www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2025-09-16
Facebook

Žemaičiai kuria

Jū­sų dė­me­siui – pa­šė­lę ir nuo­tai­kin­gi „Diedā“

Prieš 5-erius me­tus, pa­ra­gin­ti ir pa­drą­sin­ti va­do­vės Eu­ge­ni­jos Kur­mie­nės, ke­le­tas mu­zi­kai nea­be­jin­gų vy­ru­kų iš Plun­gės ra­jo­no neį­ga­lių­jų drau­gi­jos su va­do­vu And­riu­mi Juš­ka prie­ša­ky su­bū­rė mu­zi­ki­nį ko­lek­ty­vą „Diedā“. An­samb­lio na­riai, už nu­ga­rų pa­li­kę svei­ka­tos bė­das, ke­le­tą kar­tų per sa­vai­tę ak­ty­viai re­pe­tuo­ja, ren­gia sa­vo pa­si­ro­dy­mus įvai­rio­se šven­tė­se ir sva­jo­ja sa­vo mu­zi­ki­nes jė­gas iš­ban­dy­ti ka­pe­lų var­žy­tu­vė­se. Kai mu­zi­ka […]

Daugiau

Kultūrinė provokacija Žemaičių dailės muziejuje

Ry­toj, pa­si­tin­kant jau XX tarp­tau­ti­nį My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lį, prieš di­dį­jį va­ka­ro kon­cer­tą me­no my­lė­to­jai kvie­čia­mi į Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jų su­da­ly­vau­ti sa­vo už­mo­jais ir mas­tu ste­bi­nan­čios pa­ro­dos „Svei­ki gy­vi, maest­ro Pran­ciš­kau Smug­le­vi­čiau“ pri­sta­ty­me. Pa­ro­dą, skir­tą kla­si­ciz­mo sti­liaus dai­li­nin­ko P. Smug­le­vi­čiaus (1745–1807) 280-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti, Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus rengia bend­ra­dar­biau­da­mas su Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­ga. Be­ne vi­sas […]

Daugiau

Ant­ros to­kios laz­dos ne­ra­si

Va­sa­ra yra pa­ts tin­ka­miau­sias ir sma­giau­sias lai­kas leis­tis į nuo­ty­kius, ato­sto­gau­ti ir kar­tu pra­tur­tin­ti sa­vo kas­die­ny­bę nau­jais įspū­džiais. Vie­nas ge­riau­sių bū­dų tai pa­da­ry­ti – ke­liau­jant, nes ke­lio­nės lei­džia pa­žin­ti Lie­tu­vos kraš­tą ir is­to­ri­ją, re­gio­nų iš­skir­ti­nu­mą bei įdo­mius žmo­nes. Šį­kart kvie­čia­me su­kti į ne taip to­li esan­čią Kel­mę ir su­si­pa­žin­ti su ten gy­ve­nan­čiu Me­čis­lo­vu Ežers­kiu, įkū­ru­siu […]

Daugiau

Do­vi­lės Pet­ke­vi­čiū­tės ta­py­ba – iš skaus­mo į gy­ve­ni­mo pra­smės paieš­kas

„Kiek­vie­nas ap­si­ka­bi­ni­mas ga­li bū­ti pa­sku­ti­nis“, – šie žo­džiai, iš­tar­ti jau­nos ta­py­to­jos Do­vi­lės Pet­ke­vi­čiū­tės, skam­ba kaip jos gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos kre­do. Pra­ra­du­si my­li­mą žmo­gų, ji at­ra­do nau­ją gy­ve­ni­mo ke­lią – ta­py­bą, ku­ri lei­džia už­fik­suo­ti ne tik įsta­bią Lie­tu­vos gam­tą, bet ir vi­di­nę ra­my­bę, užau­gu­sią iš skaus­mo. Rugp­jū­čio 13-ąją Plun­gės kul­tū­ros cent­re pri­sta­ty­ta D. Pet­ke­vi­čiū­tės ta­py­bos dar­bų […]

