Kultūra
Jei nori keisti pasaulį, pradėk nuo savęs
Minijos vingiai ir meilė literatūrai Gintarė gimė ir užaugo Rietave, Jono ir Genovaitės Gurevičių šeimoje, su vos pora metų vyresniu broliu Donatu. Kai jai buvo septyneri, šeima persikėlė gyventi į Stalgėnus, šalia pro šalį vingiuojančios Minijos upės. Giliai į atmintį įsirėžė gamtos prieglobstyje prabėgusios dienos, vasarą – šienapjūtė ir daržų ravėjimas, pagalba tėvams nedideliame ūkyje. […]
Daugiau
„Noriu eiti savo keliu“
Sunkūs gyvenimo išbandymai Vaikystėje A. Riebždaitė gyveno Mižuikių kaime, mokėsi Kulių vidurinėje mokykloje. Šeimoje ji buvo vyriausia iš penkių vaikų. Alma prisimena nelengvą vaikystę vienkiemyje, kur vaikams reikėjo gana sunkiai dirbti: tėvams padėti ir pašarą gyvuliams ruošti, ir miške žiemą malkas pjauti. Poetei įstrigo atmintin tai, kad vaikams buvo padaryti įrankiai darbams, atitinkantys jų amžių. […]
Daugiau
Šią vasarą Plungėje bus pristatyta pasaulinio garso menininko Arne Quinze paroda
Panašu, kad Žemaičių dailės muziejus žada ir toliau laikytis savo užsibrėžto tikslo visuomenei pristatyti ne tik klasikinį žemaičių meną, bet ir šiuolaikinio meno kūrėjus iš viso pasaulio. 2023 metų vasarą tiek žirgyne, tiek parko teritorijoje ir kitose miesto erdvėse buvo galima grožėtis JAV gyvenančio menininko Ray Bartkaus šviesos instaliacijomis, praėjusią vasarą žirgyne eksponuotos pasaulio meno […]
Daugiau
Apie lėtąją fotografiją ir peizažų tapymą
Praėjusį ketvirtadienį kavos baro „ExLibris“ lankytojai galėjo gyvai susitikti su pačiu menininku ir iš jo lūpų išgirsti, kaip gimė šis kūrinys ir ką jis pasakoja žiūrovui. Remigijus Treigys (g. 1961 m. birželio 26 d. Kaune) – lietuvių fotografijos menininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto docentas, Lietuvos […]
Daugiau
Istorikai kelia klausimą: kur iš tikrųjų susituokė Čiurlionis ir Kymantaitė?
„Oficialiai skelbiama, kad M. K. Čiurlionis su S. Kymantaite susituokė 1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje, kuri tuo metu buvo Platelių parapijos filija ir priklausė Alsėdžių dekanatui. Iš M. K. Čiurlionio laiško, kurį jis rašė 1908 m. iš Sankt Peterburgo į Plungę savo būsimai žmonai S. Kymantaitei, matyti, kad planuota „imti […]
Daugiau
Plungės „Lions“ klubas ruošiasi pažymėti svarbią sukaktį
Kaip spaudos konferencijos metu sakė šiųmetinis klubo prezidentas Edmundas Samulionis, šiemet sukanka lygiai 20 metų, kai Plungės „liūtai“ scenoje, mat pirmąjį koncertą surengė 2005-aisiais. Nuo tada tik pora pavasarių koncertų nebuvo, sykį koją pakišo koronaviruso pandemijos ribojimai, antrą kartą – dar kažkas, tad šiemet žiūrovus pakvies jau 18-as Plungės „Lions“ paramos ir labdaros koncertas. „Kaip […]
Daugiau
Plungėje viešėjo lietuviškosios kaligrafijos pradininkas
A. Gurską drąsiai galima vadinti lietuviškosios kaligrafijos pradininku. Dar prieš parodos pristatymą duodamas interviu portalui „Labas, Plunge“ profesorius atskleidė, kad į kaligrafijos sritį nėrė visai atsitiktinai ir netikėtai sau pačiam. Jaunystėje, tarnaudamas sovietinėje armijoje, vėliau dirbdamas Lietuvos radijuje ir televizijoje dailininku bei Žemėtvarkos projektavimo institute vyresniuoju inžinieriumi buvo pastebėtas kaip gabus raštininkas. Pamažu pasipylė prašymai […]
