„Pavargau nuo žeminimų ir rėkimo“

Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­ka
Par­duo­tuvė­je „Sti­lia­ga“ šiuo me­tu tvy­ro ne pa­ti ge­riau­sia at­smos­fe­ra
Taip pokalbį pradėjo su „Žemaičiu“ susisiekusi Veronika Zikienė. Parduotuvėje „Stiliaga“, įsikūrusioje Plungėje, Telšių gatvėje, pardavėja-konsultante dirbanti moteris tikino nebegalinti ilgiau tylėti. „Tai, kas vyksta su parduotuvės vadove, nebėra normalu. Jūs neįsivaizduojate, kaip ji elgiasi su savo darbuotojais. Aš kasdien patiriu psichologinį spaudimą, esu jos menkinama ir žeminama“, – kalbėjo Veronika ir pridūrė išdrįsusi viešai prabilti tik dėl to, kad įspėtų kitas moteris, kurios galbūt susidomės darbu „Stiliagoje“.

Skundžiasi vadovės elgesiu

Anot Plungėje jau kurį laiką gyvenančios Veronikos, jos darbo pradžia drabužiais, apatiniu trikotažu, galanterija bei laikrodžiais prekiaujančioje parduotuvėje buvo graži. Vadovė Lina Petrikienė maloniai dalijosi darbo čia subtilybėmis, patarinėjo, kaip ir ką daryti. Tai moteriai padėjo širdžiai mielos veiklos – aptarnauti užsukančius klientus, iš kurių daugiausia moterys – imtis su dar didesniu užsidegimu.

„Pradėjus dirbti, išties viskas buvo gerai. Vadovė elgėsi gražiai, pagarbiai. Vėliau, matyt, prie manęs priprato ir pradėjo nebesiskaityti. Jai ėmė kliūti visokios smulkmenos. Tai aš ne vietoje drabužių pakabas padedu, tai darbastalį neva nukraunu nereikalingais popiergaliais, nors visi jie būna susiję su darbu. Žodžiu, ką bedarau, vis neįtinku“, – nuoskaudas liejo antrus metus „Stiliagoje“ dirbanti moteris.

Šiuo metu Veronika turi nedarbingumo pažymėjimą. Pasibaigus jam į darbą ji grįžti nebežada. Ne dėl to, kad dvi dukreles auginančiai moteriai jo nereikia. Ji sako nebegali kentėti jau bemaž pusmetį nesiliaujančių L. Petrikienės priekaištų, rėkimo, nepagarbos jai ir klientams. Pasak Veronikos, vadovė vis skundžiasi, kaip jai šis darbas įgrisęs, kad negali pakęsti į parduotuvę užsukančių „bobų“.

„Manimi klientės patenkintos. Stengiuosi su kiekviena būti maloni ir paslaugi. Būna, kad atėjusios moterys pasidžiaugia, jog tądien dirbu būtent aš, o ne vadovė, nes ši nevengia demonstruoti arogancijos. Ji jaučiasi už visus aukščiau. Nežino, kas yra pagarba darbuotojui, žmogui. Man tai nusibodo. Nesu kempinė, kad sugerčiau jos neadekvačius emocijų protrūkius“, – kalbėjo moteris.

Ji prisiminė labiausiai ją įskaudinusį paskutinį akibrokštą, kuomet įmonės direktorius nurodė iš parduotuvės salės išnešti ir sandėlyje sudėti vasarinius rūbus. Tai pamačiusi ne darbo metu į parduotuvę užsukusi L. Petrikienė esą ėmė šaukti ir kaltinti Veroniką, kam ši taip pasielgė.

Pardavėja pasijuto įskaudinta, nes, pasak jos, tik darė tai, ką buvo nurodęs direktorius. „Aš tvarkinga moteris, žinau, ką reiškia tvarka ir kaip ją palaikyti. O mane apkaltino parduotuvėje padarius netvarką. Jai tiesiog būtina mane užpuldinėti. Jei kažką pakeičiu salėje – perdėlioju prekes, perkilnoju manekenus, – viską perkrausto pagal save ir užsipuola, kaip drįsau viską pakeisti. Bet aš savavališkai nė karto to nedariau – tik atsiklaususi direktoriaus. O jis pasakė, kad galiu tvarkytis, kaip man atrodo geriau“, – nemaloniomis patirtimis dalijosi moteris.

Ji tikino, kad parduotuvės vadovė ramybėje jos nepalieka net dabar, kai, susirgus dukrytėms, turi nedarbingumo pažymėjimą.

Moteris sakė, kad jaučiasi persekiojama ir tarsi terorizuojama. Esą panašiomis aplinkybėmis darbą „Stiliagoje“ paliko ir ankstesnės pardavėjos. Joms, pasak skambinusiosios, taip pat nusibodo būti žeminamoms. Veronika teigė bandžiusi šią problemą aptarti su įmonės direktoriumi Stasiu Proncku, bet šis pareiškė, kad tai – jos ir vadovės reikalas.