Daugiau

Se­no­sios fo­tog­ra­fi­jos iš­ta­kos ve­da į Plun­gę

Vie­nas žy­miau­sių tar­pu­ka­rio pa­jū­rio fo­tog­ra­fų, me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos pa­vil­jo­no „Bi­ru­tė“ įkū­rė­jas Ig­nas Stro­pus bu­vo mū­sų kraš­tie­tis, gi­męs Pa­ku­tu­vė­nų kai­me, sva­jin­gai žvel­gęs pro fo­toa­pa­ra­to ob­jek­ty­vą, tu­rė­jęs iš­skir­ti­nį brai­žą ir sa­vo dar­buo­se įam­ži­nęs kai­mo žmo­nių dar­bus, šven­tes, lai­do­tu­ves, gam­tos pei­za­žus bei ar­chi­tek­tū­rą. Hip­no­zės sean­sus iš­mai­nė į fo­tog­ra­fi­jąI. Stro­pus gi­mė 1885 me­tų sau­sio 20 die­ną Plun­gės vals­čiu­je, Pa­ku­tu­vė­nų kai­me, […]

Daugiau

Kny­go­je – ke­lias kar­tas plun­giš­kių priė­mu­sio gy­dy­to­jo šei­mos is­to­ri­ja

Praė­ju­sią sa­vai­tę Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka kvie­tė į kny­gos apie Gū­žių gi­mi­nę „Čia mū­sų pra­džia“ pri­sta­ty­mą. Vy­res­nės kar­tos plun­giš­kiai pui­kiai pri­si­me­na nuo 1945 iki 1982 me­tų li­go­ni­nė­je dir­bu­sį ir dau­gy­bę kū­di­kių priė­mu­sį gi­ne­ko­lo­gą Do­na­tą Gū­žį bei cha­riz­ma­tiš­ką­ją jo žmo­ną aku­še­rę Liud­vi­ką. Jųd­vie­jų vai­kai bei vai­kai­čiai nu­ta­rė su­rink­ti ir į kny­gą su­gul­dy­ti biog­ra­fi­nius fak­tus ne tik apie […]

Daugiau

Bro­lių Vaič­kų dai­nos – lyg mei­lės laiš­kai gim­ta­jam kraš­tui

Vie­ną lie­pos pra­džios va­ka­rą Al­sė­džių mies­te­lis trum­pam ta­po gy­vos mu­zi­kos šir­di­mi. Pa­ra­pi­jos sa­lė­je vy­ku­siems šo­kiams gro­jo bro­liai Arū­nas ir Ar­vy­das Vaič­kai – že­mai­tiš­ko ro­ko at­li­kė­jai, ku­rie sa­vo dai­no­mis ne­ša mei­lę Že­mai­ti­jai net to­li už jos ri­bų. Mei­lė mu­zi­kai – nuo pat lop­šio Nors gy­ve­ni­mas bro­lius iš­blaš­kė po skir­tin­gas Eu­ro­pos ša­lis, su­grį­žę į gim­ti­nę jie tam­pa […]

Daugiau

Le­gen­dos, mu­zi­ka ir eže­ro mis­te­ri­jos fes­ti­va­ly­je „Mu­zi­ka ant van­dens“

Lie­pos pra­džio­je Pla­te­lių eže­ro pa­kran­tė vėl su­skam­bo ypa­tin­gais gar­sais – jau šeš­tą­jį kar­tą vy­ko fes­ti­va­lis „Mu­zi­ka ant van­dens“. Šis fes­ti­va­lis – tai dau­giau nei kon­cer­tų cik­las. Tai ga­li­my­bė su­si­tik­ti su gam­ta, is­to­ri­ja ir mi­tais, pa­tir­ti bend­rys­tę, pa­si­mė­gau­ti mu­zi­ka, teat­ru ir drą­siais me­ni­nin­kų spren­di­mais. Mu­zi­ka prie eže­ro Šie­met fes­ti­va­lio te­ma bu­vo Pla­te­lių eže­ro Pi­lies sa­los le­gen­dos. […]

Daugiau

Kau­šė­nų me­mo­ria­lo ir Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­do lau­kia per­mai­nos