Daugiau
Žirgyne – kino salė ir menų sintezės laboratorija
„Siekiame, kad kultūros paveldo objektai būtų ne tik saugomi ir puoselėjami, bet ir taptų gyvybingomis kultūros oazėmis, atliekančiomis svarbias istorijos ir kultūros pažinimo funkcijas, pritrauktų kuo daugiau įvairiausių grupių lankytojų, sudomintų savo veiklomis“, – praėjusią savaitę sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, pristatydamas, kam Kultūros ministerija paskirstė minėtus 7,5 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo. […]
Daugiau
Žemaičių dailės muziejuje pristatomas autsaiderių menas
Parodoje pristatomas autsaiderių menas. Kas tai yra, parodos pristatymo metu gana išsamiai papasakojo „Vilkamirgės“ galerijos įkūrėjai Oksana Judakova ir Arūnas Kulikauskas. Susirinkusieji į parodos pristatymą išgirdo, kad bene ryškiausias autsaiderių meno atstovas – mums gerai žinomas Vilius Orvidas, kurio kurtų akmens skulptūrų nepripažino meno elitas, tačiau šiomis skulptūromis puošta Orvidų sodyba, esanti Kretingos rajone, yra […]
Daugiau
Norinčiųjų vadovauti bibliotekai neatsirado, muziejui – tik vienas kandidatas
Plungės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai nuo 2023 metų laikinai vadovauja Gintarė Gurevičiūtė. Nežinia kodėl, konkursas nuolatiniam direktoriui išrinkti buvo paskelbtas tik šių metų sausio 16 dieną. Įsigilinus į kandidatams taikomus reikalavimus matyti siekis, kad bibliotekai vadovautų asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą su magistro kvalifikaciniu laipsniu arba lygiaverte kvalifikacija, įgyta baigus ugdymo, socialinių arba humanitarinių mokslų […]
Daugiau
Kai kiekviena diena – aukso vertės
Asociacijos tikslas – siekti, kad anksčiau laiko gimę kūdikiai ir jų šeimos visoje Lietuvoje jaustųsi tvirtesni, pasiruošę iššūkiams, aprūpinti reikiamomis žiniomis ir priemonėmis, mažinančiomis mirčių tikimybę. Parodą pristačiusi asociacijos „Neišnešiotukai“ ambasadorė Vakarų Lietuvoje plungiškė Veronika Valančienė pasakojo pati esanti dviejų ankstukių, gimusių penkių su puse mėnesio, mama. Viltė gimusi svėrė vos 500 gramų, Ieva buvo […]
Daugiau
Plungės viešoji biblioteka ir Valentinas Masalskis žada suvienyti jėgas
Bibliotekos bendruomenė didžiuojasi galėdama paskelbti, kad projekte „Spalvų ir garsų dainius Plungėje – M. K. Čiurlioniui 150“ dalyvaus žymus Lietuvos kino ir teatro aktorius, režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorius Valentinas Masalskis. Režisierius sutiko sukurti muzikinį spektaklį, skirtą M. K. Čiurlionio asmenybei ir kūrybai atskleisti. Jo metu žiūrovai galės […]
Daugiau
Ant prekystalio – Šateikių dvaras
Viešuose aukcionuose parduodamas grafų Pliaterių statytas Šateikių dvaro kompleksas, kurį sudaro 6 pastatai: svirnas, ledainė, kluonas, alaus darykla, arklidė ir dalis administracinio pastato arba kitaip – oranžerijos-sodininko namo. Bene pigiausiai įvertintas pastarasis objektas. Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. sausio 17 d. numeryje (Nr. 5).
