Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.8 butus ir palėpę Savivaldybė aukciono būdu pardavė 2023 metų rugpjūtį. Tuomet statinys jau buvo pripažintas avariniu, tačiau didžiąją dalį jo įsigijusiems Plungės rajone gerai žinomiems sutuoktiniams verslininkams ši detalė, matyt, nekliuvo.
Visos problemos prasidėjo 2025-aisiais, kai Kultūros paveldo departamentas (KPD), tiksliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, statinį pripažino saugotina vertybe.
Šį sprendimą priėmusios komisijos akte rašoma, kad namas pastatytas 1932 metais notaro, žurnalisto ir teisininko Antano Ragausko (1891–1969) užsakymu. Name jis pats su šeima ir įsikūrė, čia atidarė savo biurą.
Plungėje A. Ragauskas tarpukariu buvo žinomas kaip Lietuvos šaulių sąjungos Plungės kuopos tarybos narys bei Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunalietuviai“ Plungės skyriaus komisijos narys. 1944 m. pasitraukė į JAV, gyveno Čikagoje, tęsė visuomeninę veiklą.
Telšių g. 16 vėliau veikė restoranas, prasidėjus karui vienu metu čia buvo apgyvendinti rusų kareiviai. Vėliau įrengti gyvenamieji butai. Dauguma jų buvo socialiniai, tad pastatą paskelbus avarinės būklės, tų butų gyventojai buvo iškeldinti kitur, o likę tušti butai parduoti aukciono būdu.
Butus už 88,6 tūkst. eurų nusipirko vietos verslininkas su sutuoktine, tad netrukus aplinkiniai ėmė dairytis, kada raudonų plytų mūras ims keistis į šiuolaikiškesnį. Vis dėlto darbai nepradėti iki šiol, o šią savaitę paaiškėjo ir to priežastis.
Trečiadienį posėdžiaujant Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariams, buvo peržvelgti planuojami Savivaldybės biudžeto perskirstymai. Komiteto narių dėmesį patraukė 108 tūkst. eurų suma, numatyta teismo sprendimui vykdyti.
Pasidomėjus, koks teismo sprendimas ketina šitaip paploninti Savivaldybės kišenę, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Vytautas Tumas paaiškino, kad jau kuris laikas bylinėjamasi dėl minėtų 8-ių butų, esančių Telšių g. 16.
„Vyksta teisminiai ginčai, sandorio šalis, kuri nusipirko patalpas, savo sprendimą bylinėtis motyvuoja tuo, kad jos buvo parduotos netinkamos kokybės. Byla nagrinėta jau dviejų instancijų teismuose. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek antros patenkino ieškovo reikalavimus ir įpareigojo Savivaldybę grąžinti 88,6 tūkst. eurų pirkėjui bei padengti bylinėjimosi išlaidas. Esam pateikę kasacinį skundą, Aukščiausiasis teismas kol kas dar nėra jo priėmęs. Tikimės, kad keisis tas sprendimas, bet jau ruošiamės iš anksto jį vykdyti“, – paaiškino V. Tumas.
Paprašytas konkrečiau įvardinti, apie kokius pastato trūkumus kalbama, juristas detalizavo, kad pagrindinis trūkumas – praėjus pusantrų metų po sandorio sudarymo KPD priimtas sprendimas pripažinti šį pastatą saugomu.
Komiteto nariai mygo juristą paaiškinti, kur čia Savivaldybės kaltė, jei sprendimą priėmė KPD, tačiau šis atsakė plačiau nekomentuosiantis. Vis dėlto po posėdžio vienas šaltinis „Žemaičiui“ patvirtino, kad būtent pati Savivaldybė inicijavo šio pastato įtraukimo į paveldo vertybių sąrašą procedūras.
Dar kitas paukštelis čirkštelėjo į ausį, kad dėl minėtų 8-ių butų aukcione varžėsi kitas asmuo, artimas mero aplinkai. Bet kai prakišo, buvo sugalvotas gudrus planas, kaip pastatą susigrąžinti Savivaldybės nuosavybėn, o tada… Bet pagyvenkim ir pamatysim, kaip viskas klostysis tada.