Plun­gės ra­jo­ne, Kau­šė­nų kai­me, 1941 me­tų lie­pos 12–13 die­no­mis bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­ta ir pa­lai­do­ta apie 1800 Plun­gės ra­jo­no žy­dų. Pas­merk­tie­ji tu­rė­jo pa­tys iš­si­kas­ti sau duo­bes, nu­si­reng­ti ir at­si­sto­ję prie kraš­to žvelg­ti pra­žū­čiai į akis. Pas­ku­ti­niu Plun­gės žy­du va­di­na­mas Ja­ko­vas Bun­ka vi­są li­ku­sį sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­rė nu­žu­dy­tų Plun­gės žy­dų at­mi­ni­mui įam­žin­ti ir iš­sau­go­ti. Jo rū­pes­čiu 2011 […]

Daugiau

Se­no­ve dvel­kian­ti me­no ga­le­ri­ja Lo­pai­čių pa­šo­nė­je

Vit­ra­žo meist­ras Vir­gi­li­jus Bi­zaus­kas ir ta­py­to­ja, fo­tog­ra­fė, pe­da­go­gė Bi­ru­tė Fio­do­ro­va iš Klai­pė­dos į Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je esan­tį Lo­pai­čių kai­mą at­si­kraus­tė prieš du de­šimt­me­čius. Vi­du­ry lau­kų ne­tru­kus iš­dy­go ar­ba­ti­nė kar­tu su me­no ga­le­ri­ja, pa­va­din­ta „Pi­lies ma­lū­nu“, o vė­liau du­ris at­vė­rė net iš už­sie­nio ša­lių lan­ky­to­jų su­lau­kian­tis se­nų­jų že­mai­čių ama­tų mu­zie­jus. Ar­ba­ti­nė – tar­si me­no ga­le­ri­ja Me­ni­nin­kas V. […]

Daugiau

Jo­ni­nių šven­tės ma­gi­ja Pla­te­liuo­se

Nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo šven­čia­ma va­sa­ros sau­lėg­rį­žos – Jo­ni­nių ar­ba ki­taip Ra­sų – šven­tė. Ta pro­ga tra­di­ciš­kai į Pla­te­lius ša­lia ty­vu­liuo­jan­čio eže­ro su­si­rin­ko gau­sus bū­rys žmo­nių, nu­ta­ru­sių tai ma­giš­kai šven­tei triukš­min­gą mies­tą iš­keis­ti į gam­tos prie­globs­tį ir siau­tu­lin­gai at­švęs­ti trum­piau­sią me­tų nak­tį, pi­nant vai­ni­kė­lius, šo­ki­nė­jant per lau­žą ir lei­džian­tis ieš­ko­ti pa­par­čio […]

Daugiau

Že­mai­tės 180-ojo gim­ta­die­nio šven­tė

Bir­že­lio 7 die­ną Plun­gės ra­jo­ne, Go­de­lių kai­me esan­čio­je Bu­kan­tės dva­ro so­dy­bo­je ne­ti­lo šven­ti­nis šur­mu­lys, vi­sus su­kvie­tęs į Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kės Ju­li­jos Be­niu­še­vi­čiū­tės-Žy­man­tie­nės, vi­siems ge­riau ži­no­mos Že­mai­tės var­du, 180-ies me­tų ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­mą. Ra­šy­to­jos me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je nuo pat ry­to skam­bė­jo dai­nos, kie­me bū­ria­vo­si ama­ti­nin­kai, o gas­pa­di­nės kvie­tė prie sta­lo ra­gau­ti že­mai­tiš­kų pa­tie­ka­lų. Sve­čiuo­se – ra­šy­to­jos proa­nū­kė Gar­bin­go […]

Daugiau

Vėl šur­mu­lia­vo jau­nų­jų me­ni­nin­kų są­jū­dis

Bir­že­lio 6 die­ną Plun­gės kul­tū­ros cent­re su­reng­ta ju­bi­lie­ji­nio – 25-ojo – jau­nų­jų me­ni­nin­kų są­jū­džio „Sta­nis­lo­vas Riau­ba – Že­mai­ti­jos An­der­se­nas“ už­da­ry­mo šven­tė. Kū­rė­jai, puo­se­lė­jan­tys gi­lias kraš­to tra­di­ci­jas Šio pro­jek­to tiks­las – kreip­ti mo­ki­nių kū­ry­bi­nę veik­lą tau­to­dai­lės tra­di­ci­jų link­me ir at­skleis­ti ta­len­tin­giau­sius jau­nuo­sius me­ni­nin­kus, ku­rie sa­vo kū­ri­niais pa­ger­bia uni­ka­laus že­mai­čių skulp­to­riaus Sta­nis­lo­vo Riau­bos at­mi­ni­mą. Plun­gės kul­tū­ros cent­ras, […]