Daugiau
Prie medžio – kaip prie medaus
Parodos atidarymo renginį muzikos garsais papuošė jaunieji saksofonininkai, „Saulės“ gimnazijos mokiniai Dominykas Balsys ir Henrikas Raibužis. O kiek V. Raibužio mokinių parodoje eksponuoja savo darbus, jos rengėjai sakė pamiršę ir suskaičiuoti. Faktas tas, kad jų – visas būrys. Kaip paaiškėjo renginio metu, daugiau kaip 30-ies metų pedagoginio darbo stažą turintis tautodailininkas yra mylimas ir gerbiamas […]
Daugiau
„Antradienį sužinojau, kad daugiau nebedirbsiu…“
„A. Bakanauskas Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui pateikė prašymą atleisti jį iš einamų pareigų. Ši diena, sausio 10-oji, buvo paskutinė Alvido Bakanausko darbo diena muziejuje. Jis atleistas šalių susitarimu“, – nurodoma penktadienį išplatintame Savivaldybės pranešime. Jame įvardinta, kad muziejui laikinai vadovaus jo edukatorė Aleksandra Rudytė. Tą patį patvirtino ir telefonu kalbintas meras Audrius Klišonis. […]
Daugiau
Plungėje – dar du paveldo objektai
Gili istorija Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto G. Ramono teigimu, Plungės krašte turime tikrai nedaug modernizmo architektūros statinių, todėl kiekvienas toks pastatas mūsų miestui yra labai svarbus. Šio stiliaus statiniai turi didelę architektūrinę bei urbanistinę vertę. Pašnekovas pabrėžia, jog modernizmo architektūros pavyzdžiai sulaukia ir tarptautinio pripažinimo. Praėjusiais metais […]
Daugiau
Kvietimas žiūrėti iš arčiau
„Kiekvienam menininkui būdingas savotiškas matymas. Kiekvienas paima kažką iš aplinkos, perfiltruoja per savo akį ir sukuria kažką naujo. Aš pats labai mėgstu videomeną, man jis visada buvo stebuklingas. Kurdamas šį darbą tiesiog filmavau Plungės aplinką, visus vaizdo įrašus, gal šimtą jų sutraukiau į mažas juosteles ir iš jų sudėjau baltiškus simbolius. Jei prieisit arčiau ir […]
Daugiau
Pirmasis darbas būsimai parodai
„Talentingų ir įdomių žmonių su negalia yra daug, tačiau dažniausiai jie „slepiasi“ namuose ir savo kūrybos neviešina. Artėjančių švenčių proga norime nusiųsti jiems žinutę – jūs nesate vieni. Žmogus yra socialinė būtybė, o atrasti savo talentus ir gebėjimus lengviau bei smagiau yra bendruomenėje, būryje bendraminčių“, – teigia bendrijoje užimtumo specialiste dirbanti Augustė S. Rimeikė. Visą […]
Daugiau
Trys magazinai – skirtingos istorijos
Caro valdžios įsakas dėl patalpų atsargoms steigimo buvo išleistas 1799 metais rugsėjo 29 dieną. Pirmaisiais metais patalpos buvo statomos iš medienos, vėliau – iš akmenų ir plytų. Taip atsirado daug vienodos konstrukcijos, tipinio projekto akmeninių statinių.1822 metų duomenimis Ukmergės apskrityje buvo 21 magazinas. Juos prižiūrėjo pareigūnai, paklusę gubernatoriui ir vykdę carinės Rusijos politiką. Valstybės […]
Daugiau
Polonezo rankraščio detektyvas
Sudomino džinsų istorija G. Kaltenio susidomėjimą Rietavu, su kuriuo iki tol jis neturėjo nieko bendro, paskatino kultūrologas Saulius Pilinkus. Kartą jis užsiminė, jog pirmuosius džinsus galimai sukūrė Rietavo paviete gyvenęs litvakas Jokūbas Davis. Labiau pasidomėjęs rašytojas išsiaiškino, kad J. Davis iš tuomet rusų okupuotos Rygos išvyko į JAV laimės ir aukso ieškoti. Ten jis susipažino […]
Daugiau
Žeimelyje eksponuojamos latviškos skaros
Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejuje Žeimelyje veikia latvių austinių vilnonių skarų paroda. Latvijoje XIX a. II pusėje didžiosios skaros nešiotos prie sijono ir švarkelio, taip pat skaras supo ant palto arba kailinių. Didžiosios skaros žiemą buvo svarbios dar iki XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, kol kaime kaip susisiekimo priemonė naudoti vežimai ar rogės. Skara, gaubianti paltą, […]
