www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2025-06-18
Facebook

Gondingos papėdėje

j2112-00604

„Plungė jam buvo pasaulio centras“

Išgelbėtas gulbės jauniklis Davęs pra­džią mu­zie­jui Kaip per pa­ro­dos ati­da­rymą, su­rengtą dai­li­nin­ko gi­mi­mo dieną, at­skleidė Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Al­vi­das Ba­ka­naus­kas, pa­reng­ti šią eks­po­zi­ciją buvęs ne­men­kas iššū­kis mu­zie­jaus ko­lek­ty­vui, mat dau­ge­lis J. Bag­do­no darbų – itin di­de­lio for­ma­to. Tad no­rint tiek juos įrėmin­ti, tiek iš­ka­bin­ti ant sienų, te­ko pa­plušė­ti iš pe­ties. Li­ki­mas taip su­dėlio­jo 1911 m. […]

Daugiau
j2112-00596

Dėkota už metus, dėl kurių ir Vytautui Mačerniui nebūtų gėda

Vladutės Stanelienės morka Kvietė dau­gybė ren­gi­nių Kaip sakė su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­nu­si Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro di­rek­torė Ri­ma Jo­ku­baus­kienė, ži­nia, jog Sei­mas 2021-uo­sius pa­skelbė V. Ma­čer­nio me­tais, net tik pra­džiu­gi­no, bet ir ge­ro­kai išgąs­di­no. „Mums te­ko di­delė at­sa­ko­mybė. Sup­ra­to­me, kad vi­sus me­tus poe­to gim­to­ji Šar­nelė bus kaip ant del­no“, – pri­si­minė R. Jo­ku­baus­kienė, ku­ri va­do­vau­ja ne tik Že­mai­čių […]

Daugiau
269698975

Lydėjęs nuo lopšio iki paskutinės kelionės

Nepamirškime „Raštų“ serijos Nuo se­niau­sių laikų iki mūsų dienų At­vy­ku­sie­ji į eks­po­zi­ci­jos pri­sta­tymą pir­miau­sia kvies­ti ap­žiūrė­ti sten­dus, pri­sta­tan­čius seną­sias li­ni­nin­kystės tra­di­ci­jas. Sun­kius dar­bus au­gi­nant, ap­do­ro­jant, aud­žiant liną, su šiuo au­ga­lu su­si­ju­sius tikė­ji­mus ir pa­pro­čius gra­žiai at­spin­di ir Že­mai­čių dailės mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mi Mag­da­le­nos Bi­rutės Stankū­nienės med­žio rai­ži­niai. O Plungės „Saulės“ gim­na­zi­jos moks­leivės, va­do­vau­ja­mos Bronės Va­lu­žienės, skam­bant liau­diš­kai […]

Daugiau
sodyba

Po Žemaitės netekties – šimtmetis

Lūšis atėjo pas žmones Gy­ve­ni­mo pra­džia De­vy­ni ki­lo­met­rai nuo Plungės–Šateikių plen­to iš­likęs gra­fui Plia­te­riui pri­klausęs Bu­kantės dva­re­lis, ku­ria­me 1845-ai­siais gimė Ju­li­ja. „Bu­kan­tiškėj bu­vo la­bai gra­žios apy­linkės: di­de­lis so­da, ap­lin­kui prūdas, pa­kalnėj malū­nas, lau­kai, pie­vos, vi­sur ke­liu­kai, to­po­liais so­din­ti…“, – pri­si­me­na „Au­to­biog­ra­fi­jo­je“ ra­šy­to­ja. Jos tėvai, gy­ven­da­mi Bu­kantės dva­re­ly, tar­na­vo gra­fui Plia­te­riui dau­giau kaip de­šimt metų: tėvas […]

