Vilmos MOSTEIKIENĖS nuotr.Paklojo pamatus atgimimo sąjūdžiui
Šio teksto autorė renginio dalyviams papasakojo apie vyskupo M. Valančiaus pastangas išblaivinti Žemaičių vyskupystės žmones, jo laiškus Plungės ir Kulių parapijiečiams, nepasižymėjusiems entuziazmu blaivybei.
„Daėjo maniep žinia, jogei jūs, Plungės parapijonys, čia pat arti mano šono gyvendami, atpuolėt į seną paprotį ir po senovei ėmėt gerti arielką. Girdžiu jus, į miestelį susirinkusius, cielas bačkas to trunko ištuštinančius, tarytum šv. blaivybės anei būta tarpo jūsų“, – 1862 metais rašė M. Valančius.
Platelių ir Gintališkės parapijiečiai visi iki vieno buvo įsirašę į blaivininkų sąrašus, o kunigaikštis Irenėjus Oginskis ir grafas Kazimieras Pliateris, remdami vyskupo pastangas, uždarė savo varyklas ir karčiamas, priešingai nei daug kitų dvarininkų. Kaip viena iš svarbiausių M. Valančiaus veiklos pasekmių – blaivybės sąjūdžio lietuviams duotas pirmas taikingas „masių mobilizacijos“ modelis (kaip jį pavadino filosofas Vytautas Kavolis). Tokiu būdu tautos atmintyje įsirašė nuostata, formavusi taikius atgimimo sąjūdžio veiklos principus.
Neša po kvartūgu kaip Urniežienės degtinę
Istorikas Gintaras Ramonas susirinkusiuosius supažindino su blaivybės padėtimi Plungėje tarpukariu. Nors, tiesą sakant, daugiau kalbėjo apie girtuoklystės atvejus, pasiremdamas to meto spauda, daugiausia laikraščiu „Žemaičių prietelius“.
Pranešėjas pasakojo, kad tuo metu stipriųjų gėrimų buvo galima gauti ir arbatinėse, ir valgyklose. Pavyzdžiui, dabartinės Plungės miesto seniūnijos pastato vietoje stovėjusioje Urniežienės valgykloje slapčiomis buvo galima pasistiprinti ne tik maistu. Net priežodis buvo atsiradęs: „Neša po kvartūgu kaip Urniežienės degtinę.“
Tarpukario antroje pusėje Plungėje veikė bene 6–7 restoranai ar didesnės maitinimo įstaigos, kur buvo galima gauti išgerti. Didžiausios išgertuvės vykdavo turgaus dienomis. G. Ramonas priminė, kad didžiausi turgūs, vadinami kirvelninkų, Plungėje vykdavo nuo sausio mėnesio, kai mergos ir bernai ieškodavosi darbo, o ūkininkai – pagalbininkų vieneriems metams. Po to visi eidavo sandėrių aplaistyti.
O kas kovojo su girtuoklyste? G. Ramonas paminėjo vietinę policiją, vykdydavusią reidus, ieškodavusią bravorų. Sulaikyti ir pinigines baudas priversti mokėti degtindariai sugebėdavę šmaikščiai atsikirsti, klausdavę, o kodėl gi nebaudžiama už duonos kepimą?!
Pranešėjas paminėjo ir blaivybės propaguotojus. Aktyvus buvo Lietuvos katalikių moterų Plungės skyrius, visą tarpukarį organizuodavęs įvairias veiklas. Štai 1938 m. paskelbė blaivybės savaitę. Veikė ir blaivybės draugijos, kviesdavusios naujus narius, mokyklos tėvams vedusios paskaitas apie alkoholio žalą. Vykdavo ir teatralizuoti teismai, kuriuose buvo teisiama degtinė ar girtuokliai.
Pagal 1939 m. Lietuvos statistiką, vienam žmogui teko 1,5 l alkoholio per metus, dabar gi – 12 l. „Bet reikėtų nepamiršti, kad buvo didžiulė kontrabanda, veikė bravorai, tad tie prieškario skaičiai nelabai patikimi“, – pripažino pranešėjas, paminėjęs ir valstybės pastangas griežtai bausti degtindarius, sudarytą galimybę alkoholio įsigyti tik valstybinėse parduotuvėse, nuo 9-os iki 22-os val. ribojamą pardavimo laiką. Degtinė negalėjo būti importuojama iš užsienio, nebuvo pardavinėjama Seimo rinkimų, jaunuolių ėmimo į armiją dienomis, o turgaus dienomis alkoholis būdavo pardavinėjamas tik iki 16 valandos. „Palyginus su šiomis dienomis, susidaro įspūdis, kad anuomet buvo daugiau nuveikiama blaivybės labui“, – apibendrino G. Ramonas.
Už blaivybę – į žygį
Apie 1989 m. S. Daukanto bibliofilų klubo suorganizuotą dviračių žygį M. Valančiaus blaivybės keliais Žemaitijoje papasakojo klubo vadovas Gintautas Černeckis. Jis pabrėžė, kad prasidėjus tautos Atgimimui S. Daukanto bibliofilų klubas galėjo atviriau puoselėti lietuvybę. Blaivybės žygio tikslas buvo įtvirtinti lietuvio sąmonėje vyskupo M. Valančiaus siekį dorinti, apšviesti ir blaivinti tautiečius.
