytoja, kuri vėliau neneigė galėjusi suklysti.

Išaiškinti teisybę padėjo vaizdo kamera

O štai nukentėjusioji nuo pat pradžių tikino ėjusi per pėsčiųjų perėją. Moteris sakė mačiusi atvažiuojantį automobilį, kuris buvo už maždaug 20-ies metrų, tačiau buvo įsitikinusi, kad spės pereiti gatvę. Bet nespėjo – paėjusi keletą žingsnių pajuto stiprų smūgį. Po jo plungiškė atsigavo tik pakliuvusi į medikų rankas.

Ligoninėje plungiškei nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai: muštinė galvos žaizda, kairiojo stipinkaulio galvutės lūžis, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos visame kūne.

Neaišku, kuo ši istorija būtų pasibaigusi (galbūt kalta dėl nelaimės būtų likusi pati pėsčioji, o ne tojotos vairuotojas), jei ne prie UAB „Skytech“ įmontuota vaizdo kamera. Ji užfiksavo, jog plungiškė, priėjusi autobusų stotelės praplatėjime stovintį automobilį, suka dešinėn. Nors vaizdo įrašo diapazonas ten baigiasi, tačiau akivaizdu, kad moteris pasuko link pėsčiųjų perėjos. Po kelių sekundžių matyti, kad ją per variklio dangtį permeta nuo miesto centro važiuojantis automobilis, kuris sustoja tik ties Dariaus ir Girėno gatvės 13-uoju namu.

Vaizdo įrašas rodo, kad tojota, artėdama prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, kad praleistų į jo eismo juostą perėjoje įžengusią pėsčiąją, ir ją partrenkė.

Tad abejonių, kas kaltas dėl palyginti laimingai pasibaigusio eismo įvykio, neliko. Plungės apylinkės teismas, šią bylą užbaigęs baudžiamuoju įsakymu, Mažeikių rajono gyventoją pripažino kaltu ir skyrė jam trečdaliu sumažintą bausmę – 1 500 eurų baudą, kurią jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

H. P. išaiškinta, jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja yra neskundžiamas.