Daugiau
g2111-00008i

Skleidėsi žemaitiškų dainų ir šokių grožis

Poilsiui miesto centre – sulūžęs suolas Šventės idė­ja gimė „Gon­din­gai“ Šventės, ga­lin­čios at­skleis­ti že­mai­tiškų dainų, mu­zi­kos ir šo­kių išs­kir­ti­numą bei grožį, idė­ja ki­lo Plungės kultū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­liui „Gon­din­ga“, va­do­vau­ja­mam Da­lios Sta­sikė­lienės. Ko­lek­ty­vas su­manė, kad ren­gi­nys bus ne tik pui­ki pro­ga su­si­bėgti bend­ra­min­čiams, bet ir išs­kir­tinė ga­li­mybė pa­si­da­lin­ti gerą­ja pa­tir­ti­mi, tuo pa­čiu – pa­ska­ta domė­tis […]

Daugiau
r2111-00061i

Žemaitiškai rokavosi ir patys mažiausieji

Kryžių kalno atlaiduose dangus negailėjo saulės Linkė­jo ne­bi­jo­ti su­klys­ti „Kok­ėi poi­ki vakā, mi­ze­ri­jas, ma­ži­lelē, muo­ka ro­kou­teis že­mai­teškā“, – at­si­džiaug­ti kas­met, o šie­met jau – de­vintą kartą, vyks­tan­čių skai­tymų da­ly­viais ne­galė­jo ko­mi­si­jos pir­mi­ninkė, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko Gam­tos ir kultū­ros pa­vel­do sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Al­do­na Kup­re­lytė. Dar vi­sai pa­bi­ru­čiams ir jau rim­tiems skai­to­vams ko­mi­si­jos na­riai linkė­jo svar­biau­sio […]

Daugiau
dsc0944

„Medingos“ dainos skamba jau 20 metų

Devyniasdešimtmetė Janina iš Gruzdžių Me­dingė­niš­kiai – ge­ri mu­zi­kan­tai, dai­ni­nin­kai, bi­čiu­liai Ta­čiau pir­miau­sia sceną me­dingė­niš­kiai už­lei­do svei­kin­to­jams. Žli­binų kultū­ros cent­ro liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la „Ri­vie­na“ me­dingė­niš­kiams linkė­jo iš­lik­ti to­kiems pat jau­niems, mat kai tik šie užt­rau­kia dainą, nie­kaip ne­pa­sa­ky­tum, kad pa­se jiems tiek metų įra­šy­ta. Į sa­vo drau­gus ir kai­my­nus Daugėdų vo­ka­li­nis inst­ru­men­ti­nis an­samb­lis „Gai­ri­na“ kreipė­si eilė­mis ir […]

Daugiau
irena-l

Tveriškiai surėmė pečius – leis knygą

??!!?? Komandiruotė No­ri įam­žin­ti mies­te­lio is­to­riją Prie kny­gos lei­di­mo pri­si­de­dan­ti Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro Tverų fi­lia­lo ren­gi­nių or­ga­ni­za­torė, pui­kiai gimtą­sias Tverų apy­lin­kes pa­žįstan­ti gidė Ire­na Liš­ku­vienė „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo, kad jei­gu ne prie­š gerą de­šimt­metį bank­ru­ta­vu­si vie­nos lei­dyk­los, su ku­ria jau bu­vo su­kirs­ta ran­ko­mis, spaus­tuvė, tik­riau­siai tve­riš­kiai jau šian­dien to­kią knygą var­tytų. Tąsyk ji bu­vo ap­si­ėmu­si daug lei­dy­bos […]

Daugiau
g2110-00030

Savo darbus pristatė regėjimo negalią turintys kūrėjai

Keramikai ruošiasi karūnuoti karalių Ne­palūž­ti pa­de­da li­ki­mo drau­gai Anks­tes­niais me­tais Lie­tu­vos aklųjų ir silp­na­re­gių sąjun­gos (LASS) Šiaurės Rytų cent­ro Plungės fi­lia­lo na­riai Bal­to­sios laz­delės dieną minė­da­vo išei­da­mi į mies­to gat­ves ir de­monst­ruo­da­mi žmonėms vaikš­čio­ji­mo pa­si­tel­kiant baltąją laz­delę ypa­tu­mus, su­pa­žin­din­da­mi su brai­lio raš­tu bei su sa­vo kas­die­ny­be, ku­rio­je spal­vos – itin blan­kios ar­ba jų iš­vis nėra. „Ne­re­gystė […]