Vilmos MOSTEIKIENĖS nuotr.Žygyje dalyvavo klubo nariai, Senamiesčio (tada 4-osios vidurinės) mokyklos mokiniai ir keliautojų klubas „Terra incognita“: apie 50–60 žmonių. Žygeiviai startavo 1989 m. birželio 30 d. Babrungo slėnyje, prieš tai kraštotyrininkei Eleonorai Ravickienei davę priesaiką negaminti alkoholio, nepirkti, negerti ir nevaišinti kitų. G. Černeckis prisiminė, kaip prie jo pribėgo keletas jaunuolių, sakydami, kad negali priimti tokios griežtos priesaikos. „Ar galima kažkaip sušvelninti? Gal galima tyliai sau pasakyti, kad, pavyzdžiui, nevartosiu iki ateinančio gimtadienio?“ – klausė jie. Mokytojas atsakęs, kad reikia elgtis pagal savo sąžinę, nemeluojant.
Žygeiviai keliavę maršrutu Plungė–Nasrėnai–Salantai–Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Alsėdžiai–Varniai–Plungė. Sustojimų vietose su vietos žmonėmis rengė vakarones, skaitymus ir net tvarkė apleistas Šliktinės kaimo Skuodo rajone kapines. G. Černeckis pasakojo, kad užsukti į šį girtuoklystėmis garsėjusį kaimą juos pakvietė buvęs jo studijų draugas. Jis sakęs, kad kaimas beveik visai prasigėręs, žmonės netikį, kad Lietuvoje yra Sąjūdis.
O Varniuose, vietoje, kur tarybiniais metais buvo nugriautas M. Valančiaus biustas, keliautojai su geranorišku klebono Jono Petrauskio palaikymu netgi surengė mitingą, po to – vakaronę su bažnyčios choru ir vietos gyventojais.
„…dvi dienas – tylu, ramu“
Žodį perėmęs Seimo nario Viktoro Pranckiečio padėjėjas Jonas Varkalys prisiminė sovietmetį: „Renginyje dalyvaujantys klubo „Melioratoracijos senjorai“ nariai – gyvi liudininkai, kas dėdavosi melioracijos įmonėse, statybinėse organizacijose. Visi tik laukdavo, kada atveš atlyginimus. Objektuose paprastai dirbdavo apie 60 mechanizmų, o gavus pinigus dvi dienas – vyturiukai čirena, tylu, ramu. Žinoma, ne visi, bet didžioji dauguma išgėrinėdavo.“
J. Varkalys kalbėjo apie tai, kad girtavimas ir carinės Rusijos priespaudos laikais, ir sovietmečiu buvo priemonė valdyti žmones. Kitas dalykas – mokesčiai. „Tiek Valančiaus laikais, tiek dabar svarbūs iš degtinės pardavimų surenkami mokesčiai. Per metus surenkama 320–350 mln. eurų akcizo, bet kiek kainuoja pasekmių šalinimas? Tiesioginei alkoholio padarytai žalai atlyginti per metus išleidžiama 450 mln. eurų, o kur dar kalėjimų išlaikymas, mirtys, alimentai?“ – vardijo pranešėjas ir apgailestavo, kad kiekvienoje šeimoje, kiekvienoje giminėje ta problema egzistuoja.
2017 m. Seime J. Varkalys aktyviai bendradarbiavo su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Buvo priimta daug įstatymų, sumažinusių alkoholio pasiūlą: reklamos, pardavimo laiko ribojimas, atsirado nedarbingumo išmokos su gydytojų siuntimu besigydantiems priklausomybių ligų centruose. Jis paminėjo ir priklausomybių konsultantus savivaldybėse, kurie patys dažnai turi karčios patirties ir geriausiai gali suprasti norinčiuosius atsikratyti priklausomybių, juos motyvuoti.
J. Varkalys priminė ir mūsų rajono mero įvestą tvarką, kad miesto švenčių metu Plungėje alkoholis neparduodamas. Deja, bet šiandien tarp rajono politikų pradeda sklisti mintys, kad šią tvarką reikėtų atšaukti.
Pranešėjas džiaugėsi, kad Savivaldybės taryba patvirtino „Priklausomybių prevencijos programą“, kuri sėkmingai veikia ir šiandien, o Plungės visuomenės sveikatos biuras per metus suteikia pagalbą daugiau kaip 100-ui priklausomybę turinčių asmenų. Plungėje veikia 3 savipagalbos grupės, dirbančios su žmonėmis, einančiais blaivybės keliu. Nereikia registruotis, nereikia mokėti. Tokia senbuvių (kai kurie jų blaivūs jau 30 metų ir daugiau) tarnystė.
„Valančiaus idėjos Plungės rajone turi tęstinumą. Ar tai sąjūdis? Nežinau, galbūt“, – savo pasisakymą užbaigė J. Varkalys. „Tylus sąjūdis“, – turbūt ne vienas pagalvojo.
Paklausėme klubo „Melioracijos senjorai“ ansamblio atliktų liaudies dainų ir pamažu išsiskirstėme, jausdami, kad M. Valančiaus sukaktį paminėjome laikydamiesi vieno svarbiausių jo priesakų – rūpesčio greta esančiais žmonėmis.
