Šateikiškiai rinkosi dar geriau pažinti vienas kitą

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­kos
Ša­tei­kiš­kiai kvies­ti pri­sėsti prie kai­mynų sta­lo
Lietuvių liaudies ir estradinės dainos, kanklių skambesys, modernūs šokiai, šiuolaikinė muzika ir įtikinanti vaidyba – viskas buvo kruopščiai ir darniai supinta į praėjusį šeštadienį vykusią Šateikių kaimo šventės programą. Iš pradžių pamažėle, bet vakarop – vis gausiau kaimo gyventojai ir čia sugrįžusieji rinkosi į šventę susitikti, pagaliau apsikabinti, pasišnekučiuoti, pasidžiaugti vienas kitu, pasiklausyti ir pasižiūrėti koncerto.

Šateikiškių nemažėja

Pati šventė prasidėjo jau nuo šeštos valandos ryto, kai iš lovų pakilo varžytis pasiruošę žvejai. Neskubėjusius busti šateikiškius plieninių žirgų garsais žadino motociklininkai.

O vakare žiūrovus lepino pats dangus, jau šeštus metus iš eilės šateikiškių sueigos dieną dovanodamas puikų orą ir gerą nuotaiką. Ūpą kėlė ir puikus pačių šateikiškių kolektyvų koncertas, garsiai girtas ne vieno garbaus svečio, tarp kurių – vietiniai Seimo nariai, meras Audrius Klišonis bei jo patarėjas Žydrūnas Purauskis.

Nuolat įvairių sumanymų kupina Šateikių kultūros centro direktorė Danutė Šatkuvienė atidarydama šventę žadėjo, kad ir šįsyk staigmenų nepritrūks.

„O šių metų šventės tikslas – dar geriau pažinti vienas kitą, dar arčiau sueiti, širdimi vienas prie kito glaustis“, – sakė D. Šatkuvienė.

Pasveikinti susirinkusiųjų į sceną žengęs seniūnas Zigmantas Strumyla pasidžiaugė, kad šateikiškiai į šventę sugužėjo gausiai. Džiaugėsi jis ir Šateikių pergalingais sportininkais, ir tuo, kad išasfaltuotas kelias per kolektyvinius sodus. O labiausiai seniūnui širdį glosto, kad Šateikiai nesitraukia – jau dvejus metus gyventojų skaičius čia nekinta. Vadinasi, savo kaimą šateikiškiai brangina ir myli.

Puoselėjantiems aplinką – padėkos

Z. Strumyla ir bendruomenės pirmininkė Milda Ripkauskienė į sceną kvietė visą dešimtį pavyzdingai savo aplinką tvarkančių šateikiškių. Garsiausių plojimų ir gražiausių žodžių šįmet nusipelnė Stasė Urbonienė, kurios sodyba kaime šįmet pripažinta pačia gražiausia. Darbščiarankei įteikta ne tik padėka, bet ir gražiausią sodybą liudijanti lentelė.

Ryškiaspalvės gėlės bei padėkos už pavyzdingą aplinkos tvarkymą dar skirtos Irenai ir Petrui Griciams, Aušrai ir Juozui Panumiams, Danguolei ir Gediminui Kaveckiams, Mildai ir Alfridui Geležiniams, Simonai ir Remigijui Lauciams, Linai ir Vidmantui Beinorams, Adelei ir jos sūnui Mindaugui Gečams, Jurgitai ir Mariui Arlauskiams, Vaivai ir Linardui Rupeikams bei Vidai ir Stanislovui Ročiams.

Atsiimdama dovanas J. Arlauskienė kalbėjo, kad savo apdovanojimą turėtų perduoti kaimynams. Mat jei kaimynė jau penktą valandą ryto laisto gėles, tingėti ir jai nepridera. O seniūnas juokavo, kad kitąmet, renkant gražiausias sodybas, reiks burtus traukti, mat išrinkti keletą, kai visos labai gražios, – labai sunki misija.

Giminė – už mylios, o kaimynas – už tvoros

Remiantis šiuo posakiu šateikiškiai kviesti dėkoti kaimynams – už suteiktą pagalbą, už gerą širdį, už glostantį žodį. Ir tų dėkojančių, įvertinančių gerą kaimynystę visada atsiranda.