Daugiau
pict0020

Kai atsibodo ręsti raganos namelius, pastatė… Oginskių rūmus

Motinos dienai skirtas jau XXIII diktanto konkursas Gelbė­jo že­mai­tiš­kas už­sis­py­ri­mas I. Lin­ke­vi­čienė pa­sa­ko­jo, kad to­kius lanks­ti­nius, ku­rie iš­ny­ra iš pus­la­pių at­ver­tus knygą, at­ra­do ir pamė­go be­si­ruoš­da­ma tre­čią­kart per­leis­ti duk­rai pa­ra­šytą knygą „Ma­no ge­ro­ji draugė ra­ga­na“. 2001 me­tais iš­leis­ta kny­gelė plun­giš­kei ne­tikė­tai pelnė ne tik Lie­tu­vos kai­mo ra­šy­tojų sąjun­gos lau­reatės vardą, bet ir ta­po ga­na po­pu­lia­ri, […]

Daugiau
g2109-00016

Tapymas kaip terapija

Moterys pasinėrė į karoliukų pasaulį „Labai patinka kažką perteikti tikroviškai, bet tame pačiame lauke palikti visiškai nerealių, „laukinių“ elementų, galbūt net kažką neintegruoto, netikėto“ – pristatydama savo tapybos darbų parodą kalbėjo jos autorė. Kad A. Riebždaitei tai daryti sekasi, pastebėjo ir parodos lankytojai. Vienas jų – taip pat menininkas Alvydas Stonkus. „Jei žmogus dirbi, tai […]

Daugiau
j2108-00519

„Ir kaip man tavęs nemylėt, didysis Plungės festivali“

Nuo tremties gelbėjosi eglėje Fes­ti­va­lio ati­da­rymą pa­tikė­ta pa­skelb­ti gar­bin­giau­siam ren­gi­nio sve­čiui – kultū­ros mi­nist­rui Si­mo­nui Kai­riui. Svei­kin­da­mas su­si­rin­ku­siuo­sius  jis kalbė­jo, jog gra­ži tra­di­ci­ja kiek­vieną ru­denį pa­si­tik­ti fes­ti­va­lio kon­cer­tais yra did­žiu­lis or­ga­ni­za­to­rių, iš­ki­lių Lie­tu­vos me­ni­ninkų, fes­ti­va­lio pub­li­kos, sve­čių, rėmėjų ir bi­čiu­lių nuo­pel­nas. „Džiu­gu, kad ir šian­dien ši M. Ogins­kio dar­bus me­nan­ti vie­ta tam­pa įkvėpi­mo ir kūry­bi­nių […]

Daugiau
1608-115604

Plungė vėl nekantriai laukia atskrendančios muzikos paukštės

Pir­mie­ji žings­niai 1969 me­tais, šven­čiant Plungės 1-osios vi­du­rinės mo­kyk­los 50-metį, į kurį su­gužė­jo šim­tai šią mo­kyklą bai­gu­sių mo­ki­nių, ki­lo min­tis su­bur­ti iš­si­bars­čiu­sius plun­giš­kius daž­niau su­si­tik­ti ir būti nau­din­gais Plungės kraš­tui. Nu­tar­ta įkur­ti Plun­giš­kių drau­giją. Drau­gi­jos įkūri­mo da­ta – 1971 m. bir­že­lio 5-oji, kai Plungės 1-osios vi­du­rinės mo­kyk­los ini­cia­ty­va su­kvies­ta apie 50 gar­sių Lie­tu­vo­je ir vie­ti­nių plun­giš­kių. […]

