Naujausios
Liepai besibaigiant „Žemaičio“ kalbintas A. Gutkauskas nesileido į ilgas kalbas, o paklaustas, kuo užsiims palikęs Rietavo parapiją, tik užsiminė: „Būsiu ten, kur turiu būti“. Dvasininkas sakė, kad tolimesni jo planai paaiškės po Žolinės.
Būtent rugpjūčio 15 dieną Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje vykusių Žolinės atlaidų metu oficialiai ir atsisveikinta su parapijos klebonu A. Gutkausku. Jam už ilgametę tarnystę (parapijai A. Gutkauskas vadovavo net 15 metų), dvasinės brandos formavimą, vadovavimą parapijos senelių namams, pagalbą priklausomiems asmenims dėkojo meras Antanas Černeckis ir Seimo narys Jonas Varkalys.
Pats dvasininkas viešai paskelbė, kad tai paskutinės jo aukotos Mišios. „Išeinu ilgų atostogų. Toks mano žingsnis nereiškia, kad praradau tikėjimą. Kartais tiesiog reikia priimti sprendimą, kad pabūtum su savo mintimis. Juk ilgai deganti žvakė sudega ir nebeskleidžia šviesos“, – atlaidų metu tokiais žodžiais į parapijos tikinčiuosius kreipėsi klebonas, atvirai taip ir neįvardinęs, kokia jo pasitraukimo iš kunigystės priežastis.
Atsisveikindamas A. Gutklauskas negailėjo gražių padėkos žodžių visiems savo bendražygiams ir parapijiečiams. Dvasininko kalboje neliko paminėti ir tie, kurie, jo žodžiais, „lojo... Linkiu jums to paties, ko ir man linkėjote, šimteriopai“, – toks kartėlio persmelktas palinkėjimas, panašu, buvo adresuotas tiems, kurie atvirai spėliojo, kodėl daug metų tarnystei paaukojęs žmogus staiga nutarė visiems laikams nusivilkti kunigo sutaną ir pradėti naują – pasauliečio – gyvenimą.
Vis tik galima numanyti, kad apkalbų būtų buvę, o kartu ir nuoskaudų likę mažiau, jei apie A. Gutkausko suspendavimą nuo kunigo pareigų kitą dieną po Žolinės galiausiai paskelbusi Telšių vyskupija ar pats dabar jau buvęs dvasininkas būtų atvirai ir aiškiai bendruomenei ištransliavę žinią, kokia yra tikroji tokio sprendimo priežastis. Juk ir kvailam aišku, kad ten, kur bandoma kažką slėpti ar nutylėti, žaibo greičiu ima plisti visokios interpretacijos bei apkalbos, spėlionės, kurios neretai būna labai toli nuo tiesos.
Nežinia, ar matydamas, kad slapukaudamas nieko nelaimės, ar kokių kitų aplinkybių paskatintas, praėjusį savaitgalį A. Gutkauskas galiausiai viešai įvardino savo tikrąją pasitraukimo iš kunigystės priežastį. Portalui bernardinai.lt jis prisipažino, kad nuo kunigystės buvo suspenduotas savo paties prašymu, nes jaučiantis pareigą užauginti savo vaiką. „Tai nebuvo konkubinatas (faktinis nesusituokusių vyro ir moters gyvenimas – aut. past.). Tiesiog išeinu sūnaus auginti, o mama mirusi“, – sakė jis.
Tokį prisipažinimą suskubę komentuoti skaitytojai rašė, kad kiekvieno kunigo netektis yra ypač skaudus smūgis senstančiai Lietuvos dvasininkijai. Kiti nepraleido progos išlieti apmaudo dėl to, kad doros keliu tikinčiuosius turintys vesti kunigai patys nesilaiko duotų celibato įžadų.
„Bet geriau skaudi tiesa, nei saldus melas. Tas vaikas tikriausiai ne šiąnakt iš dangaus nukrito, o kunigas kurį laiką lyg niekur nieko tarnavo parapijiečiams, gyvendamas dvigubą gyvenimą, meluodamas“, – rašė vienas komentatorius, o kitas siūlė nesmerkti ir malda palydėti kiekvieną, suklumpantį nelengvame kunigystės kelyje.
Atlaidumo esame mokomi nuo mažų dienų. Be to, tai viena iš pamatinių krikščionybės vertybių. Apie tai ne kartą yra kalbėjęs ir popiežius Pranciškus, pasak kurio, jeigu kunigas paklydo ir turi vaiką, pirmoji jo pareiga – būti tėvu jam. Jis privalo palikti kunigišką tarnystę ir užauginti vaiką iki pilnametystės, o tada, vyskupui leidus, gali grįžti į kunigišką tarnystę. Tad kas žino – gal dar išvysime A. Gutkauską vėl skelbiantį tikėjimo tiesas.