Bandymas pasipinigauti?

Nuo ko prasidėjo dviejų moterų nesutarimai, „Žemaitis“ teiravosi L. Petrikienės. „Stiliagos“ vadovė buvo priblokšta, kai išgirdo, kokiu klausimu ją trukdome. Sakė nesitikėjusi, jog menkaverčiai apsižodžiavimai pasieks net redakciją.

„Aš negaliu atsigauti, visas kūnas pradėjo drebėti“, – susijaudinusiu balsu kalbėjo L. Petrikienė, o paprašyta pakomentuoti šią situaciją teigė nerandanti žodžių. Ji aiškino nesuprantanti, ką tokio padariusi pardavėjai, kad ši ėmėsi tokių veiksmų. Esą nebuvo jokių ženklų, kad jai darbe kažkas nepatinka.

„Tiesiog vieną dieną ėmė ir pratrūko. Priežasties nežinau. Aš tikrai nelaikau savęs arogantiška, nesu jos įžeidusi. Gal kada pakėliau balsą, bet tikrai nerėkiau. Tai visai ne mano stilius. Nesakau, būna apibambu, bet nepuolu. Tiesiog pasakau, ko noriu iš jos, ką turi padaryti. Kartais turiu pastabų, tai jas ir išsakau. Bet, manau, tai – normalu. Turiu teisę pasakyti darbuotojui, ko iš jo noriu“, – savo poziciją dėstė L. Petrikienė.

Jos aiškinimu, ji visada pardavėjos pasiteiraudavusi, ar viskas gerai, kaip ji jaučiasi darbe. Ir ši niekada niekuo nesiskundė. Tik pastaruoju metu neva tapo akivaizdu, kad moteris tiesiog nebenori dirbti. Ir reikėjo smulkmenos, kad pareikštų išeinanti iš darbo.

„Nesuprantu, ko ji siekia. Ne veltui grasino atkeršyti“, – prisiminė vadovė. O už ką jai keršyti? L. Petrikienės teigimu, už tai, kad parduotuvė atsisakė sumokėti jai 6-ių mėnesių atlyginimą kaip kompensaciją už prarastą darbą. Nors tą darbą ji pati meta.

Ir nedarbingumo pažymą, vadovės teigimu, darbuotoja pasiėmė „piktybiškai“. „Į darbą neina, o šokių užsiėmimus Kultūros centre lanko. Savo akimis mačiau, nes patikrinau“, – sakė „Stiliagai“ vadovaujanti moteris.

Nesupranta, kas vyksta

Jai antrino ir direktorius S. Pronckus, nedrąsiai pareiškęs manantis, kad darbuotoja tokiu būdu siekia pasipinigauti. „Viskas buvo gerai. Praėjusią savaitę gyrė, koks aš geras direktorius, o kitą dieną pareiškė išeinanti iš darbo. Ko ji tik nėra prikrėtusi. Mano ir parduotuvės vadovės atostogų metu ji pareiškė pasijutusi blogai, užrakino parduotuvę ir dingo. Kelias dienas nėjo į darbą, o galiausiai pasakė turinti nedarbingumo pažymėjimą“, – nesuprasdamas, kas vyksta, kalbėjo direktorius.

Kad praėjusią savaitę mažiausiai porą dienų parduotuvės durys buvo užrakintos, netruko pastebėti ir plungiškiai. Jie stebėjosi, kodėl vidury savaitės „Stiliaga“ nedirba, o ant durų kabo apie kažkokius techninius nesklandumus skelbiantis raštelis.

Klabėdamas su „Žemaičiu“ S. Pronckus prisiminė Veronikos grasinimus atkeršyti už tai, kad įmonė nesutinka jai sumokėti išeitinės.

„Verslą pradėjau devyniasdešimtaisiais. Banditai reketavo – jiems nemokėjau, tai ir jai tikrai nemokėsiu. Nesuprantu, kodėl turėčiau. Iš darbo jos niekas nevijo – nori išeiti savo noru. Manipuliuoja tuo, kad, likusi be darbo, neišlaikys buto. Bet kuo mes dėti?! Ji elgiasi neadekvačiai. Pagalvokite, jei net gėlių puokštes pati sau dovanoja ir nešasi į parduotuvę“, – stebėjosi S. Pronckus.

Verslininkas sakė po šio darbuotojos akibrokšto, kai ši kreipėsi į redakciją, tikisi visko. Tačiau, kaip pats sakė, atsilaikys. Tiesiog situacija – labai nemaloni, o juk ją buvo galima išspręsti darbinėje aplinkoje, jei tik Veronika būtų apie tai kalbėjusi.