Daugiau
r2108-s

„Labardžiai – mano žemė gimta“

Rajono policininkams metai buvo geri Šo­ko, dai­na­vo ir vai­di­no Jau ru­de­niš­kai iš­puoš­ta­me bend­ruo­menės namų kie­me šventė pra­si­dėjo me­ni­ne ins­ta­lia­ci­ja – be žod­žių, skam­bant kla­si­ki­nei mu­zi­kai, įtrau­kiant ma­žus ir jau ne vieną de­šimt­metį nu­gy­ve­nu­sius la­bar­diš­kius, pri­mi­nu­sia su­si­rin­ku­siems La­bard­žių kultū­ros is­to­riją. Po gra­žios me­ninės įžan­gos šventės da­ly­vių šir­dis vir­pi­no bal­sin­go­ji Jo­cių tri­julė – ma­ma In­ga su duk­relė­mis Va­ne­sa […]

Daugiau
bavikinassukapelomis

„Al siedu“ džiugino renginių ir pasirodymų gausa

Šiauliečiai dalyvavo tamburelos čempionate „Sėdėti“ nėra leng­va Šventė penk­ta­die­nio va­karą pra­si­dėjo sėdėji­mo čem­pio­na­tu Alsėd­žių pi­lia­kal­nio pa­pėdėje. Šis čem­pio­na­tas jau tam­pa tra­di­ci­niu ir sim­bo­li­niu šio mies­te­lio va­sa­ros šventės ak­cen­tu. Šį kartą var­žy­tis ėjo tie­siog šei­mo­mis. Sėdėji­mo (kai po ta­vi­mi nėra kėdės) rung­ty­je varžė­si re­kor­di­nis da­ly­vių skai­čius – 37. Ne­dau­ge­lis ištvėrė il­giau ne­gu dvi mi­nu­tes. Bet Alsėd­žių […]

Daugiau
img20210626195312

Plateliškiai Petrines šventė tris dienas

Jūros dovanos virsta meno kūriniais Kvietė dvi pa­ro­dos Šven­ti­nis sa­vait­ga­lis Pla­te­liuo­se pra­si­dėjo penk­ta­die­nio pa­va­karę su­reng­to­mis mažųjų dvi­ra­ti­ninkų var­žy­bo­mis – jų da­ly­viai rin­ko­si mies­te­lio mo­kyk­los sta­dio­ne. Tą pa­čią dieną vy­ko ir pa­žin­ti­nis žy­gis, ku­rio me­tu bu­vo ga­li­ma ap­žiūrė­ti gra­žiau­sias Pla­te­lių apy­lin­kių vie­tas, iš ku­rių at­si­ve­ria dažną aik­čio­ti pri­ver­čian­tys gam­tos vaiz­dai. Jais Pla­te­lių kraš­tas iš­ties gau­siai ap­do­va­no­tas. […]

Daugiau
g2106-00021

„Menas yra jėga“

Baigėsi Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis Tarp ke­tu­rių lau­reatų – trys mūsiš­kiai Plungė, ku­ri nuo se­no garsė­ja itin gi­lio­mis liau­dies me­no tra­di­ci­jo­mis bei jų puo­selė­tojų gau­sa, ga­li did­žiuo­tis, kad seną­sias tau­to­dailės me­no su­bti­ly­bes per­kan­da vis jau­nes­ni mūsų kraš­to kūrėjai. An­tai tarp ke­tu­rių šių­me­ti­nio kon­kur­so lau­reatų – net trys mūsiš­kiai. La­biau­siai ste­bi­na būtent jų am­žius. Jau­niau­siai darbš­tuo­lei […]

Daugiau
dsc2431

Žemaitukais atjojo pas žemaičius

Nuo Žolinės iki Šv. Roko atlaidų Žy­gis skir­tas gar­siam kar­ved­žiui „Ūkiš­ku“ me­di­niu šaukš­tu košę ant lau­žo mai­šiu­si ren­ginį or­ga­ni­za­vu­sio Plungės že­mai­čių dailės mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Ing­ri­da Šil­ga­lytė, pa­svei­ki­nu­si  būrį su­si­rin­ku­siųjų, iš pra­džių košės kvies­ti žadė­jo tik su­lau­kus ristūnų. Bet jiems užt­ru­kus il­ga­me ke­ly­je nu­sprendė ne­leis­ti burzg­ti išal­ku­siųjų pil­vams, tad ne­gailė­da­ma ka­bi­no košę ir krėtė į ne­si­bai­gian­čias lėkštes. […]