Daugiau
Esminis Plungės laimėjimas
– Šie metai Žemaičių dailės muziejui yra išskirtiniai. Kaip atsitiko, kad muziejaus veiklos 30-mečiui paminėti nebuvo jokių didesnių iškilmių? – Išties, ryškesnių iškilmių nebuvo, tačiau šiai sukakčiai dedikavome birželį atidarytą Pasaulio žemaičių dailės parodą. Muziejaus steigimą prisiminėme ir per XIX tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymą. Manau, kad 1994 metais priimtas spendimas įsteigti muziejų buvo esminis […]
Daugiau
Šias Kalėdas pasitiksime čiurlioniškai
Dėmesys – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui Plungės rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė pasakojo, jog pagrindiniai šventiniai akcentai. kaip ir kasmet, bus sudėlioti Plungės Senamiesčio aikštėje. Daug metų Plungėje buvo nusistovėjusi tradicija puošti karkasinę eglę, tačiau šiemet, kaip ir pernai, į aikštę bus atgabenta žmonių dovanota gyva žaliaskarė. Kalėdų dvasia bus […]
Daugiau
Paskalis patarnauja bažnyčioje ir žaidžia futbolą
Juodaodis – bažnyčios lankytojas Paskalis į Joniškį atvyko žaisti futbolą vietos klube. Eidamas į treniruotes ar iš treniruočių, visada norėdavo užsukti į bažnyčią, kurią gimtinėje uoliai lankė, bet veltui – vis pasitaikydavo, kad durys užrakintos. Turbūt ne tų durų rankeną spaudė… Bet birželį pavyko – durys iš kitos bažnyčios pusės atsivėrė. „Tai ne vienkartinis […]
Daugiau
Vėl kvietė „Skaitīmā žemaitėškā“
Žemaičių tarmė – tarsi užkratas Praėjusiais metais konkurse dalyvavo 77 skaitovai ir 53 juos ruošę pedagogai. Šiais metais sulaukta 66 mokinių, juos ruošė 43 mokytojai. Pirmą kartą į sceną lipo Plungės specialiojo ugdymo centro du skaitovai. Renginio vedėja, poetė ir žemaičių kalbos puoselėtoja Irena Stražinskaitė-Glinskienė pasveikino skaitovus ir juos paruošusius mokytojus. Šį jau tradicinį renginį […]
Daugiau
Lietuva Baltarusijos menininkėms augina sparnus
Brangiausiai kainuojanti laisvė E. Madatova kilusi iš Gomelio apskrities, studijavo Minsko konservatorijoje. Su A. Alekseeva ir „Polifonijoje“ Šiauliuose taip pat dainuojančiu Denisu Ivanovu, kuriam A. Lukašenkos režimas kirto itin skaudžiai (apie D. Ivanovą „Šiaulių krašte“ rašyta spalio 4 dieną „Dainininkas iš Baltarusijos: ten – KGB voratinklis“ – red. past.), dirbo Minsko filharmonijos kameriniame chore. „Mūsų […]
Daugiau
Nuaidėjo žemaitiškų dainų festivalis
Dalyvius vertino kompetentinga komisija „Bukēt pasveikintē, atvykēn i pāti strainiausi žemaitējēs miesta – Plungė. Juk čia pārka takeles vakščiuoje Konėgaikštē Oginskē, Mikaluojos Konstantins Čiurliuonis ēr kėti menininkā. Ėr šēndēin čia, Plungie, suskombies pātės gražiausės žemāitėškas dāinas, katras mums padainious ė maži, ė jau prakōtė, ė jau ōžaugėn dainininkā, kātrėi šėndėin sovažiāva ėš vėsuos Žemaitējės“, – […]
Daugiau
Ukrainietės laimės skonį bando rasti Šiauliuose
Laimė slepiasi desertuose Rudens popietę su Kateryna Bodakva, mažosios bendrijos „Mrija“ vadove, ir konditere Aliona Dmitrijeva susitinkame kavinėje. Kvepia kava, vitrinoje išrikiuoti desertai, o ant vitrinos – „Motankos“ – tradicinės ukrainiečių lėlės, apsauga ir talismanas, namų darnumo, jaukumo simbolis. Šalia Lietuvos ir Ukrainos vėliavėlių stovi užrašas lietuvių kalba: „Atleiskite, mes lietuviškai gerai dar nekalbame“. „Čia […]
Daugiau
Duris atvėrė Mažoji žemaičių kalbos akademija
„Kaip kalbi – taip gyveni“ Žemaičių kalbos entuziastės šioje bibliotekoje jau ne vienerius metus rengė žemaičių kalbos edukacijas mokiniams, o šių metų pavasarį aktyvios moterys nusprendė imtis didesnių darbų. Nuspręsta nuosekliai mokyti vaikus žemaičių kalbos. Per vasarą pasiruošusios, spalio 21 d. rytą literatės A. Daukantaitė ir Daiva Rudelytė, taip pat bibliotekininkė Rita Junduliene pasitiko pirmuosius […]