Daugiau

In­ži­nie­riaus dar­bą iš­mai­nė į vy­te­lių py­ni­mą

Ge­gu­žės 17 die­ną Pla­te­lių dva­ro svir­ne pri­sta­ty­ta tau­to­dai­li­nin­ko, vie­nin­te­lio Plun­gės ra­jo­ne li­ku­sio py­nė­jo iš vy­te­lių Vy­ta­ro Ged­vi­lo ju­bi­lie­ji­nė dar­bų pa­ro­da „Iš žil­vi­čio“. Pas­vei­kin­ti ama­ti­nin­ką tre­čio­sios au­to­ri­nės pa­ro­dos ati­da­ry­mo ir 60-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga at­vy­ko gau­sus bū­rys drau­gų, ko­le­gų, ar­ti­mų­jų ir šei­mos na­rių. Vi­si kaip su­si­ta­rę V. Ged­vi­lui lin­kė­jo atei­ty­je su­reng­ti dar ne vie­ną pa­ro­dą ir nu­ste­bin­ti […]

Daugiau

Ona Justina Valančauskienė: „Man reikia gyventi už dvi“

Šį pa­va­sa­rį sa­vo 90-me­tį šven­čian­ti Ona Jus­ti­na Va­lan­čaus­kie­nė – iš­skir­ti­nė mo­te­ris. Jos gy­ve­ni­mas ku­pi­nas mei­lės šei­mai, kruopš­taus dar­bo ir ne­pa­lau­žia­mo gy­vy­bin­gu­mo. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus iš­ly­dė­ju­si ana­pi­lin vy­rą Sta­nis­lo­vą, kū­ry­bin­ga mo­te­ris ne­nu­lei­do ran­kų, vi­sas jė­gas sky­rė sa­vo po­mė­giams: siu­vi­nė­ji­mui, skai­ty­mui, mal­dų kal­bė­ji­mui ir gė­lėms. Šiuo me­tu Geg­rė­nų bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ja­ma jos siu­vi­nė­tų pa­veiks­lų ir rank­dar­bių pa­ro­da. Vie­na […]

Daugiau

Plungės krizių centro gyventojų sielų reabilitacija

Plun­giš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Ra­mu­tė Ged­gau­die­nė ga­lė­tų bū­ti ti­tu­luo­ja­ma rank­dar­bių ka­ra­lie­ne, ku­rios ran­ko­se gims­ta tik­ri me­no še­dev­rai. Ši mo­te­ris – ir pa­kly­du­sių sie­lų gel­bė­to­ja, ir ved­lė į švie­ses­nę atei­tį. Iš tė­ve­lio pa­vel­dė­ju­si me­ni­nin­kės gys­le­lę, rank­dar­bių su­bti­ly­bių Ra­mu­tė penk­tus me­tus kant­riai mo­ko Plun­gės kri­zių cent­ro gy­ven­to­jus. Kū­ry­bi­niai ge­nai – iš tė­ve­lio R. Ged­gau­die­nė gi­mė ir vai­kys­tės die­nas pra­lei­do […]

Daugiau

Jeigu pradėsime pyktis, prarasim, ką sukūrėm, o sukūrėm daug.