Antai M. Ripkauskienė ir visi Slėnio gatvės kaimynai dėkingi Juozui Drungilui, kuris pasirūpindavo palaistyti gatvę, kad ši nedulkėtų. Jurgita Arlauskienė „dideliausiai“ dėkojo Domicelei ir Alvydui Mocekainiams. „Jie mažais darbais, mano akimis, – labai dideli žmonės“, – gyrė kaimynė.

O Elenai Rimkienei, mirus vyrui, kaimynai Irena ir Algirdas Saliai atėjo ir pasakė: „Nesisielok, būsi aprūpinta malkomis, viskuo“. Ir savo žodžių iki šiol laikosi. E. Rimkienė dėkinga ir ją visada pavėžėjančiam Stasiui Jundului. Savo kaimynėmis Antanina Donauskiene ir Irena Saliene pasidžiaugė Daiva Pilybaitė. D. Šatkuvienė už Šateikių simbolio priežiūrą dėkojo Laimai Budrienei.

Šateikiškė Magdutė Sungailienė vaikšto tik ramentais pasiramščiuodama, bet jos kieme viskas blizga – už pagalbą ji ačiū tarė kaimynams Romutei ir Juozui Lukošiams, už globą – Jovitai Butrimienei.

Padėkos už išlietą prakaitą ir pergales

Šateikiškiai šventės dieną ne tik dainų ir muzikos klausėsi, bet ir įvairiose varžybose dalyvavo – kas galvą laužė prie šaškių lentos, kas kamuolį bumbsino ar spardė. Už šias pastangas laimėtojai vakare buvo apdovanoti. Krepšinio varžybose stipriausia buvo Šateikių ugniagesių gelbėtojų komanda, geriausi tinklininkai – „Blendžiavuoka“. Geriausias tarp šaškininkų – Aloyzas Paulauskas.

Merginų futbolą žaidė Plungės „Babrungo“ ir Šateikių merginų komandos. Stipresnės buvo plungiškės. O karantino metu vykusio virtualaus šeimos turnyro taurė atiteko Pronskams.

Nepamiršti ir rytą bene anksčiausiai kėlę bei prie Vilmos ir Dainoro Salių, taip pat prie Simonos ir Remigijaus Laucių tvenkinių kantriai laimikio tykoję žvejai. Jų į žūklę susiruošė net 29. Tarp 12-os mažiausiųjų meškeriotojų didžiausią laimikį pavyko pagauti Vaidui Pronckui (1,5 kg), tarp 17-os patyrusių žvejų – Romui Bumbliui. Tiesa, jo laimikis svoriu gerokai nusileido sugautajam Vaido – svėrė 0,88 kilogramo.

Džiaugėsi susikūrusiomis jaunomis šeimomis

Graži buvo ir sveikinimo ceremonija „Mažasis šateikiškis“, kurios metu apdovanotos vaikelių naujai susilaukusios šeimos. Simboliniai obuoliai skirti Vaidai ir Dariui, sūpuojantiems sūnelį Kajų Kubilių, Gintarei ir Šarūnui, besidžiaugiantiems sūneliu Dominyku Aučiu.

Ant scenos kviesti ir „keturi jauni vyrukai šateikiškiai, pasinaudoję išmintingu posakiu: butinā žānykis“. Aukso žiedus šiemet sumainė ir į Šateikių šeimų bendruomenę įsipynė Agnės ir Dainiaus Lubių, Agnės ir Tomo Špogių, Viktorijos ir Tomo Kreišmontų bei Tomos ir Audriaus Baguckių šeimos.

O karantino metu ypač išmaniai šventišką aplinką languose kūrė ir akcijoje „Velykinis karantininis langas“ nugalėjo Simona Gricienė. Ji taip pat nusipelnė padėkos bei plojimų.

Padėkų, pramogų, apdovanojimų, siurprizų, šypsenų, geros nuotaikos, muzikos ir šokių kupina diena užbaigta kviestinių svečių – grupės „Vanilinis dangus“ – koncertu.