Daugiau
Dvaro sodybos pastatui įkvėps naujos gyvybės
– Kuo ypatingas šis pastatas? Kada pradėti jo atnaujinimo darbai? – Savivaldybė dar 2019 m. parengė skalbyklos namelio tvarkybos ir techninį darbų projektus. Siekiant gauti projektų įgyvendinimui reikalingą finansavimą, pateikėme paraišką Kultūros paveldo departamentui. Departamentas tokio tipo projektus finansuoja pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų programą. Gavus reikalingas lėšas, pasirašytos visos sutartys. Restauracijos darbai pradėti […]
Daugiau
Lietuvės ir kartvelo namuose – pagarba ir meilė
Tokių vynuogių Lietuvoje tada nebuvo Jų pažintis tęsiasi lygiai 35 metus. Prieš tiek laiko jauna Kruopių vidurinės mokyklos mokytoja Danutė su pussesere ir dviem abiejų vaikais vyko į Kronštatą (Rusija) aplankyti tada tarybinėje armijoje tarnavusio Danutės vyresnio sūnaus Audriaus. Grįždamos į Lietuvą, moterys Lomonosovo stotyje laukė atvykstančio traukinio. Pamatė čia pat stoviniuojantį nedidelio ūgio […]
Daugiau
Vegeriai – užmirštas miestas Lietuvos ir Latvijos pasienyje
Siena, pasakojanti praeitį Su istorija degančiu kraštotyrininku A. Ostrauskiu susitinkame Akmenėje. Praeities tyrimai jam – aistra ir hobis. Pats – mažeikietis, į Akmenę atvedė vedybos. Pasigilinęs į genealogiją išsiaiškino, kad iš mamos pusės 200, o gal net ir visus 400 metų jo šaknys čia, Akmenės krašte. Vegeriais susidomėjo 2008 metais, įsigijęs sodybą ir žemės. […]
Daugiau
Prisimintas Mykolo Kleopo Oginskio muzikinis palikimas
Rietavo Oginskių kultūros muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas papasakojo, kad M. K. Oginskis, gimęs 1765 metų rugsėjo 25 dieną, paliko neišdildomą muzikinį testamentą, kuris aktualus jau daugiau kaip du šimtus metų. „Kada 2006 metais čia, Rietave, pirmą kartą sulaukėme M. K. Oginskio provaikaičio Ivo Zaluskio, jo koncerto metu Oginskių muzikinės kūrybos populiarintojas Andžejus Pileckis akcentavo, kad […]
Daugiau
Karveliai Joniškaičiuose prie Kruojos: laukuose ir ant stalo (3)
Iš karvelių istorijos Įvairių kraštų istorija, kurioje gvildenami šalia žmogaus sukiojęsi karveliai, yra turtinga faktų ir etnokultūros mokslinės analizės dalis. Egipto piramidėse išlikę sienų raižiniai dažnai atkartoja karvelio formą. Iškalbingi pasakojimai apie kabančius Babilono sodus, kuriuos karalius pastatė, įrengė drėkinimo sistemą jų terasose, apsodino retais augalais ir priveisė galybę ulbančių-čiulbančių paukščių savo mylimai žmonai, […]
Daugiau
Karveliai Joniškaičiuose prie Kruojos: laukuose ir ant stalo (2)
Karo žvalgai Ypatingi balandžių instinktai – krypties suvokimas, akylus regėjimas, išskirtinė atmintis, išvystytas greitis (greičiau nei žirgas su raiteliu) – paskatino kariūnus naudotis paukščių paslaugomis ir paversti juos karo žvalgais. Vokietijoje 1874 metais buvo įkurtas karvelių paštas ir įrengtos karvelidės visose tvirtovėse. Jų pavyzdžiu pasekė kitų šalių kariuomenės. Lietuvos kariuomenėje pirmą karvelidę 1923 metais […]
Daugiau
Plungės varpinė – tada ir dabar
Tiesa, dėl jos pastatymo datos būta tam tikrų nesutarimų. 1850 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus Plungės bažnyčios vizitacijos akte rašoma: „Vietoj senos medinės varpinės Jo Didenybės Leono Studzinskio pastangomis už Plungės paveldėtojo Jo Didenybės grafo Aleksandro Zubovo lėšas praeitą vasarą iš plytų išmūryta nauja trijų tarpsnių varpinė. Virš malksnomis dengto ir dažyto stogo – geležine skarda […]
Daugiau