Že­mai­tės 180-ojo gim­ta­die­nio šven­tė

Sve­čiuo­se – ra­šy­to­jos proa­nū­kė

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Gar­bin­go ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­mas pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis Bu­kan­tės kop­ly­čio­je, ku­rio­je ka­dai­se ir pa­ti Ju­li­ja kal­bė­jo mal­de­les. Mi­šias au­ko­jo Ša­tei­kių Šv. Evan­ge­lis­to Mor­kaus pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Re­na­tas Liu­bers­kis, gie­do­jo Jur­gi­tos Ar­laus­kie­nės va­do­vau­ja­mas Ša­tei­kių baž­ny­ti­nis cho­ras „Ži­bu­rys“.

Po Mi­šių šven­tės da­ly­vius pa­si­ti­ko et­no­mu­zi­ko­lo­gė, folk­lo­ro at­li­kė­ja ir et­ni­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­ja Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė. Ji pri­mi­nė, kad lie­tu­vių kla­si­kė Bu­kan­tė­je gi­mė 1845 me­tų ge­gu­žės 31-ąją ir čia gy­ve­no iki 12-os me­tų. Jos tė­ve­liai su­si­lau­kę ke­tu­rių duk­rų, rū­pi­no­si ir pri­žiū­rė­jo Plun­gės vals­čiu­je esan­tį dva­rą.

Nuo pat ma­žų die­nų Ju­li­ja bu­vo auk­lė­ja­ma re­li­gin­gai ir stro­piai mo­ko­ma kal­bė­ti len­kiš­kai. Dar bū­da­ma ma­ža, švel­niai vi­sų va­di­na­ma Ju­ly­te, ro­dė di­džiu­lį su­si­do­mė­ji­mą moks­lais. Tad tė­ve­liai iš­ve­žė ją mo­ky­tis į Tel­šių ra­jo­ne esan­tį Džiu­gi­nė­nų dva­rą. Iš jo Ju­li­ja taip ir ne­be­sug­rį­žo į gim­ti­nę.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

„Že­mai­tė bu­vo pir­mo­ji lie­tu­vių ra­šy­to­ja, ku­ri ant po­pie­riaus la­po su­gul­dė vi­są tie­są apie žmo­nių kas­die­ny­bę, vy­ra­vu­sius konf­lik­tus, bui­tį, ne­pri­tek­lių. Nuo­šir­džią pa­dė­ką rei­kia iš­reikš­ti ir tiems žmo­nėms, ku­rie iki šių die­nų rū­pes­tin­gai glo­bo­ja Bu­kan­tės dva­rą, puo­se­lė­ja gi­lias tra­di­ci­jas ir rū­pi­na­si, kad ra­šy­to­jos Že­mai­tės dva­sia dar gy­vuo­tų il­gai ir ne­blės­tų. Že­mai­tės me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus jau ne pir­mus me­tus kvie­čia pa­žy­mė­ti ra­šy­to­jos gim­ta­die­nį, rū­pi­na­si, kad tai ne­bū­tų vien tik mu­zie­jus su sa­vo eks­po­na­tais, bet kad iš­lik­tų gy­va at­min­tis, bur­tų­si bend­ruo­me­nė“, – kal­bė­jo L. Sun­gai­lie­nė.

Ren­gi­nio ve­dė­ja pri­sta­tė specialiai šiam gar­bin­gam ju­bi­lie­jui pa­ga­min­tus ženk­liu­kus. Jie pa­do­va­no­ti į šven­tę at­vy­ku­siems ra­šy­to­jos gi­mi­nai­čiams. Vie­na jų – Že­mai­tės proa­nū­kė Ona But­ke­vi­čie­nė. Ji pa­pa­sa­ko­jo, kad ra­šy­to­jos pro­vai­kai­čiai yra iš­si­bars­tę po vi­są pa­sau­lį, tad ne vi­sa­da pa­vyks­ta vi­sus su­kvies­ti į bend­rą bū­rį ar ap­lan­ky­ti Bu­kan­tės dva­re­lį.

Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad vi­sa­da ati­džiai skai­to ir ren­ka spau­do­je pa­si­ro­džiu­sią me­džia­gą apie sa­vo pro­mo­čiu­tę, taip pat tu­ri iš­sau­go­ju­si jos ra­šy­tas kny­gas, ku­rias ka­dai­se mo­kyk­los iš­mes­da­vo lauk ir ne­sau­go­jo, o da­bar jos per­lei­džia­mos iš nau­jo.

Ra­šy­to­jos at­mi­ni­mui – ren­gi­nių gau­sa

Į šven­tę at­vy­kęs Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­ber­tas Šim­kus džiau­gė­si ga­li­my­be su­si­rink­ti ypa­tin­go­je vie­to­je, kur so­dy­bą su­pan­ti ap­lin­ka idea­liai at­spin­di tik Že­mai­ti­jai bū­din­gą kraš­to­vaiz­dį.

„Šian­dien neei­li­nė die­na, re­tai ka­da su­si­ren­ka­me į to­kį gar­bin­gą – 180-ies me­tų – gim­ta­die­nio ju­bi­lie­jų. Tu­ri bū­ti la­bai svar­bus žmo­gus ar pa­da­ręs reikš­min­gų dar­bų, kad ta­ve net ir po ši­tiek me­tų pri­si­min­tų, pul­kas žmo­nių su­si­rink­tų į ta­vo gim­tą­ją vie­tą, kal­bė­tų, dai­nuo­tų. To­kia bu­vo mū­sų Že­mai­tė – vi­sa vie­ni­jan­ti“, – kal­bė­jo R. Šim­kus.

Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Ša­tei­kių se­niū­nas Ro­ber­tas Lu­kaus­kis, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros, tu­riz­mo ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Vi­da Sau­ka­lie­nė, pa­ra­pi­jos kle­bo­nas R. Liu­bers­kis.

Že­mai­tės me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus vy­riau­sio­ji mu­zie­ji­nin­kė Auš­ra Pet­ro­šie­nė pa­svei­ki­no vi­sus, su­si­rin­ku­sius į au­ten­tiš­ką so­dy­bą, ir pri­mi­nė, kad to­kiai ypa­tin­gai pro­gai pa­mi­nė­ti yra nu­ma­ty­ti net ke­li ren­gi­niai. Pir­ma­sis įvy­ko bir­že­lio 4-ąją, kai Plun­gės kul­tū­ros cent­re vals­ty­bi­nis an­samb­lis „Lie­tu­va“ pri­sta­tė plun­giš­kės re­ži­sie­rės ir cho­reog­ra­fės Auš­ros Kra­saus­kai­tės šo­kio spek­tak­lį „Že­mai­tė“. Bir­že­lio 6-ąją su­reng­ta moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Ra­šy­to­ja Že­mai­tė va­kar ir šian­dien“. Tos pa­čios die­nos va­ka­rą Plun­gės Se­na­mies­čio aikš­tė­je šur­mu­lia­vo „Kos­ku ir kos­kie­liu va­ka­rie­lis“.

Gas­pa­di­nė kvie­tė į vi­ra­li­nę

Po gau­sių svei­ki­ni­mo kal­bų edu­ka­to­rė Ing­ri­da Šil­ga­ly­tė šven­tės da­ly­viams pa­pa­sa­ko­jo apie au­ten­tiš­ką XIX a. vir­tu­vę ir pri­mi­nė, kad vi­si yra su­si­rin­kę ne šiaip kur, o pa­li­var­ke. Bu­kan­tė bu­vo ne­di­de­lis dva­re­lis, pri­klau­sęs gra­fams Plia­te­riams.

„O aš jau nuo anks­ty­vo ry­to pa­si­rai­to­ju­si ran­ko­ves kū­re­nu se­ną, XIX a. ka­mi­ną ir lau­kiu, ka­da jūs atei­si­te kaš­ta­vo­ti tra­di­ci­nių stro­vų. Tik at­min­kit – vel­tui nie­ko ne­duo­siu, rei­kės ir pa­tiems pa­plu­šė­ti: mal­si­te spir­gi­nę, de­gin­si­te žu­vies kra­mes ir ga­min­si­te gar­džią ci­bu­ly­nę. Kam ci­bu­ly­nė ne prie šir­dies, kvie­čiu atei­ti ir iš­si­kep­ti ru­gi­nės duo­ne­lės bei pa­si­gar­din­ti ja svies­to ir ka­na­pių už­te­pu“, – kal­bė­jo I. Šil­ga­ly­tė.

Tra­di­ci­nių pa­tie­ka­lų ži­no­vė trum­pai iš­dės­tė pa­grin­di­nes ci­bu­ly­nės ir spir­gi­nės ga­mi­ni­mo tai­syk­les bei pa­kvie­tė vi­sus pa­si­rai­to­ti ran­ko­ves ir kib­ti į dar­bus.

Pa­si­so­ti­nę šven­tės da­ly­viai ste­bė­jo iš Klai­pė­dos at­vy­ku­sio „Taš­ko teat­ro“ teat­ra­li­zuo­tą ir itin nuo­tai­kin­gą žai­di­mą pa­gal Ke­tu­ra­kio ko­me­di­jos „Ame­ri­ka pir­ty­je“ mo­ty­vus. Vė­liau į sce­ną žen­gė ir mu­zi­ki­nius kū­ri­nius do­va­no­jo at­li­kė­ja Aus­tė­ja Gend­vi­lai­tė su gy­vo gar­so gru­pe, folk­lo­ro an­samb­lis „Ša­tei­ke“ su va­do­ve Lai­ma Do­mar­kie­ne.

Vi­są po­pie­tę Bu­kan­tės dva­re­ly­je šur­mu­lia­vo ama­tų kie­me­lis, ku­ria­me bu­vo ga­li­ma ne tik įsi­gy­ti tau­to­dai­li­nin­kų dar­bų, vie­tos ūki­nin­kų gar­džių pro­duk­tų, bet ir su­da­ly­vau­ti įvai­rio­se edu­ka­ci­jo­se. Ma­žų­jų šven­tės da­ly­vių lau­kė nuo­tai­kin­gi žai­di­mai, et­nog­ra­fi­niai už­siė­mi­mai, klum­pių ma­ta­vi­ma­sis, vaikš­čio­ji­mas su ko­jū­kais, me­di­nių žu­ve­lių žve­jy­ba su meš­ke­rė­mis, su­py­nės ant me­di­nių ark­liu­kų ir laiš­ko ra­šy­mas, pa­mir­kant žą­sies plunks­ną į ra­ša­lą.