Daugiau
r2106-00004

Gimtojoje Šarnelėje atidaryti poeto V. Mačernio metai

Sužeisto gandro išgelbėjimas Šar­nelės pi­lia­kal­nis – svar­bi vie­ta poe­tui Tą va­karą, jau po Mi­šių, Šar­nelės pusėn au­to­mo­bi­liais su­kan­tys žmonės matė va­žiuo­jan­tys ten, kur virš galvų su­si­tvenkę tamsūs de­be­sys tuoj pra­trūks lie­tu­mi. Ta­čiau no­ras pa­si­vaikš­čio­ti kaž­ka­da pa­ties Vy­tau­to min­tais ta­kais, pa­būti vie­to­je, ku­ri įkvėpda­vo pa­tį poetą, bei pa­si­klau­sy­ti tų ei­lių, bu­vo stip­res­nis už pa­šlaks­ty­mus iš de­besų. […]

Daugiau
supynes

Pagaliau sūpynės rado savo vietą?

Apdovanota kuršėniškė mama Sūpy­nes išk­el­ti nu­rodė pa­vel­do­sau­gi­nin­kai Pri­me­na­me, kad in­te­rak­ty­vios sūpynės – Plungės vie­šo­sios bib­lio­te­kos įgy­ven­din­to pro­jek­to „At­min­ties žemė­la­py­je tam­siųjų laikų ty­lie­ji hu­ma­nis­tai“ da­lis, pri­sta­ty­ta kaip ino­va­ty­vus būdas pri­si­lies­ti prie mūsų kraš­to žy­diš­ko­sios praei­ties. Mat pra­dėjus jo­mis su­ptis, ima gro­ti klez­me­rių mu­zi­ka bei pa­si­girs­ta pa­sa­ko­ji­mai apie mūsų kraš­to žydų gelbė­to­jus. Plungės ra­jo­no žydų gelbė­to­jai, įgy­ven­di­nant minėtąjį […]

Daugiau
g2105-0007

„Mykolo Oginskio rūmai – kultūros, meno ir inteligencijos židinys“

Grožį kuria fantazija Žvilgs­nis at­gal „Jei ne su­var­žy­mai, ap­ėmę visą žmo­niją, aš būčiau pa­ts lai­min­giau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je. Lai­min­giau­si būtu­me mes vi­si, Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus žmonės, nes mūsų sva­jonės, vil­tys iš­si­pildė – šian­dien ga­li­me drąsiai skelb­ti, kad su jūsų visų pa­gal­ba mes pri­kėlėme ku­ni­gaikš­čio M. Ogins­kio rūmus“, – svei­kin­da­ma­sis su ren­gi­nio da­ly­viais sakė ŽDM di­rek­to­rius Al­vi­das […]

Daugiau
renginiovedantieji1

Naujam gyvenimui prikeliami M. K. Oginskio kūrybos perlai

Trečios kartos puodžius tradiciją saugo molyje   Ren­gi­nio ko­kybė ne­nu­kentė­jo Kas dve­jus me­tus ren­gia­mo fes­ti­va­lio-kon­kur­so ini­cia­torė bu­vo Rie­ta­vo My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio me­no mo­kyk­los va­dovė Ri­ta Ur­nie­žienė, ku­ri nuo pat ren­gi­nio „gi­mi­mo“ tikė­jo jo sėkme ir pro­gno­za­vo jam to­limą ateitį. Ir jos įžval­gos pa­si­tvir­ti­no – šių­me­ti­niai „M. K. Ogins­kio kūry­bos per­lai“, vykę pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je, buvo ne ma­žiau […]

