


Pasigenda elementarios tvarkos
Pakutuvėnai – unikali Žemaitijos vietovė, garsėjanti savo istorija, nuostabia gamta prie Minijos upės bei pranciškonų dvasine veikla. Tačiau šalia šio dvasinio centro esančios senosios kaimo kapinaitės, pasak skaitytojos Jadzės, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Atvykusius pagerbti anapilin išėjusių artimųjų pasitinka liūdnas vaizdas. Kapinių vartai jau ilgą laiką stovi aplūžę ir sukrypę, o didžiuliai, metų metais negenėti medžiai ir tankūs krūmai ne tik užstoja šviesą, bet ir kelia realų pavojų – pučiant stipresniam vėjui, senos šakos krenta tiesiai ant paminklų, rudenį lapai storu sluoksniu nugula kapvietes ir takus.
„Kapinėse trūksta elementarios tvarkos. Matydama tai praėjusią vasarą aš pati pirkau akumuliatorinę žoliapjovę ir važiavau pjauti žolę. O dabar nusipirkau lapams nupūsti skirtą prietaisą ir prašiau sūnaus, kad vėl nuvežtų į kapines. Tai mudu kartu sukibę, bendromis jėgomis, krovėme tuos lapus į krūveles, tvarkėme aplinką. Vasarą prieš Šv. Antano atlaidus dar skambinau seniūnui, prašiau, kad tvarkytų kapines, bet jokios reakcijos iš jo taip ir nesulaukiau. Ši situacija man tiesiog spaudžia širdį. Išgyvenu svetimą gėdą, kai į kapines suvažiuoja plati mūsų giminė“, – piktinosi moteris.
🔒 Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2026 m. lapkričio 20 d. numeryje (Nr. 88)
Užsisakyti laikraštį galite čia:
Laikraščio užsakymas ↗Kviečiame skaityti laikraščio PDF versiją:
Skaityti PDF archyvą ↗
