Kartu su alsėdiškiais Vilniuje dainavo ir Diana Nausėdienė

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos nuo­trau­ka
Al­sė­diš­kiai su­lau­kė iš­skir­ti­nio ša­lies Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos žmo­nos (cent­re) dė­me­sio
Lapk­ri­čio 23-oji – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­na. Šią da­tą kiek­vie­nais me­tais mi­ni ir Al­sė­džių Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nė, tu­rin­ti sa­vo šau­lių kuo­pą. Šie­met šiai pro­gai skir­tas vie­nas iš ren­gi­nių vy­ko Vil­niu­je.

Gim­na­zi­jo­je sve­čiuo­jan­tis dai­ni­nin­kei, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tei Ve­ro­ni­kai Po­vi­lio­nie­nei su­lauk­ta ne­ti­kė­to kvie­ti­mo su­reng­ti kon­cer­tą, skir­tą Lie­tu­vos Ka­riuo­me­nės die­nai, Vil­niu­je, jos ve­da­mų va­ka­rų cik­le „Pa­si­dai­na­vi­mai su Ve­ro­ni­ka“.

Kon­cer­ti­nę pro­gra­mą ren­gė gim­na­zi­jos vai­ki­nų vo­ka­li­nio an­samb­lio ir Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos (LŠS) Že­mai­ti­jos 8-osios rink­ti­nės pu­čia­mų­jų or­kest­ro da­ly­viai, pa­de­da­mi mo­ky­to­jų Mar­ty­no Mi­liaus­ko ir Li­no Sen­kaus.

Va­ka­rai „Pa­si­dai­na­vi­mai su Ve­ro­ni­ka“ Vil­niaus Mo­ky­to­jų na­muo­se vyks­ta jau ke­le­ri me­tai. Jie yra po­pu­lia­rūs tarp vil­nie­čių ir mies­to sve­čių – tai neei­li­nis kon­cer­tas, o ren­gi­nys, ku­ria­me dai­nuo­ja vi­si su­si­rin­ku­sie­ji.

Pris­ta­ty­da­ma al­sė­diš­kius, va­ka­ro šei­mi­nin­kė V. Po­vi­lio­nie­nė sa­kė, kad tai pir­mas iš tiek to­li ir to­kios su­dė­ties at­vy­kęs ko­lek­ty­vas. Ji pa­pa­sa­ko­jo daug pri­si­mi­ni­mų apie par­ti­za­nų ir lie­tu­vių ka­ri­nes dai­nas. Neap­siei­ta ir be že­mai­tiš­kų dai­nų. Vie­ną jų at­li­ko mer­gi­nų due­tas – bu­vu­si gim­na­zis­tė, šiuo me­tu stu­di­juo­jan­ti Vil­niu­je Ive­ta Sil­kaus­kai­tė ir abi­tu­rien­tė Ger­da Šu­ky­tė.

Di­džiu­lė gar­bė, kad į šį ren­gi­nį al­sė­diš­kių kvie­ti­mu at­vy­ko ir pir­mo­ji ša­lies po­nia Dia­na Nau­sė­die­nė. Svei­kin­da­ma su ar­tė­jan­čia Ka­riuo­me­nės die­na, ji kal­bė­jo: „Mie­las jau­ni­me, kai jūs už­dai­nuo­ja­te – ver­kia sie­la, kai jūs už­gro­ja­te mar­šą – skam­ba ne tik nuo­sta­būs mu­zi­kos gar­sai, bet ir gy­ve­ni­mo trium­fas. La­bai lin­kiu, kad jūs bū­tu­mė­te tie ka­riai, ku­rie sau­go mū­sų vals­ty­bę, mū­sų lais­vę. Ir kad jums nie­ka­da ne­tek­tų su­dė­ti au­kos.“

Pir­mo­ji ša­lies po­nia dė­ko­jo jau­ni­mui, dai­nuo­jan­čiam par­ti­za­nų dai­nas. Po kon­cer­to ji dar il­gai bend­ra­vo su mo­ki­niais ir su pe­da­go­gais. Ga­vę itin di­džiu­lį ge­rų emo­ci­jų pliūps­nį, po­kal­bio pa­bai­go­je gim­na­zis­tai su­lau­kė dar vie­nos staig­me­nos. D. Nau­sė­die­nė pa­kvie­tė juos ki­tų me­tų pra­džio­je kon­cer­tuo­ti Pre­zi­den­tū­ro­je.

Iki kon­cer­to pra­džios Mo­ky­to­jų na­muo­se, gim­na­zis­tai tu­rė­jo re­tą pro­gą ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re. Už­suk­ti ten, kur pa­pras­tai žiū­ro­vai neį­lei­džia­mi – į gri­me­ri­nes ir rek­vi­zi­to kam­ba­rius, ap­švie­ti­mo lo­žes ir dai­li­nin­kų dirb­tu­ves, or­kest­ro duo­bę. Be to, mo­ki­niai ga­lė­jo iš­vys­ti, kaip vei­kia nu­si­lei­džian­tys ir pa­ky­lan­tys ku­li­sai.

Su­si­tik­ti su al­sė­diš­kiais lai­ko ra­do net Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jo­nas Sa­ka­laus­kas. „Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to teat­ras – tai įstai­ga, ku­rio­je kas­dien dir­ba 600 žmo­nių. Vis­kas tu­ri bū­ti su­sty­guo­ta se­kun­džių tiks­lu­mu – žiū­ro­vas atė­jęs ne­tu­ri ma­ty­ti jo­kių pau­zių. Tam pir­miau­sia bū­ti­nas be­ga­li­nis su­si­klau­sy­mas ir ko­man­di­nis dar­bas,“ – apie dar­bo su­bti­ly­bes ir kar­je­ros ga­li­my­bes teat­re pa­sa­ko­jo jo va­do­vas.

Grei­tai su­ra­dus bend­rą kal­bą su di­rek­to­riu­mi, net su­reng­ta vi­sai ne­pla­nuo­ta re­pe­ti­ci­ja, ap­tar­tos ga­li­mos bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.