Daugiau
zdmgek-4188

Devyni dešimtmečiai po didžiojo gaisro

So­di­nin­kai jaučiasi kaip in­dė­nų rezervate Au­go kaip ant mie­lių Kas ne­ži­no plun­giš­kių at­kak­lu­mo ir vers­lu­mo! Būda­ma prie pa­to­gių pre­ky­bos ke­lių Plungė iš ma­žai te­ži­no­mos gy­ven­vietės XVI a. ant­ro­jo­je pusė­je ta­po mies­te­liu ir galų ga­le nu­stelbė iki tol do­mi­na­vu­sią Gon­dingą, iki šiol kaž­kodėl Gan­din­ga va­di­namą. Plungė ta­po ne tik se­niū­ni­jos, bet ir vals­čiaus cent­ru. Kaip tik […]

Daugiau
dobilelis

Teatro dieną plungiškiai ir rietaviškiai šventė namuose

Sukčių niša – patiklios aukos Teat­ro iš­ta­kos Tarp­tau­tinė teat­ro die­na pra­dėta švęsti 1962-ai­siais. Nuo ta­da šią teat­ro me­no puo­selė­to­jams reikš­mingą dieną vyks­ta gau­sybė ren­gi­nių, ge­riau­sių teat­ro ak­to­rių, spek­tak­lių ap­do­va­no­ji­mai, ren­gia­mi po­kal­biai su ži­no­mais teat­ra­lais. Neiš­ven­gia­mai tądien pri­si­me­na­mos ir sce­nos me­no iš­ta­kos, ku­rios sie­kia neat­me­na­mus lai­kus. Iš tikrųjų nie­kas tiks­liai ne­nus­tatė ir ne­nus­ta­tys, ka­da at­si­ra­do teat­ras. […]

Daugiau
vaziuotynesgatve

Minint Kovo 11-ąją – ir festivalis, ir „važiuotynės“

Nuotraukose – ir skirtingi, ir panašūs Pa­žin­tis su dvy­li­kos ša­lių ko­lek­ty­vais Šie­met „Laisvės vai­kai“ vertė jau še­šio­liktąjį sa­vo is­to­ri­jos pus­lapį. Taigi jau be­veik du de­šimt­me­čius Plungės kultū­ros cent­ras plun­giš­kius kvie­čia pa­žin­čiai su skir­tingų ša­lių tau­ti­nio šo­kio grožį puo­selė­jan­čiais ko­lek­ty­vais. Šiais me­tais fes­ti­va­lis su­būrė šokė­jus net iš dvy­li­kos skir­tingų pa­sau­lio ša­lių. Stebė­ti jų pa­si­ro­dy­mus bu­vo ga­li­ma […]

Daugiau
15326598941044434029021525038918945415906396n

Advokatų name mato Čiurlionio muziejų

ŠIAURĖS LIETUVOS NARATYVAI „Ži­no­ma, ne­pa­ma­čius vi­daus, sun­ku pa­sa­ky­ti, ar erdvės tin­ka­mos mu­zie­jui, ta­čiau pa­ts pa­sta­tas bei ap­lin­ka kal­ba pa­tys už sa­ve“, – aiš­ki­no į re­dak­ciją sa­vo min­ti­mis pa­si­da­lin­ti už­su­ku­si gar­baus am­žiaus plun­giškė, il­gus me­tus pa­šven­tu­si pe­da­gogės dar­bui. Anot jos, Ad­vo­ka­to na­mas – nuo­sta­baus gro­žio, tu­rin­tis sa­vo is­to­riją. Juk anuo­met čia gy­ve­no Ma­ri­jos Ogins­kienės ad­vo­ka­tas Skla­dovs­kis. […]

Daugiau
jasinskai

„Malonu, kad esame čia reikalingi“

Laima Andrikienė: Daugiamečio 2014-2020 m. ES biudžeto mažinimas iš krizės neišves Su mu­zi­ka nuo vai­kystės Ja­sins­kai nėra tik­ri rie­ta­viš­kiai, bet Rie­ta­vas per še­še­rius me­tus jiems ta­po sa­vu ir ar­ti­mu. Ne­ri­jaus šak­nys – Kre­tin­go­je. Ten jis lankė Jur­gio Pabrė­žos gim­na­ziją bei Me­no mo­kyklą, į ku­rią būsi­ma­sis klar­ne­ti­nin­kas pirmą­kart įžengė būda­mas vie­nuo­li­kos. Tie­sa, ga­bus jau­nuo­lis čia neuž­si­bu­vo […]