Taip apie gru­pę „Že­mai­tu­kai“, ku­rią su­kū­rė kar­tu su bi­čiu­liu Ovi­di­ju­mi Pet­raus­ku, sa­ko plun­giš­kis at­li­kė­jas Li­nas Vait­ke­vi­čius. Prieš po­rą me­tų lie­tu­viš­kų dai­nų gru­pė „Že­mai­tu­kai“ mi­nė­jo sa­vo veik­los de­šimt­me­tį, ta pro­ga su­ren­gė di­džiu­lį tu­rą po Lie­tu­vą, be to, šių me­tų pra­džio­je „Že­mai­tu­kai“ pel­nė net ke­lis svar­bius įver­ti­ni­mus: M.A.M.A. bu­vo ap­do­va­no­ti kaip me­tų tra­di­ci­nės po­pmu­zi­kos gru­pė, ra­di­jo sto­ties […]

Daugiau

„Kultūros vi­re­nė“ – bend­ruo­me­nės ir me­ni­nin­kų me­ka

Ku­lių mies­te­lis, esan­tis Plun­gės ra­jo­ne, ga­li di­džiuo­tis ne tik tur­tin­ga is­to­ri­ja, kul­tū­ros pa­vel­do pa­sta­tų an­samb­liu, bet ir nau­ju 2023 me­tais at­ver­tu bend­ruo­me­nės trau­kos cent­ru – „Kul­tū­ros vi­re­ne“. Il­gą lai­ką ne­nau­do­ja­mą pa­sta­tą nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kė­lė Ku­liuo­se įsi­kū­rę Klai­pė­dos kū­ry­bi­nio in­ku­ba­to­riaus „Kul­tū­ros fab­ri­kas“ va­do­vė Rai­mon­da Ma­sals­kie­nė su vy­ru Va­len­ti­nu Ma­sals­kiu. Mies­te­lį gar­si­na iš­ki­lios Lie­tu­vos as­me­ny­bės Ku­liuo­se prieš […]

Daugiau

Vis­vai­nių miš­kų Sal­va­do­ras Da­li

Plun­gės ra­jo­ne, Vis­vai­nių kai­me, tro­be­lė­je miš­kų ap­sup­ty prieš dau­giau nei tris de­šim­tis me­tų ap­si­gy­ve­no kla­jok­lis. Auk­si­nių ran­kų meist­rą, 69-erių me­tų dai­li­nin­ką Pra­ną Dau­gin­tį vie­ti­niai pra­mi­nė Sal­va­do­ru Da­li. Gal to­dėl, kad jo per pil­na­tį nu­ta­py­ti pa­veiks­lai iš­si­bars­tę ko­ne po vi­są pa­sau­lį. Su ma­lo­nu­mu į sa­vo kie­mą įsi­leis­ti ir apie spal­vin­gą gy­ve­ni­mą pa­pa­sa­ko­ti su­ti­kęs Pra­nas „Že­mai­čiui“ tu­rė­jo […]

Daugiau
s2501-07

Prie medžio – kaip prie medaus

Parodos atidarymo renginį muzikos garsais papuošė jaunieji saksofonininkai, „Saulės“ gimnazijos mokiniai Dominykas Balsys ir Henrikas Raibužis. O kiek V. Raibužio mokinių parodoje eksponuoja savo darbus, jos rengėjai sakė ir pamiršę suskaičiuoti. Faktas tas, kad jų – visas būrys. Kaip paaiškėjo renginio metu, daugiau kaip 30-ies metų pedagoginio darbo stažą turintis tautodailininkas yra mylimas ir gerbiamas […]

Daugiau
l2503-00112

Plateliai – tapytojos sielos ramybės ir įkvėpimo šaltinis

Ilgisi dienų, praleistų su mylima mokytoja Šventiška šeštadienio popietė Platelių dvaro svirne prasidėjo ekrane stebint įvairias nuotraukas, kuriose užfiksuoti dailininkės prisiminimai ir paveikslų fragmentai. Sausakimšoje salėje susirinkę bičiuliai, draugai ir artimieji užgniaužę kvapą klausėsi istorijų, nuotykių ir šmaikščių juokų, kuriais dalinosi žodžio kišenėje niekada neieškanti tapytoja. Z. Leilionienė – Žemaitijos, respublikinių parodų, plenerų dalyvė, buvusi […]

Daugiau
j2501-0798

Objektyve – Žemaitijos krašto tapatybė

„Atrodė, ką naujo čia besugalvosi“ Kaip parodos atidarymo metu kalbėjo fotoklubo „Žybt“ vadovas Mantas Viržintas, praėjusių metų pradžioje vienai iš klubo narių pasiūlius surengti parodą šia tema, iš pradžių ji pasirodė labai sudėtinga ir gana nuobodi.  „Kryžiai, koplytėlės… Atrodė, ką naujo čia besugalvosi. Bet kai pradėjom rengti žygius, fotografuoti, kai pradėjom gilintis į tų objektų […]

