Alsėdiškiai gimnazistai – „Laisvės piknike“

Kiek­vie­nas, kas at­vy­ko į šį di­de­lio mas­to ren­gi­nį, ku­ris skir­tas vi­sai šei­mai, bet ko­kio am­žiaus, skir­tin­gų po­rei­kių ir po­žiū­rių žmo­nėms, tik­rai at­ra­do bū­tent jam įdo­mią veik­lą (o gal net ke­le­tą jų), iš ku­rios ga­lė­jo pa­si­sem­ti ži­nių, iš­ban­dy­ti kaž­ką nau­jo, pa­to­bu­lė­ti, iš­girs­ti žy­mių žmo­nių nuo­mo­nių įvai­riau­sio­mis te­mo­mis.

Vi­są die­ną da­ly­vių lau­kė vi­sa ei­lė dis­ku­si­jų pa­la­pi­nių: „Mū­sų vals­ty­bė“, „Iš­si­la­vi­nu­si vi­suo­me­nė“, „Ry­to­jaus jau­ni­mui“, „Lie­tu­va pa­sau­ly­je“, „Vi­si mes žmo­nės“, „Ži­nau, ką ren­ku“, ku­rio­se dis­ku­ta­vo ir dis­ku­si­jas mo­de­ra­vo ak­ty­vūs ir ša­ly­je pui­kiai ži­no­mi po­li­ti­kai, po­li­to­lo­gai, vi­suo­me­nės vei­kė­jai.

Be pa­ties „Lais­vės pik­ni­ko“ ini­cia­to­riaus žur­na­lis­to And­riaus Ta­pi­no, tarp dis­ku­si­jų da­ly­vių bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti Gab­rie­lių Lands­ber­gį, Li­ną Lin­ke­vi­čių, And­rių Ku­bi­lių, Ri­tą Mi­liū­tę, Jur­gi­tą Jur­ku­tę, Do­vi­lę Fil­ma­na­vi­čiū­tę, To­mą Vai­se­tą, Ry­tį Zem­kaus­ką, Lia­ną Ruo­ky­tę Jons­son, Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen, Ire­na Šiau­lie­nę, Rai­gar­dą Mus­nic­ką ir dau­gy­bę ki­tų gar­sių as­me­nų.

Te­ri­to­ri­jo­je, ku­ri va­di­no­si „Vi­suo­me­ni­nė erd­vė“, bu­vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su gau­siu bū­riu ži­no­mų ir ak­ty­vią veik­lą tik pra­de­dan­čių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Kiek­vie­na jų sten­gė­si pri­si­sta­ty­ti kuo įdo­miau. Bu­vo daug in­te­rak­ty­vių veik­lų, sma­gių už­duo­čių, įdo­mių klau­si­mų. Šio­je erd­vė­je bu­vo ga­li­ma su­ži­no­ti apie moks­lei­vių ir stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jas, vi­suo­me­nės svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­čias įstai­gas, gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jas, dau­gia­vai­kes šei­mas, jau­nas ma­mas, neiš­ne­šio­tu­kus au­gi­nan­čius tė­vus vie­ni­jan­čias or­ga­ni­za­ci­jas ir dau­gy­bę ki­tų įdo­mių da­ly­kų.

Bu­vo įdo­mu ste­bė­ti, kaip pa­bė­gė­lių cent­ro gy­ven­to­jai lie­tu­vėms mer­gai­tėms pi­na ka­sas, taip pri­sta­ty­da­mi ir sa­vo ša­lį, ir sa­ve. Akį trau­kė ir į il­gą ei­lę iš­si­ri­kia­vę žmo­nės, no­rin­tys tap­ti do­no­rais ir ne­mo­ka­mai duo­ti krau­jo.

Sma­giai sa­vo veik­lą pri­sta­tė Kau­no tech­no­lo­gi­jos ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tai. Vik­to­ri­no­mis ir pri­zais už tei­sin­gus at­sa­ky­mus į klau­si­mus džiu­gi­no po­li­ci­ja, ir links­mo­mis, ir su­dė­tin­go­mis už­duo­ti­mis ste­bi­no ka­riuo­me­nė.

Vei­kė ir pra­mo­gų erd­vė, ku­rio­je bu­vo ga­li­ma žais­ti gol­fą, da­ly­vau­ti Vy­ta­ro Ra­dze­vi­čiaus su­reng­to­je ke­lio­nė­je per sko­nius, iš­ban­dy­ti jo­gą, pa­si­var­žy­ti spor­ti­nė­se rung­ty­se. Jau­ni­mui ypač pa­trauk­li bu­vo mu­zi­kos erd­vė.

Al­sė­diš­kiai gim­na­zis­tai džiau­gė­si ga­lė­ję bū­ti tos tūks­tan­ti­nės mi­nios Ne­mu­no sa­lo­je da­li­mi. Mo­kyk­la ti­ki­si, kad pa­vyks su­reng­ti „Lais­vės pik­ni­ke“ ap­tar­tą su­si­ti­ki­mą su J. Jur­ku­te ir kad gim­na­zi­ja sėk­min­gai įsi­trauks į vie­ną Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­jek­tą. Ži­no­ma, svar­bu ir tai, kad jau­niems žmo­nėms ši iš­vy­ka pa­li­ko kuo ge­riau­sius, nau­jiems moks­lo me­tams nu­tei­ku­sius įspū­džius.