Daugiau
pabrezadarbovietoje05gbs

Šventa Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos darbų trejybė

Su­ka­ko 250 metų Apie J. A. Pabrė­žos svarbą moks­lui ir kultū­rai su dr. J. Pabrė­ža kalbė­jomės sau­sio 15 dieną – per 250-ąjį J. A. Pabrė­žos gim­ta­dienį. Tą dieną, jei ne pan­de­mi­ja, kal­bi­nin­kas turė­jo skai­ty­ti pra­ne­šimą kon­fe­ren­ci­jo­je Kre­tin­go­je. Nuspręs­ta kon­fe­ren­ci­jos neor­ga­ni­zuo­ti nuo­to­li­niu būdu, o nu­kel­ti. „Esu op­ti­mis­tas, gal metų vi­du­ry­je galė­si­me su­si­tik­ti. Kon­fe­ren­ci­ja Kre­tin­go­je, pran­ciš­konų vie­nuo­ly­ne, J. […]

Daugiau
14186466739995723600772443761971662803287203o

Visas metų triūsas pristatytas virtualiai

Fotografas susekė nuotraukų grobiką Me­tai pra­si­dėjo gra­žiais pla­nais Praė­ju­sių metų pra­džio­je klu­bo „Žybt“ fo­tog­ra­fai apie „kaž­kur“ sklan­dantį vi­rusą per­ne­lyg daug ne­gal­vo­jo. 2020-uo­sius pa­skel­bus Tau­to­dailės ir Pa­vel­do me­tais, nu­spręsta, kad klu­bas tęs 2019 m. pra­dėtą pro­jektą „Že­mai­čių me­ni­nin­kai, jų dirb­tuvės ir dar­bai“, o tuo pa­čiu rinks med­žiagą nau­jam – „Že­mai­čio ko­das“. Tad me­tus fo­tog­ra­fai pra­dėjo turė­da­mi […]

Daugiau
suzirgusplavota

Plungiškės žemaitiška daina sujaudino tūkstančius klausytojų

Rekordininkas žvaigžde nesijaučia Komp­li­men­tai skrie­jo iš vi­sos Lie­tu­vos Vir­tua­lio­je erdvė­je at­si­dūru­si plun­giškės, pri­si­sta­tan­čios sce­ni­niu taip pat že­mai­tiš­ku  Aus­tie­jos var­du, dai­na  2021-ųjų iš­va­karė­se skambė­jo ne tik plun­giš­kių na­muo­se – jos klausėsi jei ne vi­sa, tai bent pusė Lie­tu­vos. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad da­lis dėl že­mai­tiš­ko teks­to net ne­sup­ra­to, apie ką šis ly­riš­kas kūri­nys. Po Aus­tie­jos pa­si­da­lin­tu […]

Daugiau
tankomuliathas

Į Nar­vai­šius per­kė­lė ir Val­do­vų rū­mus, ir Sa­lan­tų tan­ką

Antausis Šiaulių universitetui Svar­bu pa­ma­ty­ti iš vi­daus „Ko­dėl iš­kart vi­ru­sas?“ – nu­si­ste­bi J. Lai­vys, iš­gir­dęs pir­miau­sia ki­lu­sias aso­cia­ci­jas. – An­tai In­do­ne­zi­jo­je yra vi­ta­mi­nai vai­kams GO­VIT.“ Pa­si­ro­do, ši erd­vė, ku­rio­je – ke­tu­ri skulp­tū­ri­niai ob­jek­tai, var­dą ga­vo nuo jų pa­va­di­ni­mų pirmųjų raidžių: G141K1, OBS­KU­RA, VAL­DO­VŲ RŪ­MAI ir TAN­KAS. O skai­čius 20 skel­bia jos at­si­ra­di­mo me­tus. Rai­de­lė „i“ […]

