Naujausios
Aktyvumu nepasižymėjo
Susumavus balsavimo rezultatus jau sekmadienio naktį paskelbta, kad vienmandatės Plungės-Rietavo rinkimų apygardos rinkėjai Seimo nario mandatą patikėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovui J. Varkaliui. Už jį balsavo 7 402 šios apygardos rinkėjai, o tai yra 64,48 proc. balsų (nuo galiojančių biuletenių).
Liberalo varžovu antrajame rinkimų ture buvusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narį ir Seimo senbuvį Jurgį Razmą palaikė 4 077 rinkėjai. Jis surinko 35,52 proc. balsų (nuo galiojančių biuletenių).
Ir nors toks pralaimėjimas kitomis aplinkybėmis būtų vertinamas kaip triuškinantis, J. Razma Seime darbuosis toliau, ir, reikia tikėtis, atstovaus savo gimtojo krašto rinkėjų interesams. Seimo nario mandatą jam užtikrino jau pirmasis rinkimų turas, kuomet daugiamandatėje apygardoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino net 23 mandatus Seime (partijos sąraše J. Razma buvo įrašytas 10-uoju numeriu).
Nežinia, kas lėmė – ar koronaviruso grėsmė, ar nusivylimas politika, tačiau pakartotinis balsavimas nepasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu. Išreikšti savo valią atėjo tik 38,65 proc. rinkėjų (pirmajame ture dalyvavo 47,16 proc. rinkėjų). Plungės-Rietavo apygardoje aktyvumas buvo dar mažesnis – tik 32,81 procento (aktyviausiai balsavo Daugėdų apylinkės rinkėjai – 48,1 procento, pasyviausi buvo šateikiškiai – 23,64 procento).
Po rinkimų – nauji rinkimai?
Praėjusią naktį paaiškėjus rinkimų rezultatams, nieko nelaukus pereita prie derybų dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Tad vakar rytą prabudusi tauta išgirdo apie tvirtą trijų partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos – sutarimą formuoti valdančiąją daugumą Seime.
„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės“, – skelbiama šių partijų išplatintame pranešime.
Išgirdus šią žinią imta spėlioti, kaip klosis ministrų portfelių dalybos. Puse lūpų kalbama, kad šios derybos gali atnešti didelių permainų Plungei, mat jau prieš kurį laiką Liberalų sąjūdis išreiškė norą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir kaip galimą šios vadovą įvardino Plungės rajono merą Audrių Klišonį.
Pirmadienio rytą „Žemaitis“ A. Klišonio teiravosi, ar konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos apsisprendimas formuoti Vyriausybę reiškia, kad Plungei netrukus teks rinkti naują merą?
– Kol kas turėjau galimybę tik pasveikinti bendrapartiečius su gerais rinkimų rezultatais. Daugiau informacijos, kas ir į kokius postus bus skiriama, neturiu. Kadangi pats esu partijos Tarybos ir valdybos narys, praėjusią naktį su pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen sutarėme pradėti derybas dėl koalicijos formavimo ir esminių principų derinimo.
– Vis dėlto faktas, kad jus Liberalų sąjūdis žada siūlyti kaip galimą sveikatos apsaugos ministrą, jau niekam nėra paslaptis. Jums, žinoma, irgi.
– Be jokios abejonės. Pats dalyvavau rengiant partijos rinkiminę programą, ypač tą jos dalį, kuri susijusi su sveikatos apsauga, tad natūralu, kad mano kandidatūra gali būti svarstoma.
– Nebijotumėte šitų pareigų imtis dabar, koronaviruso pandemijos akivaizdoje?
– Žinot, kaip sakoma, – kas neužmuša mūsų, padaro stipresniais (juokiasi – aut.). Ypač tą supratau po praeitų metų bene didžiausio savo gyvenimo sukrėtimo, kuomet ir pats turėjau didelių problemų dėl sveikatos.
Ministro pareigos, jei tokios būtų man patikėtos, nėra mano tikslas ar asmeninė ambicija. Mero darbas man daug mielesnis. Bet jei davei žodį, reikia tesėti.
– Ir kada galime tikėtis išgirsti, reikės Plungei dar šiemet rinktis naują merą ar ramiai toliau galėsime laukti 2023-iųjų pavasario?
– Manau, per šią savaitę išsispręs tie klausimai. Pirmiausia koalicija derėsis dėl programinių klausimų. Tą išsprendus, ateis laikas ministrų portfelių dalyboms. Bet kokiu atveju visos kandidatūros dar turės būti palaimintos ir Prezidentūroje, tad nereikėtų žiūrėti į tai kaip į antpečių dalybas.