Ug­dy­ti ir my­lė­ti mo­ki­nius rei­kia lyg sa­vus

Dai­vos NOR­KU­VIE­NĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Dai­vos NOR­KU­VIE­NĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Pa­gar­ba ir dė­kin­gu­mas tė­ve­liams

D. Nor­ku­vie­nė gi­mė Vir­gi­ni­jos ir Kos­to Pa­pie­vių šei­mo­je, Rie­ta­ve. Bu­vo vy­riau­sio­ji duk­ra šei­mo­je ir pir­mo­ji anū­kė, aug­da­ma ga­vu­si la­bai daug mei­lės ir dė­me­sio. Se­suo Vai­da su šei­ma yra įsi­kū­ru­si Šve­di­jo­je, o ki­ta se­suo Gab­rie­lė – Klai­pė­do­je. Taip jau at­si­ti­ko, pa­šne­ko­vei te­ko bū­ti jau­nė­lės se­sės Gab­rie­lės mo­ky­to­ja mo­kyk­lo­je, o šei­mo­je – tar­si ma­ma, nes ji gi­mė, kai Dai­vai bu­vo 15 me­tų.

„Tarp mū­sų ir da­bar la­bai ar­ti­mas ry­šys. Tė­tis pa­gal spe­cia­ly­bę bu­vo gi­ri­nin­kas, bet šei­mai pi­ni­gė­lius už­dirb­da­vo gro­da­mas ves­tu­vė­se ir lai­do­tu­vė­se. Iš čia, ma­tyt, ir ki­lu­si ma­no pa­čios mei­lė mu­zi­kai. Ma­ma, gi­mu­si Si­bi­re, di­de­lių moks­lų nei­šė­jo, di­džią­ją da­lį sa­vo dar­bin­go gy­ve­ni­mo ati­da­vė Rie­ta­vo ko­mu­na­li­niam ūkiui – dir­bo la­bo­ran­te. Tė­ve­liai bu­vo vers­li­nin­kai, pri­gal­vo­da­vo vi­so­kių vers­lų, kad mes ga­lė­tu­me gar­džiau pa­val­gy­ti, gra­žiau ap­si­reng­ti, pa­ma­ty­ti pa­sau­lį“, – kal­bė­jo pe­da­go­gė.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. spalio 07 d. numeryje (Nr. 77).