Daugiau
r2012-00004

Vienintelis toks kapinių prižiūrėtojas

Kelias per pelkes nuvedė į partizanų vadavietę Me­no­ty­ri­nin­kai ne­ran­da pa­ly­gi­ni­mo Kleo­po drau­gi­jos ini­cia­ty­va įsteig­tos, o J. Lai­vio su­ma­ny­tos bei pri­žiū­ri­mos ka­pi­nės – ant ma­žy­čio kal­ne­lio. Į jų vir­šų ko­pia­me ak­me­ni­niais laip­te­liais. „Vi­sai kaip pro­tė­vių lai­kais“, – pa­gal­vo­ju. Ta­čiau tuoj pat nu­ve­ju šią min­tį su­pra­tu­si, kad to, ką ga­li­ma pa­ma­ty­ti čia, su nie­kuo ne­pa­ly­gin­si. Lyg nu­spė­jęs […]

Daugiau
8273667927008372966584924548794262556246016o

„Mes planuojame, o Dievas juokiasi“

Tvenkinį kuopė narai – Jau be­veik me­tus iš­did­žiai va­di­natės mažą­ja kultū­ros sos­ti­ne. Ži­no­ma, šis sta­tu­sas – net tik įver­ti­ni­mas, bet ir did­žiulė at­sa­ko­mybė. Juk vi­suo­me­nei rei­kia įro­dy­ti, kad šis var­das su­teik­tas ne šiaip sau. – Taip, tai – ne tik džiaugs­mas, bet ir did­žiulė at­sa­ko­mybė, įsi­pa­rei­go­ji­mas prie­š sa­ve ir ki­tus. Juo­lab kad Žli­bi­nai nuo se­no […]

Daugiau
jmiltenecopy

Jaunųjų menininkų kūryba skleidžiasi virtualioje parodoje

Biurokratai našlaitį pavertė namo įkaitu Parodoje – per 300 kūrinių Beveik aštuoniasdešimties autorių darbai pristatomi internetinėje erdvėje. Tuo pasirūpino Kultūros centras, surengęs virtualią parodą, į kurią užsukęs gali ne tik pasigrožėti jaunųjų talentų iš Plungės, Mažeikių, Rietavo miestų ir rajoninių mokyklų kūriniais, dvelkiančiais tikrosiomis tautodailės tradicijomis, bet ir atiduoti balsą už tą, kuris paliko didžiausią […]

Daugiau
21804-16180

Simfoniniam orkestrui jau – penkeri

Ie­va ir Pau­lius „Že­mai­čiui“ yra pa­sa­koję, kad min­tis su­bur­ti sim­fo­ninį or­kestrą gimė vaikš­tinė­jant po Plungės par­ką. Po tas pa­čias erd­ves, kur anuo­met, čia gy­ve­nant ku­ni­gaikš­čiams Ogins­kiams, skambė­jo mu­zi­ka. Apie šir­dy­je kir­ban­čią sva­jonę kurį laiką uos­ta­mies­ty­je mu­zi­ka­vu­si po­ra už­si­minė Plungės kultū­ros cent­ro di­rek­to­riui Ro­mui Ma­tu­liui. Jis jaunų žmo­nių idė­ja pa­tikė­jo ir pa­laikė. Juk sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkūri­mas […]

Daugiau
20200913094222

„Oskaro“ laimėtojas ir Plungė

Du klasės draugai iš Keiptauno R. Harvudo tėvas buvo Isakas Horvičius. Būdamas paauglys, 1902 metais jis atsidūrė Pietų Afrikos Respublikoje. Jos sostinėje Keiptaune 1934-aisiais gimė jo sūnus Ronaldas. Berniukas mokėsi vienoje klasėje su Abeliu Levitu, kurio tėvas taip pat buvo kilęs iš Plungės, bet jiedu šio fakto tada nežinojo. Po mokyklos baigimo draugų keliai išsiskyrė. […]

Daugiau