Daugiau
643871741401936

Kvietė jubiliejinis liaudiškų šokių konkursas

Į konkursą šiais metais susirinko kolektyvai iš visos Lietuvos: Vilkaviškio, Utenos, Šiaulių, Joniškio, Panevėžio. Žinoma, pasirodė ir namų šeimininkai – plungiškiai. Visi dalyviai žiūrovams ir komisijos nariams pristatė savo pasirinktą šokių programą. Renginio metu žiūrovai galėjo išvysti ne tik grakščiais judesiais perteiktus visų Lietuvos regionų liaudies šokio ypatumus, bet ir unikalius skirtingus tautinius kostiumus. Kolektyvų […]

Daugiau
j2502-0858

Žemaičių dailės muziejuje pristatomas autsaiderių menas.

Parodoje pristatomas autsaiderių menas. Kas tai yra, parodos pristatymo metu gana išsamiai papasakojo „Vilkamirgės“ galerijos įkūrėjai Oksana Judakova ir Arūnas Kulikauskas.  Susirinkusieji į parodos pristatymą išgirdo, kad bene ryškiausias autsaiderių meno atstovas – mums gerai žinomas Vilius Orvidas, kurio kurtų akmens skulptūrų nepripažino meno elitas, tačiau šiomis skulptūromis puošta Orvidų sodyba, esanti Kretingos rajone, yra […]

Daugiau
1

Meilė muzikai nesutelpa širdy

Močiutė įkvėpė rinktis muzikės kelią L. Balbošiovienės mama – dzūkė, o tėtis – aukštaitis. Baigę mokslus Kaune, jis buvo paskirtas dirbti į Pakruojo rajoną. Ten ir gimė Lina. Jai sulaukus trečiojo gimtadienio šeima išsikėlė gyventi į Radviliškį, ten mergaitė baigė mokyklą. Nors tėvai nebuvo menininkai, bet Lina su vyresniąja sese Vilma panoro muzikuoti, abi lankė […]

Daugiau
l2503-00005

Rietavo savivaldos atkūrimo jubiliejui – net dvi parodos

Žvilgsnis į Kintų krašto dailininkų darbus Pradėdamas renginį Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pasidžiaugė, kad gali pristatyti jau trečiąją parodą, skirtą paminėti Rietavo savivaldos 25-ąsias metines. „Šiandien susirinkome į kiek kitokią parodą nei praėjusį penktadienį, kada vyravo minorinė nuotaika su dramatišku Ukrainoje vykstančio karo dramos atspindžiu. Dar anksčiau turėjome progą pasiklausyti ir […]

Daugiau
l2503-00080

Jei nori keisti pasaulį, pradėk nuo savęs

Minijos vingiai ir meilė literatūrai Gintarė gimė ir užaugo Rietave, Jono ir Genovaitės Gurevičių šeimoje, su vos pora metų vyresniu broliu Donatu. Kai jai buvo septyneri, šeima persikėlė gyventi į Stalgėnus, šalia pro šalį vingiuojančios Minijos upės. Giliai į atmintį įsirėžė gamtos prieglobstyje prabėgusios dienos, vasarą – šienapjūtė ir daržų ravėjimas, pagalba tėvams nedideliame ūkyje. […]

Daugiau
inkliuzai

„Noriu eiti savo keliu“

Sunkūs gyvenimo išbandymai Vaikystėje A. Riebždaitė gyveno Mižuikių kaime, mokėsi Kulių vidurinėje mokykloje. Šeimoje ji buvo vyriausia iš penkių vaikų. Alma prisimena nelengvą vaikystę vienkiemyje, kur vaikams reikėjo gana sunkiai dirbti: tėvams padėti ir pašarą gyvuliams ruošti, ir miške žiemą malkas pjauti. Poetei įstrigo atmintin tai, kad vaikams buvo padaryti įrankiai darbams, atitinkantys jų amžių. […]

Daugiau